Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr.1A-564-397/2012

Teisėjas Bronislovas Liatukas Proceso Nr. 1-24-1-01415-2011-3

2012 m. lapkričio 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, nuteistajam R. J., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str.2 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant R. J. per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose paros laikotarpyje nuo 23.00 val. iki 6.00 val. adresu Kaunas, Gailutės g.23-2.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2011m. gruodžio 26 d., apie 01-02 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - Romainių tuberkuliozinės ligoninės patalpose adresu Šilainių pl. 21, Kaune, ranka daužydamas budinčių slaugytojų kabineto duris ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais trikdė visuomenės rimtį ir tvarką; tęsdamas nusikalstamą veiką 2011m. gruodžio 26 d., apie 08.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - Romainių tuberkuliozinės ligoninės patalpose adresu Šilainių pl. 21, Kaune, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, garsiai rėkaudamas trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Jis sutinka, jog žodinio konflikto metu susijaudinęs galėjo nusikeikti, tačiau tai nebuvo nukreipta į konkretų asmenį norint įžeisti, ar siekiama demonstruoti nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, trikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Todėl jis mano, kad galimai netinkamai pavartotas keiksmažodis nesudaro pagrindo jo veiksmus vertinti baudžiamosios atsakomybės kontekste ir galėtų būti vertinama pagal LR ATPK normas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo R. J. apeliacinis skundas pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal LR BK 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 2 dalį taikoma, kai asmuo necenzūriniais žodžiais ar nepadoriais veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Būtinas objektyvusis šios veikos požymis yra viešoji vieta ir necenzūrinių žodžių vartojimas ar nepadorus kaltininko elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ar tvarką, todėl, norint veiką kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį, reikia šiuos požymius nustatyti. Ši nusikalstama veika padaroma tiesioginės tyčios forma, todėl atsakomybė gali atsirasti tik nustačius, kad asmuo suvokia, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip elgtis.

Nuteistojo kaltę pirmosios instancijos teismas grindė paties nuteistojo prisipažinimu ir byloje apklaustų liudytojų V. V., V. K., L. J., A. M., Č. S. J. parodymais. Kaltinamasis R. J. apklaustas teisme parodė, kad įvykio dienos naktį jis nutarė nueiti pas budinčią seselę ir paprašyti, kad ji išleistų jį iš ligoninės į namus, todėl pabeldė į budinčiosios duris, kurių niekas neatidarė, todėl jis nuėjo į savo palatą. Ryte, jis sužinojo, kad yra išrašomas iš ligoninės, nes jis pažeidė nustatytą režimą. Išeiti iš ligoninės kategoriškai atsisakė, nes gydytoja turėjo jam įteikti dokumentus, būtinus gauti invalidumą. Jis neigia vartojęs necenzūrinius žodžius ir įžeidinėjęs ligoninės medicinos personalą, pripažįsta, kad viešoje vietoje buvo neblaivus bei tuo pažeidė ligoninės režimą, galėjo pavartoti ir necenzūrinius žodžius, bet ne tikslu įžeisti žmones ar trikdyti viešąją tvarką, bet dėl susijaudinimo. Šių kaltinamojo parodymų iš esmės nepaneigė nei vienas iš apklaustų liudytojų.

Liudytoja V. V. parodė, kad jos budėjimo dieną - 2011-12-26 apie 1.00 val., kažkas rankomis, o gal ir kojomis, daužė į budinčio personalo duris, daužydamas duris jis keikėsi necenzūriniais žodžiais ir prašėsi išleidžiamas iš ligoninės į lauką, iš balso ji pažino, kad tai buvo pacientas R. J..

Liudytojas V. K. parodė, kad apie vidurnaktį jam paskambino seselė Virginija ir pasakė, kad į jos kabineto duris daužo ranka ar spardo kojomis ligonis R. J., kurį ji pažino iš balso. Jis kartu su sesele Virginija atėjo į R. J. palatą ir jį neblaivų rado sėdintį ant lovos ir rūkantį. Jie susiginčijo, buvo iškviesta policija, tačiau niekas pareiškimų nerašė, tuo konfliktas ir baigėsi.

Liudytoja apklausta Romainių tuberkuliozinės ligoninės skyriaus vedėja L. J. parodė, kad 2011-12-26, apie 01.00 val. jai telefonu apie kilusį incidentą su pacientu R. J. pranešė minėtą dieną budėjusi slaugytoja V. V.. Ji pati įvykio nematė, bet iš liudytojos pasakojimo suprato, kad šio konflikto iniciatorius buvo būtent R. J.. Kadangi ligonis R. J. jau nebe pirmą kartą pažeidinėdavo ligoninės vidaus tvarkos taisykles, ji jį iš ligoninės ir išrašė bei liepė jam palikti ligoninės patalpas. 2011-12-26 ryte ją pakeitė kitas gydytojas A. M., kuriam pasakė apie ligonio R. J. išrašymą iš ligoninės. Jai kolegos pasakė, kad R. J. nenorėjo išeiti iš ligoninės, keikėsi, dėl to gydytojas A. M. iškvietė policijos pareigūnus, kurie R. J. ir išsivežė.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2011-12-26, ryte iš skyriaus vedėjos L. J. sužinojo, kad ji išrašė ligonį R. J. iš stacionaro dėl jo chuliganiško elgesio, todėl jis apie 9.00 val. atėjo į R. J. palatą ir pasakė, kad valandos laikotarpyje jis turi išeiti iš ligoninės, į ką R. J. atsakė, jog iš ligoninės niekur neis, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, o dar kartą jam liepus išeiti ir to R. J. nepadarius, liudytojas iškvietė policijos pareigūnus, kurie R. J. išsivežė .

Liudytojas Č. S. J. parodė, kad pagal pranešimą apie ligoninės patalpose triukšmaujantį asmenį, nuvyko į įvykio vietą, kur ligoninės apsaugos darbuotojas nurodė kaltinamąjį R. J., paaiškindamas, kad jis triukšmauja ligoninės patalpose ir atsisako išeiti iš ligoninės patalpų. Kaltinamąjį pareigūnai rado jo palatoje, kur jis sėdėjo ant lovos, nerėkavo, tačiau atsisakė išeiti iš ligoninės patalpų.

Taigi, iš kaltinamojo R. J. ir minėtų liudytojų nurodymų neginčytinai nustatyta tik tai, kad R. J. 2011-12-26, apie 1.00 val., beldė į budinčių slaugytojų darbo kabineto duris, reikalaudamas jį išleisti, o tos pačios dienos ryte, apie 8.00 val. atsisakė vykdyti ligoninės personalo nurodymą išeiti iš ligoninės, dėl ko policijos buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą.

Nors kaltinime teigiama, kad kaltinamojo veiksmai pasireiškė necenzūriniais žodžiais bei rėkavimu, tačiau nei vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė, jog R. J. rėkavo. V. V., L. J., I. Ž. A. M. parodymuose užfiksuota tik, kad apeliantas keikėsi necenzūriniais žodžiais, prašydamas išleisti jį iš ligoninės, o ryte jis, būdamas savo palatoje, garsiai šūkavo, tačiau necenzūrinių žodžių nevartojo. Byloje nėra jokių duomenų, kad jo pavartoti žodžiai, nors ir necenzūriniai, akivaizdžiai žeidė aplinkinius.

Be to, iš aptartų įrodymų akivaizdu, kad R. J. veiksmai buvo atliekami siekiant patenkinti savo asmeninius poreikius, o ne nukreipti į viešosios rimties trikdymą ir toks asmens tikslas, susijęs su asmeninių poreikių patenkinimu, nesudaro baudžiamuoju įstatymu ( BK 284 straipsnio 2 dalyje ), numatyto, baudžiamojo nusižengimo sudėties. Kolegija konstatuoja, kad R. J. pareikštas kaltinimas, kad jis savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir tuo padarė BK 284 str. 2 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą, nepasitvirtino, jo padarytieji veiksmai traktuotini kaip ligoninės vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, tuo pačiu turintis ir nedidelio chuliganizmo elementų, todėl apkaltinamasis nuosprendis R. J. atžvilgiu naikintinas ir jis pagal BK 284 straipsnio 2 dalį išteisintinas.

ATPK 9 str. 2 d. reglamentuoja, jog administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Pagal ATPK 174 str. nedidelis chuliganizmas yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Įstatymai pagal BK 284 str. 2 d. ir ATPK 174 str. numatytas dispozicijas griežtai apibrėžtų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų nenumato, todėl atsakomybės atribojimo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios padarytos veikos pobūdį, kaltininko veiksmų ypatybes, jų intensyvumą, trukmę, viešosios vietos specifiką. O kaip šiuo konkrečiu atveju nustatyta R. J. veiksmai buvo nukreipti savo paties asmeniniam nepasitenkinimui dėl ligoninės vidaus tvarkos taisyklių išreikšti, jais nebuvo siekiama sutrikdyti ligoninės darbą ar ten esančių asmenų rimtį, veiksmai truko trumpą laiko tarpą, todėl kaip ir minėta R. J. padarytieji veiksmai nelaikytini užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę.

Kolegija, ištyrusi ir įvertinus yloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad R. J. atlikti veiksmai vertintini kaip nedidelis chuliganizmas, jie atitinka ATPK 174 str. numatytą veiką ir už padarytus neteisėtus veiksmus jis turėtų atsakyti ATPK nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d. 329 str. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendį panaikinti ir R. J. pagal LR BK 284 str. 2 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.