Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas K. P. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2015-01-08 iki 2016-04-10, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui, higienos normos reikalavimų, netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, kameros neaprūpintos būtiniausiais baldais, konkrečiai imant, spintelėmis rūbams susidėti.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo K. P. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo, atstovaujamo Šiaulių TI, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI per laikotarpį nuo 2015-01-08 iki 2016-04-10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo, 2018 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria spręsta dėl higienos normų ir aprūpinimo baldais pažeidimų ir šią bylos dalį perdavė teismui nagrinėti iš naujo.

Taigi teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nebepasisako dėl kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotų atitikimo teisės aktų reikalavimams ir sanitarinių mazgų įrengimo, o vertina tik kamerų atitikimą higienos normų reikalavimams ir kamerų aprūpinimą baldais.

Iš byloje esančios 2017-03-17 pažymos Nr. 60/09-10659 (23-33 b. l.) matosi, kad pareiškėjas K. P. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2015-01-09 iki 2016-04-12, skirtingose kamerose (2015 m. – Nr. 29, 57, 11, 28, 59 ir drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. DI-1; o 2016 m. – kamerose Nr. 59, 15, 93, 89 ir drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. DI-2), viso 455 dienas.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad į kameras, kuriose jis buvo laikomas, per langus nepatekdavo natūralus apšvietimas, nes iš lauko ir vidaus ant langų uždėtos grotos, reikalavimų neatitiko nei dirbtinis dieninis, nei naktinis apšvietimas, buvo didžiulė drėgmė, per mažas arba per didelis oro judėjimo greitis, pelėsis, nuo lubų krito tinkas, nuo sienų luposi dažai. Atsakovas į bylą pateikė du Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus ir vieną Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktą (43-49, 113-124 b. l.), iš kurių matosi, kad 2015 m. spalio 6 d. atliekant periodinę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę Šiaulių TI gyvenamosios kameros nebuvo tikrinamos ir jų atitikimas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-10-31) reikalavimams nebuvo vertinamas, 2015-10-07 patikrinimo akte Nr. EP-447 tik konstatuota, kad Šiaulių TI įrengtos 105 apgyvendinimo kameros. 2015 m. gruodžio 16 d. grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-354 konstatuoti higienos normos HN 76:2010 56 punkto pažeidimai (pelėsis ant lubų) kamerose Nr. 59 ir 89 pašalinti – pelėsio nėra (113-114 b. l.). Pareiškėjo laikymo kamera Nr. 59 patikrinta ir 2016 m. gegužės 24 d. patikrinimo metu, nustatyta, kad pelėsio šioje kameroje nėra, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kamera vėdinama per langus, tačiau dirbtinės apšvietos vertė mažesnė, nei reglamentuoja higienos norma (nustatyta 138±22,3 lx, kai turi būti 200 lx) (115-118 b. l.). Iš byloje esančių Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymų apie 2015 - 2016 metais atliktus remonto darbus (22-33 b. l.) matosi, kad 2015 m. balandžio mėn. buvo remontuojama kamera Nr. 28, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. birželio – lapkričio mėn., atlikti grindų lyginimo, izoliavimo, plytelių klijavimo, sienų tinkavimo, glaistymo, dažymo darbai, demontuota tupykla, sumontuotas naujas klozetas, įrengtas aptvėrimas. 2015 m. birželio mėn. drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. DI-1, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. lapkričio mėn., buvo valomos, lyginamos, glaistomos, dažomos sienos, lubos, sumontuotas naujas klozetas, įrengtas aptvėrimas. Drausmės izoliatoriaus kamera Nr. DI-1 buvo remontuojama ir 2016 m. birželio mėn., o lapkričio mėn. drausmės izoliatoriaus kamerose Nr. DI-1, DI-2 ir DI-3 pagaminti ir sumontuoti sanitarinių mazgų atitvarai. Pelėsis kamerose Nr. 59 ir 89 užfiksuotas 2015 m. rugpjūčio mėn., o jo pašalinimas nustatytas 2015 m. gruodžio 16 d., pareiškėjas kameroje Nr. 59 buvo laikomas nuo 2015-11-13 iki 2016-01-26, o kameroje Nr. 89 – 2016 m. vasario – kovo mėn., todėl laikytina, kad pelėsis kameroje Nr. 59 buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu, o kameroje Nr. 89 pelėsis pašalintas iki pareiškėjo patalpinimo į šią kamerą. Dirbtinės apšvietos pažeidimas kameroje Nr. 59 nustatytas 2016 m. gegužės 24 d., atsakovas nepateikė duomenų, kad šio pažeidimo nebuvo pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu, todėl laikytina, kad pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo metu. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie kitų pareiškėjo laikymo kamerų atitikimą higienos normų reikalavimams, nors pagal įrodinėjimo naštos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.) pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Atsižvelgdamas į minėtą teismų praktikoje nurodytą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kameroje Nr. 59 pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015-11-01) 39 punkto, numatančio, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio, bei 14 punkto, reglamentuojančio gyvenamųjų patalpų dirbtinį apšvietimą, reikalavimus, kamerose Nr. 29, 57, 11 ir 28, neatitinkančiose Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-10-31) 22 ir 23 punktų, numatančių, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, o naktinė – ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx, 26 punkto, reglamentuojančio gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį, 56 punkto, numatančio, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio, bei 62 punkto, reglamentuojančio paprastojo remonto būtinumą, reikalavimų, bei kamerose Nr. 28, 15, 93, 89, DI-1 ir DI-2, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkto, reglamentuojančio gyvenamųjų patalpų dirbtinį apšvietimą, 16 punkto, reglamentuojančio gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę bei oro judėjimo greitį, ir 39 punkto, numatančio, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio (išskyrus kamerą Nr. 89), reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-10-31) 22 punktas numatė, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas - 0,5 %. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (galioja nuo 2015-11-01) natūralaus patalpų apšvietimo nereglamentuoja, higienos normos 15 punktas numato tik tai, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad į kameras natūrali šviesa beveik nepatekdavo, todėl laikytina, kad pareiškėjas kamerose Nr. 29, 57, 11 ir 28 buvo laikomas pažeidžiant ir higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo kiekvienam asmeniui spintelių asmeniniams rūbams susidėti.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176, 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Pagal Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas (akto redakcija, galiojusi nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01), tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turėjo būti sanitarinis mazgas, metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui), spintelė (1 vnt. vienam asmeniui), stalas (1 vnt.), taburetė (1 vnt. 1 asmeniui) arba stalo ilgio suoliukas (2 vnt.), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vnt.), sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vnt.), šiukšlių dėžė (1 vnt.), valymo inventorius (1 komplektas). Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino naujas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių darbužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.). Atsakovas atsiliepime tik išanalizavo teisinį reglamentavimą dėl patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi, tačiau visiškai nepasisakė dėl konkrečiose pareiškėjo laikymo kamerose buvusių baldų, nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kokie baldai buvo pareiškėjo kamerose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai, laikytina, kad kameros nebuvo tinkamai aprūpintos būtiniausiais baldais, konkrečiai imant, spintelėmis asmeninimas daiktams susidėti, taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI pablogėjo regėjimas. Iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (7-20 b. l.) matosi, kad buvimo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjas ne kartą skundėsi odos bėrimu, rėmeniu, galvos, danties skausmu, buvo konsultuojamas medikų, gydomas vaistais ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tačiau nėra jokio įrašo, kad pareiškėjas būtų skundęsis regėjimo pablogėjimu, pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių medicininių dokumentų, įrodančių šį jo teiginį, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl laikymo sąlygų pablogėjo pareiškėjo regėjimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kamerose pažeidžiant higienos normos reikalavimus (455 dienos), nustatyti pažeidimai dėl netinkamo kamerų aprūpinimo baldais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 5 000 Eur. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, nesiskundė, pateikti skundai tik dėl kratos atlikimo ir gydymo (34-42 b. l.), nenurodo, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, laikas, kurį asmuo praleido netinkamomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.). Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-482-552/2018, 2018-05-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1514-552/2018, 2018-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2072-261/2018 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 450 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui K. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.