Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Z. ieškinį atsakovui Z. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 16 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad ieškovas (paskolos davėjas) K. Z. su atsakovu (paskolos gavėju) Z. R. 2008-11-03 pasirašė paskolos sutartį, ir joje nurodyta, jog ieškovas suteikia atsakovui 209 000 Lt paskolą, o atsakovas suteiktą paskolą priima (6 b. l., 1 sutarties punktas). Pagal sutarties 2 punktą atsakovas pareiškė, kad suteiktą paskolą priėmė iki šios paskolos sutarties pasirašymo momento.

2011-07-20 ieškovas pareikalavo ne vėliau kaip per 7 dienas nuo raginimo gavimo dienos grąžinti paskolą (30 b. l.), tačiau atsakovas paskolos negrąžino, nurodydamas, jog ieškovui nėra skolingas (31 b. l.).

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų.

Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Nagrinėjamu atveju šalys sudarė rašytinę paskolos sutartį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad paskolos sutartis buvo šalių pasirašyta, tačiau atsakovas teigia, kad sutartį pasirašė neskaitęs, o vėliau, įvertinęs savo finansines galimybes, atsisakė paskolos.

Sutarties šalims susitarus dėl esminių sutarties sąlygų – sutartis galioja (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o antraeilės sąlygos nelemia sutarties galiojimo, dėl jų šalys gali susitarti ir vėliau arba, esant ginčui dėl tokių sąlygų, kreiptis į teismą dėl jų nustatymo teismo sprendimu. Paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą.

Paskolos sutarties 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad paskolos davėjas (ieškovas) suteikia paskolos gavėjui (atsakovui) 209 000 Lt paskolą, o atsakovas pareiškė, jog suteiktą paskolą priėmė iki šios paskolos sutarties pasirašymo momento. Akivaizdu, kad sutartyje užfiksuotas paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn iki sutarties pasirašymo momento, ir tai neprieštarauja paskolos sutarties pobūdžiui.

Nors paskolos sutartyje yra neužpildyti 3 punktas, nustatantis metinių palūkanų normą, 4 punktas, kuriame galėjo būti nuodytas paskolos grąžinimo terminas ir 4.1 punktas, detalizuojantis paskolos grąžinimo tvarką, teismas sprendžia, jog šalys galėjo sudaryti beprocentinę neterminuotą sutartį ir nedetalizuoti paskolos grąžinimo tvarkos, kadangi tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Įstatymo leidėjas suteikė paskolos šalims teisę nenustatyti palūkanų (CK 6.870 str. 1 d., 6.872 str. 1 d.), t. y. palūkanų mokėjimas priklauso nuo šalių susitarimo ir paskolos davėjo pasirinkimo, taip pat sutartyje galima nenustatyti paskolos sumos grąžinimo termino (CK 6.873 str. 2 d.), ir šių sąlygų neaptarimas nedaro sutarties negaliojančios. Be to, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad paskolos sutarties 5 punkte nurodyta, jog sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki šalys įvykdys visus su ja susijusius įsipareigojimus, t. y. sutartyje, be kita ko, įtvirtintas paskolos gavėjo įsipareigojimas tinkamai įvykdyti savo prievoles pagal sutartį – grąžinti ieškovui suteiktą sumą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad paskolos sutartyje aptartas paskolos dalyko – pinigų gavimo momentas (iki sutarties pasirašymo momento), nurodant, jog paskolos gavėjas atitinkamą pinigų sumą priėmė (gavo), sutartyje nurodytas atsakovo įsipareigojimas visiškai įvykdyti su ja susijusius įpareigojimus, sutartis yra paskolos gavėjo parašyta (atsakovas patvirtino šias aplinkybes) ir yra paskolos sutarties sudarymo data (2008-11-03), sprendžia, jog prieš tai nurodytos aplinkybės nekelia abejonių dėl šalių paskolinių teisinių santykių buvimo. Be to, teismas įvertina ir aplinkybę, kad sudaryta sutartis nebuvo atsakovo ginčijama (CK 6.875 str.).

Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą.

Iš byloje esančios 2013-04-04 reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad 2008-11-04, t.y. kitą dieną po paskolos sutarties sudarymo, atsakovas Z. R. ir ŽŪB „Minaičiai“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią bendrovei buvo suteikta 189 904,00 Lt paskola (8 b. l.). Atsakovas, buvęs ŽŪB „Minaičiai“ (duomenys neskelbtini) šių aplinkybių neneigia, tačiau teigia, kad turėjo pakankamai lėšų paskolai suteikti ir pateikia laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 banko sąskaitos išrašo kopiją, iš kurios matyti, jog 2008-11-04 ŽŪB „Minaičiai“ sąskaitą atsakovas papildė 35 000 eurų suma. Teismo vertinimu, šis dokumentas patvirtina tik minėtos sumos įnešimo į bendrovės sąskaitos faktą, tačiau nepatvirtina atsakovo finansinių galimybių suteikti bendrovei paskolą ir nepaneigia aplinkybių, jog atsakovas 2008-11-03 sudarė paskolos sutartį. Priešingai, pats atsakovas nurodė, kad ketino skolintis iš ieškovo pinigus ir 2008-11-03 sutartį pasirašė. Atsakovo, teiginiai, kad sutartis pasirašyta jos neskaičius, įvertinant atsakovo statusą – bendrovės ilgalaikis (duomenys neskelbtini) – yra deklaratyvūs. Teismo vertinimu, atsakovas, prisiimdamas įsipareigojimus kaip fizinis asmuo, privalėjo būti rūpestingas ir atidus. Įstatymas nenumato pagrindo dėl veiksmų nesupratimo ginčyti veiksmus asmens, kuris elgėsi nerūpestingai, aplaidžiai, neatidžiai. Pagal CK 1.6 straipsnį netinkamas įstatymų suvokimas neatleidžia nuo įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Atsakovui, kaip buvusiam verslu užsiimančio juridinio asmens ilgalaikiam (duomenys neskelbtini), taikytini padidinti reikalavimai dėl sutarčių sudarymo ir vykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais.

Teismas, įvertindamas į prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Iš atsakovo taip pat priteistinos 20,45 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) (16 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270, 284, 430 straipsniais,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Z. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20,45 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.