Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorijos: 122.1, 122.3, 122.5, 110.1.

NUTARTIS

2010 m. liepos 29 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš:

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ž. V. J. atstovės advokatės I. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo civilinėje byloje Nr. 2-15735-192/2010 pagal ieškovės Ž. V. J. ieškinį atsakovui V. B. dėl tėvystės nustatymo, vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskiruoju skundu Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartį skundžia ieškovės atstovė advokatė I. D.. Apeliantės atstovė prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės, areštuoti atsakovo turto už 250 000 Lt, pavedant teismo nutartį įvykdyti ieškovės pasirinktam antstoliui.

Apeliantės atstovės nuomone, teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl šių motyvų:

Teismo išvados prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai, kadangi niekada nebūna žinoma bylos baigtis, o laikinosios apsaugos priemonės skirtos teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Todėl apeliantės nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui jokios reikšmės neturi, ar atsakovas turi pareigą išlaikyti vaiką ar tokios pareigos neturi, kadangi laikinosios apsaugos priemonės skirtos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

Atsakovui yra žinoma, kad jis yra vaiko tėvas, tačiau atsakovas vengia moralinės, materialinės atsakomybės, susijusios su dukra, taip pažeidžia vaiko teises, yra nesąžiningas, taigi apeliantės nuomone, gali paslėpti turtą, apsunkinti teismo sprendimo vykdymą.

Teismas, turėdamas pareigą ginti vaiko teises, netaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir taip pažeidė nepilnamečio vaiko teisę į įsiskolinto išlaikymo grąžinimą.

Teismas netinkamai išaiškino įstatymą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė prašė priteisti įsiskolinimo išlaikymą, o ne priteisti laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis, padarydamas išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė kreipėsi dėl tėvystės nustatymo ir vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo. Ieškovės paskaičiavimais, vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra 250 000 Lt. Atsakovas daugiau kaip 10 metų vengia bet kokios atsakomybės už vaiką, pradėjus kalbėti su atsakovu apie tėvystės pripažinimą, išlaikymo vaikui teikimą, atsakovas dingo, todėl ieškovės nuomone, atsakovas gali imtis priemonių gaunamoms pajamoms ir asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui paslėpti, taigi nebeliktų galimybės nustatyti tikrąją atsakovo turtinę padėtį. Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ieškovės atstovė prašė remiantis CPK 144 str. 1 d. taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovo turto už ieškinyje nurodytą sumą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešti atsakovui, o nutartį pavesti įvykdyti ieškovės pasirinktam antstoliui (b. l. 7-8).

Taip pat bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė atstovauja ne santuokoje gimusio vaiko turtiniams interesams. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškovės atstovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tik dėl to, kad nenustatyta tėvystė, nes tai pažeidžia įstatymą. Galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė. Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir tuomet, jei jis būtų gimęs santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, kad vaikas gautų geresnį išlaikymą iš tėvų ar kitų finansiškai už jį atsakingų asmenų tiek valstybės viduje, tiek iš užsienio (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 4 dalis). Taigi apeliantės atstovės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė įstatymą, yra pagrįstas.

Civilinė bylą pradedama ieškiniu ir baigiama teismo sprendimu. Iki teismo sprendimo priėmimo praeina tam tikras laikas, todėl įstatyme ir numatytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios apsaugo ginčo objektą nuo atsakovo galimų nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių visai neįmanomą realų jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ir nors laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynybos būdai, tačiau jos padeda geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynybą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog didelė ieškinio suma padidina būsimo teismo sprendimo apsunkinimo ar neįvykdymo riziką. Didelė ieškinio suma vertinama kaip grėsmės ieškovo turtiniams interesams buvimas ir savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, norint pašalinti tokią grėsmę bei išvengti galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis priimta byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis priimta byloje Nr. 2-428/2008; ir kt.). Pažymėtina, kad didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti ir gali būti paneigiama įvertinus reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Ieškinio pareiškime ieškovės atstovė nurodė, kad neturi duomenų apie atsakovo turtinę padėti, tačiau mano, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera. Taigi įvertinus, kad ginčas vyksta tarp fizinių asmenų, ieškinio užtikrinimo priemones prašoma taikyti tam, kad būtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai, o kadangi byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, laikoma, kad yra grėsmė vaiko turtiniams interesams, taigi yra pagrindas ieškovės atstovės prašymą tenkinti ir areštuoti atsakovo turto už 250 000 Lt.

Ieškovės teigimu, atsakovas vengia bendravimo su ieškove, nenori taikiai išspręsti klausimo dėl išlaikymo mokėjimo nepilnamečiam vaikui, taigi ieškovės atstovės motyvas, jog yra grėsmė, kad atsakovas, sužinojęs apie teisme iškeltą bylą, gali paslėpti turimą turtą, pripažintinas pagrįstu, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones tikslinga atsakovui apie tai iš anksto nepranešti.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes ir remiantis bylos medžiaga, teisėjų kolegija laiko pagrįstu ieškovės atstovės prašymą panaikinti skundžiama nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, dėl to priimdamas nutartį suklydo, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 145 str. 1 d. 1 p., 3 p., 302 str.), areštuoti asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės, ieškovės Žydrės V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ? areštuoti atsakovui V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas už 250 000 Lt, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant nurodytu turtu disponuoti; apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešti atsakovui. Pavesti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdyti ieškovės pasirinktam antstoliui.