- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-13
- Bylos Nr.
- A18.-25-992/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04692-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) – atstovui J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, aukštojo išsilavinimo, dirbančio uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste - UAB). (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste - ANK) 505 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž., būdamas uždarosios akcinės bendrovės . (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nevykdė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau tekste – VDI Vilniaus skyriaus) 2019 m. balandžio 9 d. nurodymo Nr. SD-01-4392 iki 2019 m. balandžio 18 d., 9.00 val., ir 2019 m. gegužės 2 d. nurodymo Nr. SD-01-5351 iki 2019 m. birželio 6 d., 12.00 val., pateikti VDI Vilniaus skyriui P. C., gim. . (duomenys neskelbtini), J. G., gim. . (duomenys neskelbtini) m., ir D. V., gim. . (duomenys neskelbtini) m., darbo sutartis ir prašymus priimti į darbą bei visų įmonės darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2019 m. sausio – kovo mėnesius, tokia savo veika (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau tekste – VDI įstatymo) 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 punkto nuostatas, 11 straipsnio 6 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų (toliau tekste – VDI nuostatų) 19 punkto ir 20 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Ž. posėdyje teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažįsta, mano, kad yra baudžiamas antrą kartą už tą patį, kadangi Darbo inspekcija atlieka jau trečią patikrinimą ir jis jau kartą buvo pateikęs dokumentus, kuriuos dabar prašo jo pateikti inspektoriai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakė į papildomus teismo ir institucijos atstovo klausimus.
Institucijos , surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas J. V. teismo posėdyje palaikė protokole nurodytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad jis atliko A. Ž. vadovaujamos įmonės . (duomenys neskelbtini) patikrinimą pagal gautą skundą, A. Ž. siuntė nurodymus pateikti nurodymuose išvardintus dokumentus, su A. Ž. susirašinėjo elektroniniu paštu, dalį dokumentų A. Ž. pateikė, tačiau visų prašytų dokumentų A. Ž. nėra pateikęs iki šiol. A. Ž. surašytas protokolas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu jau buvo baustas už dokumentų nepateikimą D. I. atstovas atsakė į papildomus teismo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
Pažeidėjas baustinas.
ANK 505 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.
Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. A. Ž. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 punkto nuostatas, 11 straipsnio 6 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 19 punkto ir 20 punkto nuostatas. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti. VDI įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato inspektoriaus teisę gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (jeigu nėra galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos struktūrinį padalinį), o 11 straipsnio 6 dalis numato, kad valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 įsakymu patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (aktuali redakcija nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) 19 ir 20 punktai numato analogišką VDI inspektorių teisę reikalauti pateikti dokumentus, paaiškinti tiriamas aplinkybes ir tokio reikalavimo privalomumą.
Motyvuojamoji dalis
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. kovo 27 d. per Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos elektroninę pasitikėjimo liniją buvo gautas pranešimas apie galimus darbo santykių pažeidimus, kuris buvo persiųstas pagal kompetenciją vykdyti Valstybinei darbo inspekcijai (68 b. l.). Šio pranešimo pagrindu buvo atliekamas patikrinimas, UAB (duomenys neskelbtini) vadovui surašytas 2019 m. balandžio 9 d. nurodymas Nr. SD-01-4392 (3 b. l.), pakartotinai surašytas 2019 m. gegužės 2 d. nurodymas Nr. SD-01-5351 (8 b. l.), atlikus patikrinimą 2019 m. birželio 3 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. SD-01-6904 (54 – 55 b. l.).
VDI Vilniaus skyriaus inspektorius 2019 m. balandžio 9 d. nurodyme Nr. SD-01-4392 UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovui A. Ž. nurodė (jį įpareigojo) iki 2019 m. balandžio 19 d., 9.00 val., VDI Vilniaus skyriui pateikti P. C., J. G. ir D. V. darbo sutartis ir prašymus priimti į darbą, visų įmonės darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2019 m. sausio – kovo mėnesius. Šį nurodymą A. Ž. pasirašytinai gavo 2019 m. balandžio 10 d. (3 b. l.). Iš į bylą pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu turinio matyti, kad VDI inspektorius J. V. A. Ž. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 19 d., 15.11 val., išsiuntė laišką su pranešimu, kad negauti dokumentai, kurių buvo prašoma (4 b. l.). A. Ž. VDI inspektoriui J. V. jo elektroninio pašto adresu 2019 m. balandžio 24 d. išsiuntė elektroninį laišką su prisegtais priedais (6 b. l.), į ką buvo VDI inspektoriaus atsakyta, kad „šios visos sutartys ir prašymai be parašų, tad prašau iki 2019-04-25 10.00 val. pateikti 20019-04-09 VDI nurodyme pateiktas pasirašytas darbo sutartis ir prašymus UAB (duomenys neskelbtini) bei darbo laiko apskaitos žiniaraščius (5 b. l.). L. R. 2019 m. balandžio 25 d. elektroniniame laiške VDI inspektoriui įvardijo, jog prašoma darbo laiko apskaitos žiniaraščių, buvo nusiųsta pavadinimo darbo grafikai“, į ką VDI inspektorius atsakė, kad „tie dokumentai pavadinti visur grafiku, bet jei patvirtinate, jog šie dokumentai yra darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, man pakaks“ (7 b. l.). Atsakymo ar patvirtinimo, jog A. Ž. ir / ar buhalterinę apskaitą vedančios L. R. VDI inspektoriui pateikti grafikai atitinka darbo laiko apskaitos žiniaraščius ar buvo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, į bylą pateiktą nėra. Tokios aplinkybės patvirtinti teismo posėdyje negalėjo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Ž.. Aplinkybę, kad A. Ž. VDI inspektoriui elektroniniu paštu persiuntė skenuotas darbo sutartis, patvirtina ir jo teismui pateiktas atspausdintas susirašinėjimas elektroniniu paštu su VDI inspektoriumi (56 – 67 b. l.). Duomenų apie tai, jog A. Ž. būtų VDI inspektoriui pateikęs darbo sutarčių ir prašymų priimti į darbą originalus, byloje nėra.
VDI Vilniaus skyriaus inspektoriaus 2019 m. gegužės 2 d. nurodymu Nr. SD-01-5351 (8 b. l.) UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. Ž. buvo įpareigotas 2019 m. balandžio 6 d., 12.00 val., atvykti į VDI Vilniaus skyrių ir pateikti P. C., J. G., D. V. darbo sutarčių ir prašymų priimti į darbą bei visų įmonės darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2019 m. sausio – kovo mėn. originalus. 2019 m. gegužės 2 d., 9.49 val., VDI inspektorius J. V. išsiuntė A. Ž. elektroninį laišką, kuriame nurodo, kad A. Ž. iki laiško siuntimo dienos pateikė tik dalį dokumentų, kurių buvo prašoma, nurodymas buvo dokumentus pateikti iki balandžio 18 dienos, iki elektroninio laiško siuntimo dienos nėra pateikta visų dokumentų, prašo peržiūrėti VDI nurodymus ir 2019 m. gegužės 6 d., 12.00 val., su savimi turėti dokumentų originalus (10 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad A. Ž. VDI inspektoriui būtų pateikęs prašomų dokumentų originalus, t. y., ne skenuotas, elektroninėmis ryšio priemonėmis persiųstas darbo sutarčių, prašymų priimti į darbą ar darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijas.
A. Ž. teismo posėdyje išsakytas teiginys, kad jis yra baudžiamas antrą kartą už tą patį, nes ankstesnio VDI patikrinimo metu jau buvo pateikęs dokumentus, kuriuos buvo prašoma pateikti nagrinėjamu atveju, neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek VDI Vilniaus skyriaus inspektorius 2019 m. balandžio 9 d. nurodyme Nr. SD-01-4392, tiek 2019 m. gegužės 2 d. nurodyme Nr. SD-01-5351 pavedimai pateikti prašomus dokumentus A. Ž. buvo adresuojami kaip uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovui, o 2018 metų VDI patikrinimo metu buvo tikrinama kita jo vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini) ir visi ankstesni nurodymai buvo nukreipti dėl UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų pateikimo (35 - 52 b. l.), o tai, kad tas pats asmuo yra dviejų skirtingų įmonių vadovas ir jam yra pavedami atlikti savo forma, bet ne turiniu (nes prašoma duomenų apie skirtingų juridinių asmenų darbuotojus) panašius veiksmus (pateikti darbuotojų darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius) jokiais būdais nereiškia, jog reikalaujama to paties. Be kita ko, pirminiame anoniminiame pranešime, kurio pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) įmonės atžvilgiu buvo atliekamas 2019 m. VDI patikrinimas, minimas būtent galimas vairuotojų, faktiškai dirbančių UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinimas be jų žinios ir sutikimo paraleliai bendrovėje (duomenys neskelbtini) (68 b. l.), todėl visiškai pagrįstai VDI inspektorių buvo tikrinama UAB (duomenys neskelbtini) veikla ir reikalaujama pateikti būtent bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojų įdarbinimo dokumentus ir duomenis apie jų darbą šioje bendrovėje.
Visi aptarti administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad A. Ž. apie VDI patikrinimą bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir VDI Vilniaus skyriaus inspektoriaus nurodymus neabejotinai buvo žinoma, nes A. Ž. asmeniškai (pasirašytinai) buvo įteiktas 2019 m. balandžio 9 d. nurodymas, jis susirašinėjo su VDI inspektoriumi elektroniniu paštu, pateikė dalį reikalaujamų dokumentų, tačiau visų patikrinimui reikalingų dokumentų nepateikė iki nustatyto termino bei nenurodė svarbių nepateikimo priežasčių. Kadangi A. Ž., pateikdamas tik dalį reikalaujamų dokumentų, tinkamai neįvykdė savo pareigos bei nepateikė VDI visų reikalaujamų dokumentų, nors buvo informuotas apie UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą bei reikalavimą pateikti reikiamus dokumentus, jis savo neveikimu kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas, todėl pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį už Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 punkto nuostatų, 11 straipsnio 6 dalies nuostatų, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 19 punkto ir 20 punkto nuostatų pažeidimą.
ANK 505 straipsnio 2 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1100 iki 6000 eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. Ž., - asmuo buvo baustas administracine tvarka už kitų rūšių nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų (15 – 24 b. l.). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, A. Ž. skirtina bauda, didesnė nei ANK 505 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą.
A. Ž. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją VMI, gavėjo kodą 17075511489, ROIK numerį 19107546178 ir įmokos kodą 1001.
Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 D. B. A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.