- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- II-43-586/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00200-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Gediminas Lukauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Z. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Gedimino Lukausko skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 24 d. priimto nutarimo Nr. 68-ANR_N-1758-2021 (ROIK 21144453939).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1758-2021, Z. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį 38 Eur bauda už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d., 12.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, savavališkai vykdė tariamą savo teisę, šiuo atveju ginčijamą kito asmens, nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, atjungė elektrą L. J. ūkiniame pastate. Tai darydama Z. P. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio reikalavimų, nepadarė esminės žalos kitų asmenų teisėm ar teisėtiems interesams.
Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. P. atstovo advokato Gedimino Lukausko skundas, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir bylą nutraukti.
Nurodyta, kad kaip matyti iš 2021 m. rugpjūčio 21 d. administracinio nusižengimo protokolo, Z. P. grafoje „asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“, nurodė - „su pažeidimu, nesutinku, nes aš elektros neišjungiau, o tik neleidau J. G. įjungti elektros, užstodama elektros skaičiukus, nes jie yra gendantys, nuo per didelės apkrovos“. Nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokolo grafoje – „pažeidimo esmė, aplinkybės ir faktai, surašyti neatitinkantys faktinių aplinkybių ir tiesos. Nėra ir negali būti konstatavimo - „atjungė elektrą L. J. ūkiniame pastate“, nes ūkinis pastatas nepriklauso L. J. nuosavybės teise, o taip pat nėra nuomos santykių. Be to, pati Z. P. nurodo, kad ji net neatjungė elektros. Kad tai ji būtų padariusi nėra jokių įrodymų. Nurodyta, kad Z. P. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, prašo bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, paliekant galioti Institucijos 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1758-2021. Pateiktame skunde Z. P. atstovas advokatas Gediminas Lukauskas nurodo, kad Z. P. administracinio nusižengimo protokolo grafoje „asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“, nurodė - „su pažeidimu nesutinku, nes elektros neišjungiau, o tik neleidau J. G. įjungti elektros, užstodama elektros skaičiukus, nes jie yra gendantys, nuo per didelės apkrovos“, tačiau jokių duomenų apie tai, kad elektros skaičiukai būtų gendantys ar tvarkomi nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Z. P. paaiškino, kad yra pasenusi elektros instaliacija, pradėjo rūkti, ir išsijungė. Jai elektros nereikia išjungti, elektra pati išsijungia, kai sujungia daug agregatų. Senai sakė, jog reikia taisyti elektrą. Pastatai priklauso P. V., ji kartu su juo gyvena 40 metų. L. J. yra P. V. sesers dukra. Leido L. J. ūkiniame pastate raugti kopūstus, o elektra yra pradėjusi gesti, išmuša skaičiukus, instaliacija yra sena, po žeme. Paaiškino, jog mano, kad neteisėtai yra patraukta administracinėn atsakomybėn.
Teismo posėdžio metu L. J. paaiškino, kad pastatai, kuriais naudojasi buvo močiutės. Močiutė jiems paliko pastatus, o P. V. gyvenamąjį namą. Pastatai buvo įrengti, kad būtų raugyklos, elektra į pastatus pravesta iš namo, dar močiutei gyvai esant. Z. P. dažnai žaidžia, išjungsiu, įjungsiu elektrą. Policija jai pasakė, jog Z. P. negali taip elgtis, ir jei dar tai bus, lai kviečia policiją. Kai Z. P. išjungė elektrą, ji ir iškvietė policiją. Iki to laiko, kol nepadavė į teismą dėl žalos atlyginimo, sakydavo, jog atjungėm, neduosim, tačiau po to, kai padavė į teismą, pakeitė parodymus, jog sugedo. Yra elektriko išvada, jog su elektra yra viskas gerai. Pastatai šiuo metu yra niekieno, žemė ant kurios stovi pastatai, yra P. V. ir Z. P.. Paaiškino, kad minėtuose pastatuose ji apie 30 metų vykdo veiklą (raugykla). Jie turi pagalbinį skaičiuką, pagal kurio parodymus moka. Elektra įvesta močiutės, turtas padalintas prieš 25 metus, močiutė mirė prieš 21 ar 22 metus. Pastatai nėra registruoti, dėl to negali prasivesti elektros.
Teismo posėdžio metu Š. P. paaiškino, kad tėvas iš geros širdies leido naudotis elektra. Mama Z. P. elektros neišjungė, o elektra išsijungė pati, ir tai buvo ne pirmas kartas, kai skaičiukus išmuša.
Teismo posėdžio metu Z. P. atstovas advokatas paaiškino, kad L. J. vykdo veiklą – raugina daržoves. Z. P., sudariusi elektros sutartį su Lesto, bet ji neprivalo duoti tos elektros nei J. G., nei L. J., veiklos vykdymui. Nėra administracinio nusižengimo požymių, prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei teismo metu duotų parodymų nustatyta, kad Z. P. nubausta pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį 38 Eur bauda už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d., 12.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, savavališkai vykdė tariamą savo teisę, šiuo atveju ginčijamą kito asmens, nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, atjungė elektrą L. J. ūkiniame pastate. Tai darydama Z. P. nesilaikė CK 1.137 straipsnio reikalavimų, nepadarė esminės žalos kitų asmenų teisėm ar teisėtiems interesams.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Z. P. tiek skundu, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, nes ji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, nepadarė. Nurodė, jog elektros instaliacija yra pasenusi, pati išsijungia, kai sujungia daug agregatų, išmuša skaičiukus. Jos atstovas advokatas nurodė, kad Z. P. yra sudariusi elektros sutartį su Lesto, bet ji neprivalo duoti elektros nei J. G., nei L. J., veiklos vykdymui
Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę.
Iš elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 36593544 nustatyta, jog 2002 m. vasario 2 d. buvo sudaryta sutartis tarp AB Lesto ir Z. P.. Elektros energijos pirkimo – pardavimo vieta – (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (b. l. 71-77). Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., yra įregistruotas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių 54/100 dalys priklauso P. V. (b. l. 82-85). Byloje nėra jokių duomenų, jog koks nors nekilnojamas turtas, statiniai, pastatai, priklausytų L. J.. Teismo posėdžio metu L. J. nurodė, jog pastatai, kuriuose ji vykdo veiklą (raugykla) šiuo metu yra niekieno. Z. P. paaiškino, jog pastatai priklauso P. V., su kuriuo ji gyvena 40 metų. Jie leido L. J. ūkiniame pastate raugti kopūstus, tačiau elektra yra pradėjusi gesti, išmuša skaičiukus, instaliacija yra sena, po žeme. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir Š. P., papildydamas, kad tai buvo ne pirmas kartas, kai skaičiukus išmuša. Z. P. nei teismo posėdžio metu, nei surašant administracinio nusižengimo protokolą nepripažino padariusi administracinį nusižengimą, nurodydama, jog elektros ji neišjungė.
Asmens teisė į nuosavybę yra viena iš pamatinių visuomenės vertybių ir ji yra įtvirtinta bei saugoma Konstitucijos (pvz., asmens teisė į nuosavybę ir jos neliečiamumas, asmens, jo turto apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir kitų teisės pažeidimų <...>). Be to, CK 4.37 straipsnyje taip pat numatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Atsižvelgiant į ši teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju, nepaisant to, jog P. V. su Z. P. buvo leidę L. J. vykdyti veiklą savo pastatuose, tai nepanaikina jų, kaip teisėtų savininkų, nuosavybės teisių į turtą ir negali užkirsti kelio, imantis priemonių siekiant apsaugoti savo turtą nuo praradimo, sugadinimo ar neteisėto panaudojimo. Į bylą pateiktas MB Baltic Engineering Services 2021 m. spalio 6 d. defektacijos aktas, kuriame nurodyta, kad buvo gautas P. V. prašymas, įvertinti elektros instaliacijos būklę, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone. Įvertinus elektros instaliacijos būklę nustatyta, kad ūkiniuose pastatuose ir garaže elektros instaliacija yra avarinės būklės, naudoti elektros energiją nesaugu, nes esanti situacija sudaro didelį pavojų kilti gaisrui, nuo apskaitos skydo trifazis įvadas į garažą ir ūkinį pastatą, rekomenduojamas nedelsiant atjungti (b. l. 78).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sutartis dėl elektros energijos tiekimo sudaryta su AB Lesto ir Z. P., ir sutiktina su jos atstovo advokato G. Lukausko pozicija, jog Z. P. neprivalo elektros energijos duoti J. G. ar L. J. veiklos vykdymui.
Institucija atsiliepimu nurodė, jog pateiktame skunde nurodyta, kad Z. P. nesutinka su administracinio nusižengimo padarymu, nes elektros skaičiukai yra gendantys nuo per didelės apkrovos, tačiau jokių duomenų apie tai, kad elektros skaičiukai būtų gendantys ar tvarkomi nepateikė. Atkreiptinas Institucijos dėmesys, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti Institucija.
Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Šioje byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog Z. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, kurių, šioje byloje nėra.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pripažįsta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 68-ANR_N-1758-2021, kuriuo Z. P. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, naikintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1758-2021 (ROIK 21144453939), ir administracinio nusižengimo teiseną Z. P. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.