- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- 1K-701-376-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ryšardas Skirtunas
viešame teismo posedyje išnagrinejo itariamojo A. B. skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011-10-17 nutarties, kuria pratesta itariamajam A. B. kardomoji priemone – suemimas vienam menesiui, termina skaiciuojant nuo 2011-10-19.
Aprašomoji dalis
nustate:
A. B. itariamas tuo, kad jis turedamas tiksla pagrobti svetima turta, veikdamas bendrininku grupeje, laikotarpiu nuo 2011-08-03 19.30 val. iki 2011-08-04 8 val., nupjovus apsaugines groteles ir išlaužus langeli, isibrove i UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos kioska, esanti Sodu g. 20-3, Vilniuje, iš kur pavoge 243 poras sidabriniu auskaru, 1136,60 g svorio, 4600 Lt vertes, 316 vnt. sidabriniu žiedu, 2264,84 g. svorio, 9500 Lt vertes, 22 vnt. sidabriniu pakabuku, 124,72 g svorio, 500 Lt vertes, 338 vnt. sidabriniu grandineliu, 5156,35 g svorio, 18000 Lt vertes, 4laikrodžius „CASIO“, vieneto kaina 35 Lt, viso 140 Lt vertes, 16 laikrodžiu „QevdQ“, vieneto kaina 25 Lt, viso 400 Lt vertes, 18 laikrodžiu „(duomenys neskelbtini)“, vieneto kaina 15 Lt, viso 270 Lt vertes, 34 laikrodžius, vieneto kaina 2,50 Lt, viso 85 Lt vertes, viso pagrobe UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausancio turto už 33 495 Lt, t.y. A. B. itariamas savo veiksmais padares nusikaltima, numatyta BK 178 str. 3 d.
Taip pat A. B. itariamas tuo, kad kartu su L. B. ir kitais bendrininkais 2011 metu rugsejo menesi, ikiteisminio tyrimo nenustatyta diena, kioske-lombarde adresu (duomenys neskelbtini)Vilniuje, netoli Vilniaus autobusu stoties, suleide A. J. vaistu, nuo kuriu pastarasis prarado samone, nugabeno ji i apleista nama, esanti Žaltunuose, Šalcininku rajone, kur ateme A. J. laisve, laike ji tame name dvi savaites, ir per ta laikotarpi jis, tai yra L. B., kartu su A. B. periodiškai atvažiuodavo i ta nama, atveždami raminamuju vaistu, kuriu injekcijas du kartus per diena A. J. suleidinejo i vena ju bendrininkas, po ko jis, L. B., grasino žodžiais A. J. fiziniu susidorojimu, o tuo tarpu A. B. liepdavo pasirašineti dvieju sklypu (0,5 ha ir 0,3 ha) ir namo, kuriu bendra verte 500000 Lt, pradavimo dokumentus ir tušcius popieriaus lapus, ka A. J., paveiktas vaistu ir grasinimu del fizinio susidorojimo, padare, o veliau, panaudojant šiuos dokumentus savo vardu iregistravo A. J. žemes sklypa, esanti Šveicaru kaime, Vilniaus rajone, t.y. L. B. itariamas savo veiksmais padares nusikaltima, numatyta LR BK 181 str. 2 d.
Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas 2011-10-17 nutartimi pratese itariamajam A. B. kardomaja priemone – suemima, nes švelnesnemis kardomosiomis priemonemis nebus pasiekti baudžiamojo proceso tikslai.
Šalies argumentai
Itariamasis A. B. skundu prašo panaikinti apylinkes teismo nutarti arba panaikinti suemimo pagrinda, numatyta LR BPK 122 str. 1 d. Skunde itariamasis nurodo, kad jis turi šeima, yra nevedes, taciau gyvena su drauge, kartu augina tris dukteris, turi gyvenamaja vieta. Taip pat jis turi nemažai nekilnojamojo turto, žemes sklypu, dirba keliose darbovietese. Itariamasis nurodo, kad byla, kurioje jis yra kaltinamasis ir kuri nagrinejama Vilniaus apygardos teisme, jam paskirta kardomoji priemone – rašytinis pasižadejimas neišvykti. Taip pat itariamasis pažymi, kad teistumai jo atžvilgiu yra išnyke. Nutartyje del suemimo turi buti nurodomos veikos padarymo aplinkybes ir duomenys, leidžiantys manyti, kad butent tas asmuo ja padare. Itariamojo manymu, duomenu, leidžianciu manyti, kad butent jis padare jam inkriminuojamus nusikaltimus, nera. Taip pat itariamasis nurodo, kad itarime nurodytu juvelyriniu dirbiniu svoriai ir kiekiai neatitinka protingumo kriteriju.
Teismo posedžio metu itariamojo gynejas prašo patenkinti skunda, prokurore prašo skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Kaip numatyta LR BPK 119 str., kardomosios priemones gali buti skiriamos siekiant užtikrinti itariamojo dalyvavima procese, netrukdoma bylos nagrinejima teisme ir nuosprendžio vykdyma. LR BPK 121 str. 2 d. numatyta, jog kardomosios priemones gali buti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad itariamasis padare nusikalstama veika. Duomenys, leidžiantys manyti, kad itariamasis A. B. galejo padaryti jam inkriminuojama nusikalstamas veikas yra ivykio vietos apžiuros protokolas, daiktu atpažinimo protokolas, kratos protokolas, itariamuju parodymai, kita bylos medžiaga. Aukštesnes instancijos teismas pažymi, kad nutartyje skirti ar pratesti suemimo termina pakanka nurodyti duomenis, kurie pagristai leidžia manyti, kad butent tas asmuo galejo padaryti jam inkriminuojamas veikas, nebutina tu duomenu detalizuoti.
Teismas daro išvada, jog suemimas itariamajam A. B. pratestas pagristai ir teisetai. A. B. yra itariamas nusikaltimu, už kuriu padaryma istatymas numato laisves atemimo bausme iki aštuoneriu metu, padarymu. Taigi istatymo nuostata, kad suemimas gali buti skiriamas tik tiriant ir nagrinejant bylas del nusikaltimu, už kuriuos baudžiamasis istatymas numato griežtesne negu vieneriu metu laisves atemimo bausme, nepažeista.
Apylinkes teismas pratese suemima A. B. dviem pagrindais – kad itariamasis begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas.
Apylinkes teismas nutartyje nurode, kad itariamasis, budamas laisveje, begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo. Šis teismo nurodytas pagrindas teisetas ir pagristas. Itariamasis yra itariamas sunkiu nusikaltimu padarymu, už kuriuos istatymas numate griežta ilgalaike laisves atemimo bausme iki aštuoneriu metu be alternatyvu. Taigi itariamasis, suvokdamas jam gresiancia realia ilgalaike laisves atemimo bausme, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybes, gali bandyti begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo. Juolab, jog kaip nurodoma LAT Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50, nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriami BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitu aplinkybiu“ savokai. Itariamasis turi gyvenamaja vieta, taciau, kaip teisingai pažymejo apylinkes teismas, ji jam nuosavybes teise nepriklauso, be to, jis nevedes. Tai dar padidina tikimybe, jog itariamasis, budamas laisveje, begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo.
Apylinkes teismas nutartyje taip pat nurode, kad itariamasis, budamas laisveje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas nuosavybei. Šis pagrindas deklaratyvaus pobudžio. Aukštesnes instancijos teismas pažymi, jog, kaip numatyta LAT Senato nutarimo Nr. 50 „Del teismu praktikos skiriant suemima ir namu arešta arba pratesiant suemimo termina“ I dalies 10 punkte, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali buti skiriamas arba pratesiamas suemimas, jeigu asmuo itariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytu nusikaltimu padarymu. Pagrista manyma, kad asmuo gali padaryti bent viena iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytu nusikaltimu, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistuma, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, itarimas keliu nusikaltimu padarymu, pragyvenimo lešu gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentejusiuju, liudytoju parodymai bei kiti duomenys. Aukštesnes instancijos teismas pažymi, kad apylinkes teismas nutartyje nurodo, kad itariamasis praeityje yra teistas penkis kartus, taciau pažymetina, kad teistumas yra išnykes. Aukštesnes instancijos teismas pastebi, jog aplinkybe ar asmuo teistas ar ne, reikšmes turi tuo aspektu, kiek apibudina pacia itariamojo asmenybe. Tai, kad asmuo praeityje yra teistas ir šiuo metu yra kaltinamasis kitoje byloje, apibudina asmeni kaip visuomeneje priimtu socialiniu normu linkusia nepaisyti asmenybe ir turi itakos suemimo pagrindui – budamas laisveje asmuo gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo. A. B. itariamas sunkiu nusikaltimu padarymu, taciau tai savaime nereiškia, kad itariamasis, budamas laisveje, darys naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 str. 4 d. Teismu praktikoje laikoma, kad vien ta aplinkybe, kad asmuo itariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, dar neduoda pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Šis pagrindas yra nepagristas, todel naikintinas.
Skunde nurodoma, kad itarime nurodyti juvelyriniu dirbiniu kiekiai ir svoriai neatitinka protingumo principo, taciau aukštesnes instancijos teismas pažymi, kad kaltes klausimas šioje bylos tyrimo stadijoje nesprendžiamas ir irodymai netiriami. O tai, kad itariamasis turi tris mažamecius vaikus, nedaro apylinkes teismo nutarties neteiseta ir nepagrista.
Kardomoji priemone – suemimas gali buti skiriamas arba pratesiamas, kai yra bent vienas iš pagrindu, numatytu LR BPK 122 str. 1 d. Taigi nors vienas apylinkes teismo nurodytas pagrindas – itariamasis darys naujas nusikalstamas veikas, naikintinas, yra kitas pagrindas suemimui – itariamasis, budamas laisveje, gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, todel apylinkes teismo nutartis pratesti itariamajam suemima yra pagrista ir teiseta.
Ivertinus aukšciau nurodytu aplinkybiu visuma, darytina išvada, jog kitomis kardomosiomis priemonemis LR BPK 119 str. numatyti tikslai itariamojo atžvilgiu šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje negali buti pasiekti. Todel naikinti teiseta bei pagrista apylinkes teismo nutarti nera jokio pagrindo. Tuo paciu atsižvelgiama ir i tai, kad 2011-11-16 Vilniaus m. 2 apylinkes teismo nutartimi suemimas A. B. yra pratestas dar vienam menesiui.
Rezoliucinė dalis
nutare:
itariamojo A. B. skunda atmesti.
Nutartis isiteiseja nuo jos priemimo ir yra neskundžiama.