- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- AS-492-878-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00480-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. vasario 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–9) ir prašė panaikinti:
1) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. BR6-1107026 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos už 2008 m.;
2) Agentūros 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. BR6-1354145 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį, kuria pareiškėjui pritaikytos sankcijos, ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos už 2009 m.;
3) Agentūros 2011 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. BR6-(11.13)-827 dalį dėl Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms (toliau – ir GAAB) reikalavimų pažeidimų, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl sankcijų netaikymo už nustatytus GAAB reikalavimų pažeidimus, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.
Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Agentūros 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. BR6-1107026 ir 2010 m. balandžio 7 d. Nr. BR6-1354145 sprendimo dalies paduoti. Prašyme nurodė, kad argumentai dėl Agentūros 2011 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. BR6-(11.13)-827 dalies panaikinimo yra susiję su ankstesniais Agentūros 2009 m. gegužės 21 d. ir 2010 m. balandžio 7 d. priimtais sprendimais, ir tik sistemiškai vertinant skunde nurodomus argumentus dėl ankstesnių Agentūros sprendimų neteisėtumo, galima vertinti 2011 m. sausio 24 d. sprendimą. Taip pat paaiškino, kad turi rimtų sveikatos sutrikimų, kurie trukdė jam ne tik laiku atlikti teisiškai reikšmingus veiksmus, bet ir suvokti savo teises, jų pažeidimus bei tinkamai į juos reaguoti. Kartu su prašymu pateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus – medicinos dokumentų išrašo, išrašo iš ambulatorinės kortelės, medicininio pažymėjimo ir 2009 m. spalio 6 d. laikino sulaikymo protokolo nuorašus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 2 d. nutartimi (I t., b. l. 85–86) priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl Agentūros 2011 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. BR6-(11.13)-827 dalies panaikinimo bei atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Agentūros 2009 m. gegužės 21 d. ir 2010 m. balandžio 7 d. sprendimų panaikinimo.
Dėl šios nutarties pareiškėjas padavė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui dėl Agentūros 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo ir 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo dalies panaikinimo paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies: panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Agentūros 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. BR6-1107026 ir 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. BR6-1354145 panaikinimo ir atsisakyta priimti skundą ir perdavė termino atnaujinimo ir skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymo argumentus, o ypač į argumentą, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai jam buvo kliūtis suvokti savo teises, galimus jų pažeidimus ir tinkamai į juos reaguoti, teismas turėjo pagrindą svarstyti, ar pareiškėjo pateikti dokumentai yra pakankami įvertinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių galimą įtaką termino kreiptis į teismą praleidimui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas pasiūlė pareiškėjui ir Agentūrai pateikti atitinkamus dokumentus, kurie būtų reikšmingi vertinant pareiškėjo nurodytų aplinkybių galimą įtaką terminų kreiptis į teismą dėl Agentūros 2009 m. gegužės 21 d. ir 2010 m. balandžio 7 d. sprendimų panaikinimo praleidimui. Byloje nėra pakankamai duomenų apie tai koks asmuo (pareiškėjas, ar jo įgaliotas asmuo) 2009–2010 m. susirašinėjo su Agentūra pagal teisės aktų nustatytas procedūras dėl dalyvavimo atitinkamose programose dėl paramos gavimo. Pažymėjo, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakyta atnaujinti pareiškėjui terminą paduoti skundą dėl Agentūros 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo yra nemotyvuota, nepagrįsta. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą nagrinėjamu atveju taikė nepagrįstai, kadangi byloje nėra duomenų apie aplinkybes, suteikiančias pagrindą jį taikyti. Pažymėjo, kad teismui atsisakius priimti skundą remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu (kai yra praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą), tai neužkerta pareiškėjui kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, kartu paduodant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.
II.
2011 m. spalio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė A. K. prašymą atnaujinti skundo dėl Agentūros 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. BR6-1354145 padavimo terminą ir atsisakė priimti A. K. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Agentūros 2010 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. BR6-1354145 ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos už 2009 m., kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą. Teismas šia nutartimi taip pat priėmė A. K. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Agentūros 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. BR6-1107026 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos už 2008 m.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos pateisinamomis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Nustatė, kad skundžiamame Agentūros 2010 m. balandžio 7 d. sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas Agentūros 2010 m. balandžio 7 d. sprendimą gavo 2010 m. balandžio 8 d. ir jo neskundė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pažymėjo, kad šią aplinkybę pareiškėjas pripažįsta ir esminėmis skundo padavimo teismui priežastimis nurodo savo sveikatos būklę bei atsakovo suklaidinimą 2010 m. birželio 8 d. raštu dėl išmokų pervedimo. Teismas nurodė, kad administracinėje byloje Nr. I-2348-484/2010 esančiais duomenimis nustatyta, kad 2010 m. balandžio 13 d. pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą su prašymu „Dėl sankcijų netaikymo“. Pakartotinį prašymą „Dėl mokėtinų išmokų ir sankcijų peržiūrėjimo“ pareiškėjas atsakovui padavė ir 2010 m. spalio 18 d. Pažymėjo, kad šių prašymų turinys yra pakankamai išsamus ir motyvuotas. Visa tai rodo, kad pareiškėjo liga ir emocinė būsena nesutrukdė jam kreiptis į Agentūrą su prašymu dėl sankcijų netaikymo ir tai negali būti laikoma svarbia skundo padavimo termino praleidimo priežastimi. Nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2007 m. birželio 12 d. yra suteikęs įgaliojimą savo sutuoktinei G. K. atstovauti jo interesus Agentūroje ir kitose teisminėse institucijose. Tai rodo, kad pareiškėjas, dėl sveikatos būklės negalėdamas pats su skundu kreiptis į teismą, šią teisę galėjo įgyvendinti kito asmens pagalba. Pareiškėjo teiginius dėl galimo suklydimo ar suklaidinimo teismas taip pat vertintino kaip subjektyvias aplinkybes šios bylos kontekste. Įvertinęs visą tai, teismas konstatavo, kad termino skundui dėl Agentūros 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. BR6-1354145 paduoti praleidimą sąlygojo paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, o ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (III t., b. l. 177–181), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 12 d. nutarties dalį, kuria A. K. prašymas atnaujinti skundo dėl Agentūros 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. BR6-1354145 dalies padavimo terminą atmestas ir atsisakyta priimti 2011 m. vasario 23 d. A. K. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Agentūros 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. BR6-1354145 dalį ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos už 2009 m., kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir išspręsti klausimą iš esmės: – atnaujinti terminą skundui dėl Agentūros 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. BR6-1354145 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalies panaikinimo paduoti ir priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Agentūros 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. BR6-1354145 dalį ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos už 2009 m.
1. Teigia, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino 2011 m. vasario 23 d. prašyme nurodytų aplinkybių visumos ir priežasčių. Nesutinka su teismo išvada, kad prasta sveikatos būklė, nesukliudžiusi pareiškėjui 2010 m. balandžio 13 d. kreiptis su prašymu „Dėl sankcijų netaikymo“ į Agentūrą, 2010 m. spalio 18 d. pateikti pakartotinį prašymą „Dėl mokėtinų išmokų ir sankcijų peržiūrėjimo“, kuris yra pakankamai išsamus ir motyvuotas, negali būti laikomos sudariusiomis kliūtį kreiptis nustatytu terminu ir į teismą dėl 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo. Pažymi, kad 2010 m. balandžio 13 d. bei 2010 m. gegužės 24 d. pareiškėjas lankėsi VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centre pas psichiatrą, būtent tuo metu gydantis gydytojas pareiškėjui užrašė diagnozę ir skyrė stiprų poveikį nervų sistemai darančių vaistų, kurių neigiamas poveikis – mieguistumas, nuovargis, koordinacijos sutrikimas, todėl teigia, kad teismo išvados vertintinos kritiškai.
2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog pareiškėjas 2007 m. birželio 12 d. yra suteikęs įgaliojimą savo sutuoktinei G. K. atstovauti jo interesus Agentūroje ir kitose teisminėse institucijose, rodo, kad pareiškėjas, dėl sveikatos būklės negalėdamas pats su skundu kreiptis į teismą, šią teisę galėjo įgyvendinti kito asmens pagalba. Teigia, kad įgaliojimo buvimas savaime nepatvirtina įgaliotinio pareigos nuolat veikti įgaliotojo naudai, t. y. pareiškėjui nesuvokiant, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir nesuvokiant, kad jas galima ginti tik teisme, savaime suprantama, kad ir įgaliotinis tokių veiksmų neatliko, nes apie tai nežinojo. Pažymi, kad teismas neįvertino ir neatsižvelgė, ne tik į pareiškėjo sveikatos būklę ir jos pobūdį, bet ir į įgalioto asmens G. K. sveikatos būklę.
3. Nurodo, kad iš teismo nutarties matyti, kad teismas perrašė savo ankstesnės nutarties argumentus iš administracinės bylos Nr. I-2348-484/2010, nekreipdamas dėmesio į naujai nurodytas aplinkybes ir įrodymus, nes termino atnaujinimo klausimą sprendė ta pati teisėja. Mano, kad dėl šių priežasčių galima pagrįstai daryti išvadą, kad teismas turėjo iš anksto suformavęs nuomonę dėl pareiškėjo argumentų, todėl naujų ir netyrė, rėmėsi administracinėje byloje Nr. I-2348-484/2010 nustatytomis aplinkybėmis.
4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria pareiškėjo teiginiai dėl galimo jo suklydimo ar suklaidinimo atsakovo 2010 m. birželio 8 d. raštu buvo įvertinti kaip subjektyvios aplinkybės šios bylos kontekste. Pažymi, kad aptariamas raštas buvo oficialus Agentūros surašytas dokumentas, kuriuo netikėti pareiškėjas pagrindo neturėjo, tai buvo tiesioginis pareiškėjo suklaidinimas, kas leido pareiškėjui patikėti, kad sankcija visgi nebus taikoma.
5. Nurodo, kad pareiškėjas dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (fizinės ir psichinės sveikatos būklės) negalėjo įgyvendinti savo teisių kreipdamasis į teismą, o sveikatai pagerėjus negali, nes terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl būtina atnaujinti terminą skundui paduoti dėl 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo, kadangi 2009 m. gegužės 21 d. sprendimas, 2010 m. balandžio 7 d. ir 2011 m. sausio 21 d. sprendimai yra susiję ir tik sprendžiant kompleksiškai galima pasiekti tikslą ir nustatyti visas esmines bylos aplinkybes, teisėtus / neteisėtus atsakovo veiksmus ir priimtų sprendimų pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčijama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimus panaikinti Agentūros 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. BR6-1354145 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį, kuria pareiškėjui pritaikytos sankcijos, ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos už 2009 m., nustatęs, kad praleistas skundo dėl šio reikalavimo padavimo terminas ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl šio termino atnaujinimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš sąžiningo teismo proceso reikalavimų yra reikalavimas, kad bylą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo reikalavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 dalyje, ABTĮ 7 straipsnyje, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Tai yra vienas iš pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina asmenų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą inter alia yra esminė pasitikėjimo teismu sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. priimtame nutarime, pasisakydamas dėl tinkamo proceso teisme, nurodė, jog jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, reiškiantis, kad teisme iš viso nebuvo tinkamo teismo proceso. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek Lietuvos teismų praktika pripažįsta, kad nešališkumo reikalavimas apima du aspektus. Viena vertus, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. joks jo narys neturi asmeniškai palaikyti kurios nors šalies ar iš anksto būti nusistatęs – asmeninis nešališkumas preziumuojamas tol, kol neįrodyta kitaip. Kita vertus, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. pateikti pakankamas garantijas, kad šiuo atžvilgiu būtų panaikintos bet kokios pagrįstos abejonės (šiais aspektais žr. 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83), 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakia (pareiškimo Nr. 46845/99), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą susijusiose bylose C-341/06 P ir C-342/06, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2472/11, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2011 ir kt.).
Nustatyta, kad atskiruoju skundu ginčijamą nutartį, kuria buvo atmestas prašymas dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakyta priimti skundo dalį dėl Agentūros 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo, priėmė ta pati teisėja, kuri 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriuo pareiškėjas ginčijo tą patį – Agentūros 2010 m. balandžio 7 d., sprendimą.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nebuvo neužtikrintas objektyvus teismo nešališkumas, todėl konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta šališko, tai yra neteisėtos sudėties teismo.
Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Vadovaujantis ABTĮ 148 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, taip pat turi panaikinti nutartį, jeigu ji priimta neteisėtos sudėties teismo. Atsižvelgiant į tai, atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina, byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nustačiusi absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, teisėjų kolegija nenagrinėja kitų atskirojo skundo argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 12 d. nutarties dalį, kuria A. K. prašymas atnaujinti skundo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. BR6-1354145 dalies padavimo terminą atmestas ir atsisakyta priimti 2011 m. vasario 23 d. A. K. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. BR6-1354145 dalį ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos už 2009 m., kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą, panaikinti ir perduoti A. K. prašymo atnaujinti skundo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. BR6-1354145 dalies padavimo termino nagrinėjimo ir 2011 m. vasario 23 d. A. K. skundo dalies dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. BR6-1354145 dalį ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos už 2009 m., priėmimo klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.