- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- e2-4765-794/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01797-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- BUAB „Omintas“
- Atsakovas
- M. N., O. N.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo BUAB „Omintas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Omintas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“, ieškinį atsakovams M. N. ir O. N. dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teisme 2016 m. vasario 22 d. priimtas BUAB „Omintas“ ieškinys, kuriuo prašoma įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, iš atsakovų M. N. ir O. N. priteisti solidariai 13231,97 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (bylos Nr. eB2-3983-345/2016). Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą.
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Teismas nustatė, jog 2016 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-62-391/2016 buvo išspręstas O. N. ir M. N. prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atsakovai pasidalijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą, joje taip pat nustatyti ir M. N. įsipareigojimai kreditoriams: 1) Ignalinos kredito unijai, pagal 2013 m. sausio 3 d. sutartinės hipotekos sutartį; 2) prievolė pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1323-798/2015 ir 2015 m. birželio 26 d. taikos sutartį tarp M. N. ir BUAB „Milnore“; 3) Ignalinos kredito unijai pagal 2015 m. balandžio 15 d. paskolos sutartį Nr. 15-00082; 4) prievolės Lietuvos centrinei kredito unijai pagal 2015 m. balandžio 16 d. mokėjimo kortelės sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. KMC201504-000041. Tačiau apylinkės sprendime nenurodyta sutuoktinių dalijamo turto vertė, taip pat įsipareigojimų (prievolių) dydis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį, įpareigojo teismą būtų aktyviu ir pareikalauti iš atsakovų nuomonės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat įrodymus apie įsipareigojimų ir turto santykį.
Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nurodytus išaiškinimus, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi įpareigojo atsakovus M. N. ir O. N. pateikti teismui paaiškinimus dėl savo turtinės padėties, pridėti įrodymus apie turimo turto vertę ir dydžius bei turimus kreditorinius įsipareigojimus, kurie teismui leistų spręsti apie turto ir įsipareigojimų santykį su ieškinio reikalavimo suma.
Atsiliepimas
Atsakovė O. N. prašo ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti. Paaiškino, kad po santuokos nutraukimo jai atiteko ir asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai esantys (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis yra 13409 Eur; gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) – 101077 Eur; 1/10 inžinerinių tinklų – 1983,90 Eur, viso nekilnojamojo turto už 116469,90 Eur. Atsakovė jokių kreditorinių įsipareigojimų, įsiskolinimų neturi. Taigi atsakovės turimas nekilnojamasis turtas beveik 9 kartus viršija ieškinio sumą (13231,97 Eur), todėl ieškinio suma nėra didelė. Ieškovas nenurodė jokių atsakovės veiksmų, galinčių patvirtinti galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo riziką. Byla teisme vyksta nuo 2016 m. vasario 22 d., tačiau atsakovė nesiėmė ir neketina imtis jokių veiksmų perleisti ar kitaip suvaržyti savo turimą turtą. Ieškinys atsakovės atžvilgiu yra nepagrįstas, nes pagal ieškinio pagrindo ir dalyko turinį nėra galimybės galutinai suprasti iš ko kildinama atsakovės civilinės atsakomybės prigimtis – ar dėl tyčinio bankroto, ar dėl nesikreipus laiku dėl bankroto bylos iškėlimo. Prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ir priteisti žalą grindžiamas aplinkybėmis, iš esmės nesusijusiomis su atsakovės veiksmais; ieškinyje keliamas ir juridinio asmens vadovo ir dalyvio (akcininko) civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – klausimas, tačiau ieškinyje nėra pagrįstos ir įrodytos įstatyme nurodytas civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovai ieškinyje nurodomi kaip solidarūs skolininkai, nors skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų statusas lemia ir jų atsakomybę skirtingais pagrindais, o reiškiamu ieškiniu bendrovės vadovo ir akcininkų atsakomybė dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo nėra individualizuota. Ieškinys yra pagrįstas tik deklaratyviai teiginiais, kad jei atsakovai būtų dalyvavę bendrovės valdyme taip, kaip tai numato bendrovės įstatai bei teisės aktai, žala bendrovei ir jos kreditoriams nebūtų atsiradusį arba bent jau būtų mažesnė, tačiau šie teiginiai neparemti nei įstatų ar įstatymų normų nesilaikymo faktu, nėra pateikiami duomenys ir dėl žalos atsiradimo ar jos buvimo mažesnės paskaičiavimai jei įmonė būtų tinkamai valdoma ar jei būtų laiku kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo; nėra nurodomas momentas, kuomet įmonė nustojo vykdyti veiklą, ieškinio reikalavimo sumos apskaičiavimas nedetalizuojamas ir nepagrindžiama, kodėl visi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai yra laikomi žala.
Atsakovas M. N. prašo ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Paaiškino, kad asmeninės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė pagal NTR duomenis – 4619 Eur; trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), 1,7 ha ploto, vidutinė rinkos vertė pagal NTR duomenys – 3014 Eur; (duomenys neskelbtini), 0,15 ha ploto, vertė – 72 Eur; (duomenys neskelbtini) 2,45 ha ploto, vertė – 2096 Eur; 400 paprastųjų vardinių 100 litų nominaliosios vertės (duomenys neskelbtini), vertė – 11584,80 Eur; lengvojo automobilio priekaba, Thule Brenderup 2260, (duomenys neskelbtini), vertė – 500 Eur; automobilį Skoda Octavia Combi, (duomenys neskelbtini), vertė – 3000 Eur. Atsakovas turi šios kreditorinius įsipareigojimus: prievolė Ignalinos kredito unijai pagal 2013 m. sausio 3 d. sutartinės hipotekos sutartį, kuria įkeistas 8,94 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (laiduota už trečiąjį asmenį, laidavimo terminas pasibaigęs, tačiau neišregistruota hipoteka); prievolė Ignalinos kredito unijai pagal 2015 m. balandžio 15 d. paskolos sutartį Nr. 15-00082, kurios suma – 23000 Eur, paskolos terminas – iki 2020 m. kovo 19 d., paskolos naudojimo tikslas – traktoriaus ir kitos technikos pirkimas, konsultavimo paslaugoms pagal Vietos projektą „Parama verslo kūrimui ir plėtrai/kaimo turizmo veiklos skatinimas“ apmokėti; prievolė Lietuvos centrinei kredito unijai pagal 2015 m. balandžio 16 d. mokėjimo kortelės sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. KMC201504-000041, kuria iki 2018 m. kovo 31 d. suteiktas 2000 Eur vartojimo kreditas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Teismų praktikoje nurodoma, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi nepažeisti šalių interesų pusiausvyros. Nurodytos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis Nr. 2-1194/2014).
Ieškiniu keliamas ginčas dėl BUAB „Omintas“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir solidarios 13231,97 žalos atlyginimo iš įmonės akcininkų (atsakovų) už finansinių atskaitomybės dokumentų netekimo Juridinių asmenų registrui, dėl apsimestinės 2011 m. liepos 21 d. atsakovo sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties bei dokumentų perdavimo Kazachstano piliečiui, dėl ko neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, taip pat dėl atsakovo piktybiško vengimo perduoti įmonės dokumentus. Nors atsakovė nurodė argumentus, jog ieškinys yra nepagrįstas, tačiau pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesiejamas su ieškinio pagrįstumu ar nepagrįstumu, kurį teismas konstatuoja išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs įrodymus ir atlikęs jų vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. Nr. 2-487/2012). Nagrinėjamu atveju akivaizdus ieškinio nepagrįstumas nebuvo konstatuotas nei pirmą kartą sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmos instancijos teismo, nei Lietuvos apeliaciniam teismui sprendžiant ieškovo atskirąjį skundą dėl 2016 m. vasario 22 d. nutartis. Šiuo metu ieškinys nėra išnagrinėtas, todėl spręsti kitaip dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo pagrindo nėra. Todėl toliau spręstina dėl antros antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. dėl sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymu neįmanomu priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą.
Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas dviem solidariems skolininkams. Teismų praktikoje nurodoma, jog esant skolininkų daugetui, pagrindinė taisyklė yra ta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos, neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai, o ne visa reikalavimo apimtimi kiekvienam iš solidariųjų skolininkų; tokiu atveju, taikant turto areštą, reikalavimo dydis vertinamas, atsižvelgiant į bendraskolių bendrą turtinę padėtį, o ne į kiekvieno bendraskolio turtinę padėtį atskirai, t. y. vertinama, ar pagal bendrą jų visų turto vertę ieškinio sumą galima laikyti didele (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis Nr. 2-1795/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).
Nustatyta, jog 2016 m. balandžio 20 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-62-391/2016 buvo nutraukta atsakovų santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sprendimu atsakovai sutartimi pasidalijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą bei nustatė atsakovo įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovei atiteko žemės sklypas, (duomenys neskelbtini); pastatas - gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini); adresu (duomenys neskelbtini) 1/10 dalis inžinerinių tinklų, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); visi baldai, buitinė technika ir kiti kilnojamieji daiktai, esantys gyvenamajame name (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos, esančios O. N. asmeninėse banko sąskaitose. Atsakovui atiteko: 400 paprastųjų vardinių 100 litų nominaliosios vertės bankrutavusios (duomenys neskelbtini) akcijų, lengvojo automobilio priekaba Thule Brenderup 2260, (duomenys neskelbtini); automobilis Skoda Octavia Combi, (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos, esančios M. N. asmeninėse banko sąskaitose. Atsakovui nustatyti šie įsipareigojimai kreditoriams: prievolė Ignalinos kredito unijai pagal 2013 m. sausio 3 d. sutartinės hipotekos sutartį; prievolė pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1323-798/2015 ir 2015 m. birželio 26 d. taikos sutartį tarp M. N. ir BUAB „Milnore“; Ignalinos kredito unijai pagal 2015 m. balandžio 15 d. paskolos sutartį Nr. 15-00082; prievolės Lietuvos centrinei kredito unijai pagal 2015 m. balandžio 16 d. mokėjimo kortelės sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. KMC201504-000041.
Iš atsakovės pateiktų išrašų iš Nekilnojamojo turto registro bei VĮ Registrų centro viešai skelbiamų vidutinių rinkos verčių paieškos sistemos pagal unikalų numerį matyti, jog po santuokos nutraukimo atsakovei atitekusių nekilnojamųjų objektų vertė (duomenys neskelbtini) yra: 0,015 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2014 m. spalio 3 d. buvo 13409 Eur, 2016 m. sausio 1 d. – 10700 Eur; gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vertė 2004 m. rugsėjo 15 d. buvo 101077 Eur, 2016 m. sausio 1 d. – 124000 Eur; 1/10 inžinerinių tinklų 2011 m. gruodžio 7 d. buvo 1983,90 Eur, 2016 m. sausio 1 d. – duomenų nepavyko rasti. Viso nekilnojamojo turto vertė pagal atsakovės pateiktus duomenis sudaro 116469,90 Eur, tuo tarpu pagal naujausius duomenis to paties turto vertė (be inžinerinių tinklų) yra 134700 Eur. VĮ Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis atsakovės nekilnojamajam turtui hipoteka ir areštai nėra nustatyti. Taigi jei artimiausiu metu ieškovui būtų priimtas palankus teismo sprendimas, tai atsakovės nekilnojamojo turto šiuo metu pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Tačiau iš teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog byla iki šiol nėra išnagrinėta, posėdis byloje nėra paskirtas. Nors atsakovė nurodo, jog jokių įsipareigojimų kreditoriams neturi, tačiau teismas tokių paaiškinimų objektyviai negali patikrinti. Taigi iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali netrukdomai perleisti savo turtą ar jį apsunkinti, prisiimdama kreditorinius įsipareigojimus.
Ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymo rizikos nepaneigia ir kito atsakovo turtinę padėtį pateikti dokumentai. Iš atsakovo pateiktų dokumentų ir VĮ Centrinės hipotekos įstaigos duomenų matyti, jog atsakovo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal NTR duomenis yra 4619 Eur, tačiau šiam sklypui yra nustatyta hipoteka, kuria 11584,8 Eur sumai užtikrinta prievolė Ignalinos kredito unijai pagal 2013 m. sausio 3 d. hipotekos sutartį. Hipoteka minėtam objektu nėra išregistruota, todėl neįrodyta, jog prievolė atsakovo prievolė kredito unijai yra pasibaigusi (CK 4.197 str. 7 d.). Be to, atsakovas turi ir papildomai įsipareigojimų bendrai 25000 Eur sumai Ignalinos kredito unijai ir Lietuvos kredito unijai, tačiau įrodymų apie skolos likutį nepateikė. Likusių atsakovo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) vertė sudaro bendrą 5182 Eur sumą. Atsakovas taip pat nepridėjo jokių įrodymų, kurie pagrįstų jam priklausančių transporto priemonių jo nurodomą bendrą 3500 Eur vertę. Tuo tarpu nurodoma 11584,8 Eur bankrutuojančios įmonės akcijų vertė, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, negali būti laikoma įskaitoma į bendrą skolininko turto masę, nes kaip visuotinai yra žinoma, bankrutuojančios įmonės akcijos realios vertės neturi. Taigi iš nustatytų aplinkybių matyti, jog atsakovo įsipareigojimai dabartiniams kreditoriams viršija turimą turtą. Todėl ieškovui galimai palankus teismo sprendimas iš atsakovo turimo turto praktiškai nebūtų įvykdytas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog atsakovai būtinumo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamu atveju nepaneigė. Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos atlyginimo priteisimo pateikė bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, atstovaujantis tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesams, taigi byloje neabejotinai vyrauja viešasis interesas, kuris suponuoja teismui pareigą imtis visų įmanomų priemonių, siekiant apginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip matyti iš pagrindinės šios bylos elektroninių dokumentų (bylos Nr. eB2-3983-345/2016), atsakovas bankrutuojančios įmonės akcijas 2011 m. liepos 21 d. jau bandė perleisti Kazachstano piliečiui, nors 2012 m. rugsėjo 13 d. įmonei buvo iškelta bankroto byla. Tačiau akcijų perleidimo sandoris pagal bankrutuojančios įmonės ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 18 d. sprendimu buvo pripažintas niekiniu ir negaliojančiu (bylos Nr. 2-1242-910/2015). Šios aplinkybės papildomai patvirtina, jog siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo atveju yra būtina. Tačiau teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, kadangi remiantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, areštas pirmiausia būtų nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą. Nėra abejonių, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paprastai suvaržo ar sukelia kitus nepatogumus skolininkui, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Be to, nekilnojamojo turto arešto ypatybė yra ta, jog toks mažiausiai apsunkina šalies, kurios veikla nėra susijusi su nekilnojamojo turto verslu, padėtį. Kita vertus, atsakovai ir patys nenurodė, jog ketintų sudaryti kokius nors nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, todėl nėra pagrindo abejoti taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumu. Todėl laikinosios apsaugos priemonės taikomos.
Vadovaujantis proceso ekonomiškumo, interesų pusiausvyros principais, visų pirma areštuotinas atsakovams priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtas ir tik šio turto nepakakus, areštuotinos atsakovams priklausančios piniginės lėšos ir/ar turtinės teisės (CPK 145 str.). Ieškovas dėl atsakovų turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (CPK 147 str. 6 d.). Antstolis įpareigotinas nustatyta tvarka pateikti hipotekos skyriui areštuoto turto aprašą, kuriame būtų nurodyti išsamūs areštuojamo turto duomenys.
CPK 145 str. 6 d. nurodyta, jog areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Todėl antstolis įpareigotinas nustatyti konkrečią sumą, kurią atsakovai per vieną kalendorinį mėnesį gali naudoti pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti.
Asmuo, kurio turtas areštuojamas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento (CPK 145 str. 7 d.). Jeigu pažeidžiami teismo nutartimi nustatyti uždraudimai, kaltiesiems asmenims gali būti skiriama įstatymo nustatyta bauda, be to ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo (CPK 145 str. 8 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo BUAB „Omintas“ (j. a. k. 125470941) ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 13231,97 Eur sumai atsakovams M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Nesant ar nepakankant turtinių reikalavimų užtikrinimui atsakovės nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti atsakovų pinigines lėšas ar turtines, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 13231,97 Eur sumos, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, leidžiant atsakovams atsiskaityti su ieškovu, taip pat leidžiant atsakovams naudoti jų sąskaitose bankuose esančias lėšas pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti. Bendras arešto mastas neturi viršyti 13231,97 Eur sumos.
Surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovų turtą ar pinigines lėšas pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui. Pavesti nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią sumą, kurią atsakovai per vieną kalendorinį mėnesį gali naudoti pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti.
Nutarties kopiją nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai ir šalims.
Nutartis vykdoma skubiai, tačiau gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.