Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį – 1 metų laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais (bausmę atliko 2022-11-15),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. J., ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu yra narkologinėje įskaitoje, nuo 2007 m. yra metadono programoje, narkotikų šiuo metu nelegalių nevartoja, vartoja metadoną, kuris jam yra išrašomas legaliai. 2025-06-15, sekmadienį, apie 13 val., tiksliai kelintą, neatsimena, važiavo iš stoties pusės link namų automobiliu „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo mamai. Važiavo pro (duomenys neskelbtini) g., kai pamatė, kad automobilis pradėjo mirksėti jam žibintais, tai buvo „Volvo x60“, valstybinių numerių neatsimena. Pamatė, kad tai jo pažįstamas A., pavardės nežino, pažįsta jį nuo seniai, darbuojasi (duomenys neskelbtini), suprato, kad šiuo metu yra grįžęs į Lietuvą. Pamatė, kad pamirksėjo ties (duomenys neskelbtini) g., netoli bažnyčios, todėl jis (kaltinamasis) nusuko į šalikelę, nusuko ir A. Išlipę jie pašnekėjo porą minučių apie gyvenimą, neužilgo A. išvažiavo, o jis dar pastovėjo 5 minutes, parūkė, įsėdo į automobilį, pajudėjo gal 20 metrų ir privažiavo policijos automobilis, jį sustabdė. Policijos pareigūnai paprašė jo dokumento, paklausė, ar turi draudžiamų daiktų, jis pasakė, kad neturi, nes tikrai galvojo, kad neturi. Tuomet pareigūnai nuodugniai patikrino jo automobilį ir bagažinėje po senu audeklu rado 3 vienkartinius švirkštus, iš kurių du buvo tušti, o viename buvo arbatos spalvos skysčio, maždaug apie 0,5 ml. Policijos pareigūnams paaiškino, kad tai gali būti likę maždaug nuo 2024 m. lapkričio mėnesio švirkštai, kurie priklausė jam. Kas tuose švirkštuose buvo, neatsimena, greičiausiai, kad narkotinės medžiagos, tačiau tiksliai neatsimena, iš kur gavo irgi neatsimena, kas davė taip pat neatsimena, tačiau, žinojo, kad tai jo švirkštai, kuriuos turėjo ir ten padėjo, bet buvo pamiršęs, kad juos ten padėjo, todėl kaltę pripažįsta visiškai. Gailisi, jog taip atsitiko, nuoširdžiai gėda.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Bendrojo pagalbos centro pranešimas, kuriame užfiksuota, kad 2025-06-15 12:36 val. gauta informacija, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priešais bažnyčią ne pirmą kartą sustojo šviesus automobilis „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai atvažiavo pirkti narkotikų.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. F. 2025-06-15 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog buvo gautas pranešimas ROIK0125000339013 dėl adresu (duomenys neskelbtini), galimai perkamų narkotinių medžiagų. 2025-06-15 apie 13 val. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. J.. Apžiūros metu automobilio bagažinėje po audeklu rasti 3 švirkštai (du panaudoti ir vienas nepanaudotas) su rudos spalvos skysčiu.

2025-06-16 įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuoti duomenys, kad apžiūrėtas automobilis „Toyota avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) stovintis (duomenys neskelbtini). Automobilio apžiūros metu bagažinėje, tarp įvairių daiktų po paklode rasti 3 švirkštai, iš kurių du tušti ir vienas nepanaudotas su skaidrios spalvos skysčiu galimai psichotropine medžiaga. Minėti švirkštai apžiūros metu paimti. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas automobilis iš visų pusių. Nuotraukoje Nr. 6 užfiksuoti automobilyje rasti trys švirkštai.

2025-07-28 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. IBPS-V-2040998-5, kurioje nurodyta, kad:

1. gelsvos spalvos skystyje iš švirkšto su oranžiniu antgaliu, 2025-06-15 rastame automobilio „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, yra narkotinės medžiagos - karfentanilio, kurio masė yra 0,00003 g;

2. dviejuose švirkštuose su oranžiniais antgaliais, 2025-06-15 rastuose automobilio „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, rasta narkotinės medžiagos - karfentanilio pėdsakų.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidėlį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šiame straipsnyje išvardinti numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Vadovaujantis II sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“, patvirtintu Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 bei 2014-02-21 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-267, karfentanilis yra narkotinė medžiaga.

Kaltinime kaltinamajam inkriminuota psichiką veikiančių medžiagų įgijimo aplinkybė, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Nagrinėjamu atveju nėra byloje duomenų, kurie galėtų neabejotinai paliudyti narkotinės medžiagos įgijimo faktą, todėl abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai ir aplinkybė dėl įgijimo šalintina iš kaltinimo. Karfentanilio įgijimo pašalinimas nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. J., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė kaltinime nurodytą kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurios masė yra 0,00003 g iki tol, kol ją kaltinime nurodytu metu ir laiku automobilio „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rado policijos pareigūnai.

Kaltinimo aplinkybes bei V. J. kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina ir pirmiau aptarti ir teisme ištirti rašytiniai įrodymai. Teismas nenustatė aplinkybių abejoti šių įrodymų patikimumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi.

Kaltinamojo veiksmai ir parodymai, patvirtina, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Tikslas narkotines medžiagas platinti nenustatytas.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V‑239 patvirtintas rekomendacijas dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo 237 p., pas kaltinamąjį rastų narkotinių medžiagų – karfentanilio (0,00003 g) neviršija rekomendacijose nustatyto nedidelio kiekio (nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,00006 g).

Įvertinus aptartų įrodymų visetą, nustatytas faktines aplinkybes, konstatuojama, kad V. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus, todėl tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. J. prašė skirti švelnesnę nei areštas bausmės rūšį, tokią kaip laisvės apribojimas, dėl sveikatos būklės, nes šiuo metu jam diagnozuota sunki plaučių abstrukcija bei pateikė dokumentus dėl neįgalumo. Taip pat prašė arešto bausmės skyrimo atveju, bausmės vykdymą atidėti dėl sveikatos būklės.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei į kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. J. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie kaltinamojo psichikos ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, bet iš kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis yra narkologinėje įskaitoje ir nuo 2007 m. dalyvauja metadono programoje. Taip pat pasak kaltinamojo, jis turi sveikatos problemų, dėl ko pateikė dokumentus neįgalumo nustatymui. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, kaltinamasis teistas vieną kartą 2021-10-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, bausmę atlikęs 2022-11-15, kiti teistumai išnykę. Taigi nagrinėjamą baudžiamąjį nusižengimą padarė nesant išnykusiam teistumui. 2025-06-17 administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, V. J. per paskutinius trejus metus administracinėn atsakomybėn trauktas 3 kartus ir visus kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, duomenų apie jam paskirtų baudų apmokėjimą nėra. Tačiau iš minėto išrašo taip pat matyti, kad kaltinamojo paskutinis padarytas administracinis nusižengimas padarytas pakankamai seniai, beveik prieš dvejus metus (2023-10-16). Šios kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamasis V. J. nėra asmuo, kuris tinkamai laikosi įstatymų, tačiau kartu pastebėtina, kad V. J. deda realias pastangas gydyti turimą priklausomybę ir nėra sistemingai teisės normas pažeidžiantis žmogus, nėra pagrindo teigti, kad jo nusikalstamas elgesys yra susiformavęs, dėl ko bausmės paskirtis galėtų būti pasiekta tik skyrus realią su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Aptartos aplinkybės rodo, kad nėra ir pagrindo kaltinamąjį pripažinti recidyvistu.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, į rastos narkotinės medžiagos kiekį, nesutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir mano, kad prokurorės siūloma arešto bausmė nagrinėjamu atveju bus neproporcinga tiek padarytam baudžiamajam nusižengimui, tiek kaltinamojo asmenybei. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu BK 41 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti padės ne švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis, bet ir ne griežčiausia - laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, tačiau su įpareigojimais. Todėl kaltinamajam V. J. skiriama 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. J. visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei visą bausmės laiką uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas, nepaskirtas gydytojo (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Šios priemonės visumoje suteiks kaltinamajam realią galimybę taisytis bei pasiekti, kad jis ir toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 8 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Kaltinamajam V. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.

V. Kiti klausimai

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Po specialisto tyrimo likę objektai (trys švirkštai) – saugomi Vilniaus aps. VPK Daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniaus g. 69, Nemenčinėlės II k., Vilniaus r – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu V. J. įpareigoti visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždrausti visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, nepaskirtas gydytojo.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti paklikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.

Po specialisto tyrimo likusius objektus (tris švirkštus) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Jeigu nuteistasis vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

4. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.