Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

M. Ž. (M. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas septynis kartus, paskutinį kartą 2014-01-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), - laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. Ž. (M. Ž.) pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. balandžio 29 d. 12:15 val., išėmęs sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lango stiklą, įsibrovė į vidų, iš kur pagrobė nukentėjusiajai D. Š. priklausantį turtą: 80 eurų vertės krūmų genėtuvą „Fiskars“ ir 20 eurų vertės šakų genėtuvą, tokiu būdu, pagrobdamas svetimą – 100 eurų vertės, turtą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas kaltinamajam M. Ž. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. Ž. savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, įsibrovęs į sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame būdamas girtas, ketino išsimiegoti, pagrobė ten buvusius genėtuvus, iš kurių vieną jis pardavė Kalvarijų turgavietėje nepažįstamam jam asmeniui, o šakų genėtuvą pasiliko sau. Vėliau, jau būdamas savo namuose, kaltinamasis M. Ž. pastebėjo, kad dingo jo juodos spalvos piniginė su dokumentais ir replės, kurias jis turėjo prieš įsibraudamas į sodo namą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis M. Ž. gailisi (b.l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. Ž. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 33-34), be to, jis savanoriškai ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė pas jį buvusį pagrobtą šakų genėtuvą (b.l. 35), kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti (b.l. 36-38) ir po apžiūros grąžintas nukentėjusiajai D. Š. (b.l. 39).

Kad įsibrovus į jos sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pagrobti du 100 eurų bendros vertės genėtuvai, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusioji D. Š., kuri atsisakė reikšti civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo (b.l. 20, 22, 24-25).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo turinio matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu, aptvertoje sklypo teritorijoje, šalia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rastos replės ir piniginė su dokumentais, išduotais M. Ž. (M. Ž.) vardu (b.l. 7-12), kurie buvo apžiūrėti (b.l. 13-17) ir po apžiūros grąžinti kaltinamajam M. Ž. (b.l. 18).

Teisėjas mano, kad kaltinamojo M. Ž. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikaltimo padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jos yra patvirtintos kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais neabejotinais įrodymais, todėl teisėjas daro išvadą, kad kaltinamojo M. Ž. kaltė jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi svetimą turtą jis pagrobę, įsibrovęs į patalpą.

Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. Ž., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kaltinamojo M. Ž. asmenybę, kuris anksčiau yra ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei ir vėl yra kaltinamas analogiška nusikalstama veika, taip pat į tai, kad kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l. 103), ir daro išvadą, kad kaltinamajam M. Ž. skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlyta bausmė – areštas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 41). Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. Ž. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį ir siekdamas tinkamo teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo mano, kad kaltinamajam M. Ž. paskirta kardomoji priemonė turi būti taikoma iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. Ž. (M. Ž.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu M. Ž. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo M. Ž. sulaikymo, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Kardomąją priemonę M. Ž. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam M. Ž., kad jis, nesutikdamas su arešto paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir privalo būti vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.