Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Kauno r., (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124 str. 6 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 28 d. 15.36 val. R. V. Kaune, Jonavos g. 36, vairavo automobilį „Škoda Rapid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas 115 km/h greičiu (± 4 km/h paklaida). Leistiną greitį, įvertinus paklaidą, viršijo 61 km/h. Šiais savo veiksmais R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 p.

R. V. pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, paaiškino, kad greitį viršijo, nes dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ greitojo reagavimo grupėje, skubėjo į iškvietimą pagal suveikusį pavojaus signalą saugomame objekte – Kauno r. esančiame saulės baterijų masyve. Dėl padaryto pažeidimo gailisi.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 6 d. numatyto pažeidimo padarymo faktą ir R. V. kaltę be jo paties prisipažinimo įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1-2), Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas Nr. 39U-16661361-14 (b. l. 3), Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimas, iš kurio matyti, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas vieneriems metams nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo dienos (b. l. 6), UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas (b. l. 7), išrašas apie suveikusį pavojaus signalą (b. l. 8), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad pažeidimo padarymo metu administracinėmis nuobaudomis nebuvo baustas, (b. l. 14), kita bylos medžiaga.

Byloje pateiktas UAB „Ekskomisarų biuro“ pranešimas, kuriame nurodoma, kad R. V. vykdė tarnybos pareigas ir greitį viršijo galimai siekdamas užkirsti kelią nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, taip pat nurodė, kad jis yra kruopštus, kvalifikuotas darbuotojas, todėl esant galimybei, prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat teigė, kad leistiną greitį viršijo vykdamas į saugomą objektą suveikus pavojaus signalui.

Iš byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų galima pagrįstą teigti, kad R. V., būdamas UAB „Ekskomisarų biuro“ darbuotoju ir vairuodamas įmonės skiriamuosius ženklus bei geltonos spalvos švyturėlius turintį automobilį, vyko į saugomą objektą pagal suveikusį pavojaus signalą ir tai darė pažeisdamas Kelių eismo taisykles, todėl spręstina, ar R. V. pažeidimas nėra padarytas veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnyje nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo.

Vertinant padarytos ir išvengtos žalos reikšmingumą, konstatuotina, kad R. V., vykdamas į iškvietimą suveikus pavojaus signalui, siekė apsaugoti nuosavybę, t.y. UAB „Ekskomisaro biuro“ pagal sutartinius įsipareigojimus saugomą turtą – saulės baterijas. Tuo tarpu viršydamas leistiną greitį, atsakomybėn traukiamas asmuo sukėlė pavojų eismo saugumui. Atsižvelgdamas į tai, kad R. V. važiavo 115 km/h greičiu ir, įvertinus paklaidą, net 61 km/h viršijo leistiną greitį, tą darė miesto teritorijoje ir tokiu metu, kai eismas yra pakankamai intensyvus, teismas mano, kad viršijant leistiną greitį, teisiniam gėriui, t.y. kitų eismo dalyvių saugumui, jų sveikatai, gyvybei ir turtui, padaryta žala reikšmingesnė, nei ta, kurios buvo siekiama išvengti, t.y. apsaugoti turtą.

Taigi, darytina išvada, kad R. V. veika neatitinka visų būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų, o Kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad R. V. padarė ATPK 124 str. 6 d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-73-2014).

R. V., turėdamas 24 metų vairuotojo stažą, administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, kas rodo, kad teise vairuoti transporto priemones naudojasi itin atsakingai, pripažino padaręs pažeidimą ir nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi, be to administracinį teisės pažeidimą padarė pažeisdamas būtinojo reikalingumo sąlygas, o tai laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p. ir 5 p.), įmonės, kurioje dirba, charakterizuojamas išimtinai teigiamai.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis ATPK 30¹ str. nuostatomis, teismas mano, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriant mažesnę nei ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatyta baudą bei neskiriant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 30 str., 30¹ str., 31 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 124 str. 6 d., 286, 287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d., ir skirti jam administracinę nuobaudą – 100,00 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6020.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).