- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-17
- Bylos Nr.
- 1-2059-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12625-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), ukrainietis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 253 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė trumpavamzdį lygiavamzdį vienašūvį savadarbį šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti pramoninės gamybos šaudmenimis – žiedinio įskėlimo 5,6 mm kalibro trumpaisiais šoviniais, kurį įsigijo apie 1993 metus, taip pat nuo 2014 m. liepos 1 d., neteisėtai, neturėdamas leidimo, tame pačiame bute laikė Vokietijos 1990 metų pramoninės gamybos, trumpavamzdį, lygiavamzdį, pusiau automatinį 8 mm kalibro "P-08" modelio pistoletą "MAUSER", priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtą šaudyti pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio įskėlimo dujiniais bei garsiniais šoviniais, kol šiuos šaunamuosius ginklus 2018 m. kovo 17 d. 21.35 val. įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai.
Taip pat A. G. 2018 m. kovo 17 d. apie 20.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas įėjimo į savo butą, adresu (duomenys neskelbtini), tarpduryje, nevykdydamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių S. Š. ir G. P. teisėtų reikalavimų – pritildyti bute garsiai leidžiamą muziką, kuri trukdė ilsėtis kaimynams, ir eiti kartu su policijos pareigūnais į tarnybinį automobilį, išsakydamas necenzūrinius žodžius iš už nugaros išsitraukė rankoje laikytą pistoletą "MAUSER", priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, nukreipė jį į policijos pareigūnus ir užsirakino bute, taip grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams - policijos pareigūnams S. Š. ir G. P. .
A. G. teisiamojo posėdžio metu dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką, o dėl kaltinimo pagal BK 286 straipsnį neprisipažino, kad padarė nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas. Duodamas teisiamojo posėdžio metu parodymus paaiškino, kad sutinka dėl kaltinimo dėl neteisėto šaunamo ginklo laikymo ir saugojimo namuose, nes nežinojo įstatymų. Pistoletą Mauser įsigijo Vilniaus Gariūnų turguje prieš daug metų. Tada buvo neramūs laikai, kai vogė automobilius. Todėl ginklą įsigijo savisaugos tikslu. Pirko šį ginklą su garsiniais šoviniais išgąsdinimui, tačiau garsinius šovinius iššaudė per Naujus Metus. Vėliau šį ginklą buvo padėjęs savo buto koridoriuje ant lentynos ir pamiršęs apie jį. Prieš 1-2 metus, kai įsigijo šį pistoletą, Vaičiūno gatvėje rado daiktą, panašų į pistoletą. Namuose pažiūrėjęs nerado, kur dėti šovinius ir pagalvojo, kad tai muliažas, nes apie ginklus nelabai nusimano. Todėl jį padėjo taip pat kažkur koridoriuje ant lentynos. Daugiau prie šito daikto nesilietė visus tuos metus, nes tiesiog pamiršo apie jį. Įvykio dieną policininkams nei vienu ginklu policininkams negrasino. Įvykio dieną jam blogai buvo su sveikata, todėl namuose gėrė alkoholį ir garsiai klausėsi muzikos. Tada jam namuose ėmė kažkas išjunginėti elektrą. Po kurio laiko, kai jis laiptinėje įjungė išjungtą elektrą savo bute, kažkas ėmė garsiai belsti į duris ir vėl išjungė elektrą bute. Tada, kai prasidėjo triukšmas, pasiėmė pistoletą Mauser savigynos tikslais, nes buto durys buvo užrakintos apatine spyna, kuri yra pakankamai silpna. Paėmęs pistoletą laikė jį rankoje už nugaros tam, kad, jei bus grėsmė, išgąsdinti. Atidaręs duris pamatė, kad atvyko policija. Policijos pareigūnai pasakė, kad kaimynai pasiskundė dėl garsios muzikos, paaiškino, kad muziką galima klausytis iki 6 valandos vakaro. Staiga policijos pareigūnas vyras griebė už savo pistoleto dėklo. Todėl jis išsigando, nes žinojo, kad pas pareigūnus yra tikras ginklas, ir uždarė buto duris. Kol kalbėjo su pareigūnais, buto duris laikė praviras su ranka, o kitoje rankoje laikė ginklą už nugaros. Kol kalbėjo, tai ranka galėjo nuslysti ir taip policijos pareigūnai galėjo ginklą pamatyti. Tačiau jiems jokios grėsmės nebuvo. Kai jis užsidarė bute, tai policijos pareigūnai pradėjo labai smarkiai belstis. Jis išsigando, nes pagalvojo, kad atidaręs buto duris gaus kulką į kaklą. Tada viską paėmė ir padėjo po pagalve. Antrą ginklą taip pat pasiėmė, nes išsigando, kad durys neatlaikys ir jį sulaikys, pradės ieškoti ginklų. Galvojo, kad jeigu bus liepta gulėti, ginklų policija pas jį bute neras. Todėl ir antrą savo turėtą ginklą paslėpė po pagalve. Paskui viskas aprimo. Vėliau įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena, nes galbūt užmigo. Atsimena, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų savo bute.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl abiejų nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis buvo kaltinamas, įrodyta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais sekančiais įrodymais.
Nukentėjusysis G. P. paaiškino, kad į įvykio vietą atvyko gavus pranešimą dėl triukšmo, kad garsiai groja muzika. Įvykio vietoje skambino į buto duris, bet niekas neatidarė. Kai duris atidarė kaltinamasis, jam liepė pritildyti muziką. Tačiau kaltinamasis pasakė, kad jis muzikos toliau klausysis. Pradaręs duris kaltinamasis jas laikė praviras kaire ranka. Jo kairė ranka buvo ant rankenos, o dešinė ranka buvo šone. Kaltinamasi buvo šiek tiek pasisukęs, kairės pusės petys buvo arčiau jo, nes jis nestovėjo tiesiai. Tebestovint šonu kaltinamasis jau norėjo uždaryti buto duris, kurias laikė nepilnai pravėręs, bet kartu buvusi kolegė policijos pareigūnė užkišo koją. Jis dar rusiškai paklausė, ar jie su ginklais. Viskas vyko vienu metu ir labai greitai Tada išlindo kaltinamojo dešinė ranka iš už šono ir jis nukreipė į kolegę ginklą, paskui ginklą nukreipė į jį. Taip jam pavyko užsidaryti duris. Kai nukreipė į juos ginklą, kaltinamasis nieko nereikalavo. Kai pamatė nukreiptą į save ginklą, nevertino, ar jis tikras, ar ne. Tiesiog staiga suprato, kad tai realus grasinimas. Todėl atsitraukę su kolege nuo durų pranešė apie įvykį budėtojui. Nurodymas buvo laukti pastiprinimo.
Nukentėjusioji N. Š. paaiškino, kad kovo 17 d. D. D. jai pasiskundė, kad trečią dieną kaimynas garsiai leidžia muziką. Ji jam paaiškino, kad dienos metu pareigūnų kviesti negali, nes kaimynas nieko nepažeidžia. Pasiūlė palaukti iki vakaro ir jeigu vakare dar bus triukšmas, kviesti policijos pareigūnus. Tos dienos vakare 8 valandą ji pradėjo tarnybą Jonavos r. PK. 8 valandos ir 36 minutės gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) name yra triukšmas. Nuvyko ten be 10 minučių 9 valandą vakaro. Tik įėjus į namo laiptinę girdėjosi garsiai leidžiama muzika. Priėję prie buto durų pradėjo skambinti, belsti į duris, bet niekas neatidarė. Kai atvyko ir beldė į duris, iš trečio aukšto atėjo D. D.. Įvykio metu jis buvo laiptinėje tarp antro ir trečio aukšto, todėl mano, kad D. D. matė kaltinamojo duris. Kaltinamajam atidarius duris, pasisveikino, prisistatė, paprašiau, kad išjungtų muziką. Muzikos jis neišjungė, susikalbėti buvo praktiškai neįmanoma, jis buvo neblaivus. Tada dar kartą jo paprašė išjungti muziką. Jis pasakė, kad čia yra jo nuosavybė ir muzika gros iki 12 valandos nakties. Paaiškino jam, kad taip negali būti, nes trukdo žmonėms ilsėtis. Tačiau jis į prašymą nereagavo ir norėjo uždaryti buto duris. Kaltinamasis visą laiką buvo tarpduryje, iš savo buto išėjęs nebuvo. Jis kaire ranka buvo pasiėmęs durų rankeną, o dešinę ranką laikė pusiau už savęs. Tada ji koja užstatė duris, kad neuždarytų. Jis tuo metu į ją atkišo ginklą. Ginklas buvo tamsiai pilku vamzdžiu. Kai nukreipė ginklą, ginklas buvo išlindęs į laiptinės pusę. Reakcija iš karto buvo tokia, kad ji atsitraukė nuo durų ir jis tada juos iškeikė necenzūriniais žodžiais ir užsidarė duris. Ji tada su kolega atsitraukė, užsidėjo neperšaunamas liemenes, apie įvykį informavo budėtoją ir laukė pastiprinimo. Vėliau išsiaiškino, kad to paties namo pirmame aukšte gyveno kaltinamojo buvusi sutuoktinė, kuri paaiškino, kad jis norėjo, kad jį nušautų policijos pareigūnai. Ji sakė, kad ji kalbėjo su kaltinamuoju prieš įvykį, tačiau apie jo turėtus ginklus nežinojo.
Liudytoja L. M. paaiškino, kad gyvena tame pačiame name. Girdėjo, kad tą dieną garsiai grojo muzika. Buvau užėjusi pas kaltinamąjį, kuris yra jos buvęs sutuoktinis, matė, kad jis buvo neblaivus. Pas jį buvo atėjusi, nes judviejų santuokoje turėtas butas padalintas per pusę. Užėjusi pasakė, kad pritildytų muziką ir išėjo į darbą. Grįžusi namo išgirdo, kad kaimynai pradėjo skųstis dėl garsios muzikos, dėl to atvažiavo policija. Jai pačiai neteko dalyvauti, kai buvo atvykusi policija. Žinojo, kad jis turi ginklą. Kai gyveno kartu, tai jis tada ginklą nusipirko. Tai buvo gal prieš 25 metus. Kaip grėsmės ginklo nevertino, nes tai buvo muliažas. Jis niekada ginklo nenaudojo ir jo nėra mačiusi. Matė, kad jis turi vieną ginklą. Kelis kartus per Naujus Metus iššovė orinius šovinius. Tą ginklą matydavo kambaryje. Negali nieko pasakyti apie grasinimą ginklu policijos pareigūnams. Kiek žino, tai jis buvo užsidaręs ir neįleido pareigūnų Kai įvykio dienos metu buvo atvykusi pas A. G., tai matė ginklą. Ginklą matė kambaryje ant lovos, todėl jo paklausė, kodėl jį išsitraukė. Jis pasakė, kad jam nusibodo toks gyvenimas. Kalbėjo, kad jis negali pakęsti skausmo, pats iš gyvenimo išeiti negali, todėl garsiai leidžia muziką. Sakė, kad kai atvažiuos policijos pareigūnai ir pamatys jį su ginklu rankoje, jį nušaus.
Liudytojas D. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis nuolat gyvena Vokietijoje ir laikinai buvo grįžęs į Lietuvą. Grįžęs apsistojo pas giminaičius, adresu (duomenys neskelbtini). 2018-03-17 apie 20.26 val. jis paskambino numeriu 112, kadangi kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), labai garsiai leido muziką ir trukdė ilsėtis. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jis kartu su jais nuėjo prie buto durų, už kurių girdėjosi garsi muzika. Pareigūnams paskambinus ir pabeldus į buto duris, jas atidarė neblaivus vyras, kuris pasakė, kad muzikos neišjungs, nes jos gali klausytis iki 24 val. Vyras norėjo užsidaryti buto duris, tačiau policijos pareigūnė užstatė koją ir ja prilaikė buto duris. Tuomet vyras dešine ranka, kažkur iš už nugaros, išsitraukė ginklą, kiek pamatė, pistoletą. Tuomet policijos pareigūnė atsitraukė ir vyras užsidarė bute (1 t., b. l. 47).
2018-03-17 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Devynių aukštų namo pirmoje laiptinėje, antrame aukšte tiesiai yra butas (duomenys neskelbtini). Jo durys šarvuotos. Buto koridoriuje, kairėje, sekcijoje kabo ginklo dėklas. Kambaryje Nr. 1 ant garso kolonėlės guli du daiktai, panašūs į šaunamuosius ginklus - pistoletus: vienas akivaizdžiai savadarbis, ant kito yra užrašas "MAUSER", jo viduje yra apkaba, kurioje yra dvi tūtelės. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas daiktas, panašus į savadarbį pistoletą ir daiktas, panašus į pistoletą, su užrašu "MAUSER" su dėtuve ir dviem tūtelėmis (1 t., b. l. 10-18).
2018-03-30 specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-438 nurodyta, kad tirti pateiktas Vokietijos 1990 metų pramoninės gamybos, trumpavamzdis, lygiavamzdis, pusiau automatinis, 8 mm kalibro "P-08" modelio pistoletas "MAUSER" yra šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti pramoninės gamybos 8 mm kalibro, centrinio įskėlimo dujiniais bei garsiniais šoviniais. Jis priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Kitas tirti pateiktas pistoletas yra trumpavamzdis, lygiavamzdis, vienašūvis savadarbis šaunamasis ginklas, pritaikytas šaudyti pramoninės gamybos šaudmenimis – žiedinio įskėlimo 5,6 mm kalibro trumpaisiais šoviniais. Abu pistoletai šaudyti tinkami. Dvi tirti pateiktos šautos tūtelės yra pramoninės gamybos šaudmenų – 8 mm kalibro centrinio įskėlimo dujinio ir garsinio šovinių dalys. Jos šautos 8 mm kalibro centrinio įskėlimo pistolete ar pistoletuose, tokiuose kaip tirti pateiktas „P-08“ modelio pistoletas „MAUSER“ (1 t., b. l. 22-24).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 9200 užfiksuota, kad 2018 m. kovo 17 d. 22.07 val. A. G. nustatytas 1,24 promilių girtumas (1 t., b. l. 72).
Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuotos kaip nusikaltimai, už kuriuos baudžiamoji atsakomybė numatyta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį. Ištyrus šioje byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad kaltinimas pasitvirtino visa apimtimi.
Dėl nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje
Pagal BK 253 str. 1 d. baudžiamas tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Taigi, šis nusikaltimas gali būti padarytas viena ar keliomis alternatyviomis veikomis – neteisėtu gaminimu, laikymu, įgijimu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu. Bet kurios iš šių veikų padarymas gali būti pakankamas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 253 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad šaunamiesiems C kategorijos ginklams yra priskiriami dujiniai pistoletai (revolveriai).
2010-11-18 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1146 (Žin., 2010, Nr. 142-7261; 2012, Nr. 81-4222; 2013, Nr. 140-7088) buvo nustatyta, kad asmenys, kurie iki įstatymo Nr. XI-1146 įsigaliojimo (2013-12-30 dienos) turėjo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Šiems asmenims, jeigu jie pateikia įsigijimą patvirtinančius dokumentus, netaikomas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatytas 21 metų amžiaus reikalavimas. Jiems taikomas 18 metų amžiaus reikalavimas. Nurodyti asmenys iki nustatyto termino pabaigos (2014-07-01) turi teisę laikyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus ar juos nešiotis be leidimo.
Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta ištyrus įrodymus, A. G. pas jį rastą ginklą MAUSER bei šaudmenis įgijo, kaip pats paaiškino, dar iki įstatymo, reikalaujančio tokį ginklą užregistruoti įsigaliojimo, maždaug prieš 25 metus (tai reiškia ne vėliau kaip iki 2014-07-01). Kad tai šaunamasis ginklas jis suprato, nes per tą laiką, kai jį turėjo, juo naudojosi (šaudė per Naujuosius Metus).
Taip pat Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad civilinėje apyvartoje draudžiami bet kokie savadarbiai šaunamieji ginklai.
Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta ištyrus įrodymus, dar vienas pas A. G. įvykio metu rastas pistoletas yra trumpavamzdis, lygiavamzdis, vienašūvis savadarbis šaunamasis ginklas, pritaikytas šaudyti pramoninės gamybos šaudmenimis – žiedinio įskėlimo 5,6 mm kalibro trumpaisiais šoviniais. Taigi, šio savadarbio ginklo iš viso negali būti civilinėje apyvartoje. Todėl disponavimas tokiu ginklu bet kokiu atveju yra neteisėtas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Nors kaltinamasis nurodė, kad pas jį rastus ginklus laikė jų neužregistravęs, negavęs leidimo, nes nežinojo įstatymų, tai nelemia kitokio įrodymų vertinimo ir tuo pagrindu padarytos išvados dėl kaltės padarius nurodytą nusikaltimą.
Pažymėtina, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Be to, ir pats kaltinamasis, duodamas parodymus paaiškino, kad žinojo apie reikalavimą dėl leidimo įgijimo, tačiau, kodėl jo neįgijo, paaiškinti negalėjo. Tai, kad kaltinamasis suprato savo tokios veikos neteisėtumą ir pavojingumą ir norėjo taip veikti įrodo ir ta ištirtais įrodymais nustatyta aplinkybė, kad kaltinamasis po to, kai neįsileido policijos pareigūnų geranoriškai į savo butą, paslėpė abu neteisėtai laikytus ginklus tam, kad policijos pareigūnai jų nerastų. Tai patvirtina, kad kaltinamasis šį nusikaltimą įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas A. G. pripažinti kaltu padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Dėl nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje
Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais priešinamasis valstybės tarnautojo ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis gali būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti.
BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan.
Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais (pvz., demonstruojant peilį ar kitą įrankį, bauginančiais gestais). Taip pat grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją.
Iš bylos matyti, kad 2018 m. kovo 17 d. apie 20.30 val., į butą, adresu (duomenys neskelbtini) dėl gauto pranešimo, kad namuose yra garsiai leidžiama muzika, ir todėl trikdoma namo gyventojų ramybė, atvyko du policijos pareigūnai – nukentėjusieji S. Š. ir G. P..
Tiek tyrimo metu, tiek teisme jie parodė, jog nustatę, kad A. G. garsiai leidžia muziką, pareikalavo jo muziką nutildyti, išaiškino nustatytą tvarką bei pareikalavo vykti į policiją dėl galimai padaryto teisės pažeidimo. Tada kaltinamasis į juos nukreipė dešinėje rankoje laikytą pistoletą, kad galėtų netrukdomas policijos pareigūnų užsidaryti bute, ir jie įvertinę grėsmę atsitraukė nuo jo durų.
Kad ginklas buvo nukreiptas į juos, patvirtino abu įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai. Jų duoti parodymai apie įvykį yra nuoseklūs, neprieštaringi. Pažymėtina, kad jų parodymai atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo D. D. parodymus, kuris taip pat patvirtino matęs į policijos pareigūnus kaltinamojo atkreiptą ginklą. Kad šis liudytojas, būdamas laiptinės aikštelėje tarp aukštų, galėjo tai objektyviai matyti, patvirtina abiejų nukentėjusiųjų parodymai, kad šis liudytojas buvo laiptinėje įvykio metu, o kai kaltinamasis nukreipė į juos ginklą, jis buvo iškištas į laiptinės pusę iš už durų. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais.
Specialisto išvada nustatyta, kad kaltinamojo į policijos pareigūnus nukreiptas ginklas – pistoletas MAUSER yra tikras ir veikiantis šaunamasis ginklas, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Todėl nežiūrint to, kad pats veiksmas – ginklo nukreipimas tetruko vos keletą sekundžių, jis buvo objektyviai pavojingas nukentėjusiesiems, nes įvykio metu kaltinamojo netikėtai ir staiga ištrauktas iš už nugaros ir nukreiptas į nukentėjusiuosius šaunamasis ginklas suteikė jam pranašumą prieš nukentėjusiuosius tokio pobūdžio grasinimui susiklosčiusioje jam palankioje situacijoje. Būtent to kaltinamajam pakako, kad policijos pareigūnai, objektyviai įvertinę jiems dėl kaltinamojo pasipriešinimo staiga kilusią grėsmę, atsitrauktų nuo durų ir kaltinamasis galėtų jas uždaryti. Iš to seka vienintelė išvada – policijos pareigūnai S. Š. ir G. P. įvykio metu negalėjo tinkamai atlikti savo pareigų dėl tokio pavojingo kaltinamojo poveikio – grasinimo šaunamuoju ginklu.
Iš bylos matyti ir tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, dar iki atvykstant policijos pareigūnams garsiai leido muzika, vartojo alkoholį. Dar iki įvykio sakė, kad atvažiavę policijos pareigūnai pamatys jį su ginklu rankoje ir jį nušaus. Tai patvirtino liudytoja L. M., kuri paaiškino, kad jau tuomet matė ginklą bute. Iš to darytina išvada, kad kaltinamasis aktyviais ir priešingais teisei veiksmais (garsiai leidžiama muzika) siekė, kad jam būtų iškviesta policija, buvo iš anksto numatęs išsitraukti prieš atvykusius policijos pareigūnus ginklą. Taigi, jis suvokė ir vertino pats tokius veiksmus, kaip pavojingus, nes suprato, kad dėl to policijos pareigūnai prieš jį gali panaudoti šaunamąjį ginklą. Todėl garsiai leido muziką tam, kad sukurti situaciją, kurioje galėtų neteisėtai laikomu šaunamuoju ginklu pasipriešinti policijos pareigūnams, sureagavusiems į iškvietimą dėl garsiai leidžiamos muzikos.
Ištirti įrodymai taip pat patvirtina, kad kaltinamasis į atvykusius policijos pareigūnus sureagavo itin neigiamai, išplūdo juos necenzūriniais žodžiais, elgėsi drąsiai ir agresyviai jų atžvilgiu, klausinėjo, ar jie ginkluoti. Tai paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad jis prieš pareigūnus ginklo nebuvo net ištraukęs, o pareigūnų į butą neįsileido tik todėl, kad buvo išsigandęs ir bijojo, kad pareigūnai jo nenušautų.
Taigi, ištirti įrodymai patvirtina, kad susiklosčius konfliktinei situacijai nukentėjusieji atsitraukė nuo kaltinamojo buto durų ir nesiėmė priemonių jo sulaikinėti iki kol atvyks pastiprinimas ne savo noru, o tik dėl realių grasinimų šaunamuoju ginklų, objektyviai išsigandę, kad kaltinamasis gali pradėti į juos šaudyti atstatytu pistoletu. Būtent dėl to buvo iškviestas policijos pareigūnų pastiprinimas į įvykio vietą. Teismo vertinimu, jau vien šis faktas (t. y. policijos pajėgų pastiprinimo pasitelkimas į pagalbą nukentėjusiesiems vykdant tiesiogines funkcijas) rodo, kad nukentėjusieji buvo patekę į agresyvią situaciją, kurioje jie ne tik kad negalėjo dirbti savo darbo, bet ir nesijautė saugūs. Jau minėta aplinkybė, kad pats pasipriešinimas truko vos keletą sekundžių nėra esminė susiklosčiusioje situacijoje ir nelemia kitokių teismo išvadų dėl įrodymų vertinimo. Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, kaltinamasis veikė aktyviai – atidarydamas atvykusiems policijos pareigūnams buto duris jau turėjo pasiruošęs ir dešinėje rankoje laikė neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą, kuriuo galima realiai sužaloti, ir jį tada panaudojo – ištraukė ir nukreipė į pareigūnus tam, kad pasipriešinti jiems priverčiant juos paleisti laikomas buto duris, užsidaryti ir į butą jų neįsileisti bei nevykdyti jų nurodymų dėl daromo teisės pažeidimo. Taigi, akivaizdu, jog kaltinamojo pasipriešinimas tiesiogiai grasinant fiziniu smurtu šioje įvykio fazėje buvo ypatingai aktyvus ir realus.
Todėl teismas sprendžia, kad A. G. nusikalstami veiksmai šio įvykio metu yra pilnai įrodyti, jie atitinka BK 286 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, dėl ko yra pagrindas jį pripažinti kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo ir paskirti bausmę.
Dėl bausmės
Skiriant bausmę A. G., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl kiekvienos nusikalstamos veikos yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, Jis anksčiau neteistas, yra dirbantis, išsituokęs. Todėl jam, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, už abiejų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos BK 253 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio sankcijose numatytos savo rūšimi švelnesnės nei terminuotas laisvės atėmimas bausmės. Pažymėtina, kad BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik dviejų rūšių bausmes – areštą ir terminuotą laisvės atėmimą, o BK 286 straipsnio sankcija – viešuosius darbus, baudą ir terminuotą laisvės atėmimą.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, skirtina arešto bausmė, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda.
Bausmės, paskirtos už kiekvieną nusikaltimą, dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam atitinkamos bausmės rūšies dydžio minimumui. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Pažymėtina, kad už nusikaltimą gali būti paskirta nuo 15 iki 90 parų arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis), o už nesunkų nusikaltimą įstatymas numato minimalią 50 minimalių gyvenimo lygių (toliau - MGL) dydžio baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nuo 2018 m. sausio 1 d. vienas MGL yra lygus 50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2017-09-05, Nr. 2017-14215)).
Kadangi kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kvalifikuotinas kaip realioji nusikalstamų veikų sutaptis, tai paskyrus bausmes už kiekvieną iš nusikalstamų veikų, jos privalės būti subendrintos pagal BK 63 straipsnyje numatytas bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, bendrinimo taisykles iš dalies arba visiškai sudedant paskirtas bausmes.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtos kardomosios priemonės panaikintinos, paimtas dokumentas grąžintinas A. G..
Nusikaltimams padaryti panaudotos priemonės – šaunamieji ginklai ir šovinių tūtelės, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Kadangi jų apyvarta uždrausta, jie perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje ir paskirti jam bausme:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį – areštą 25 paroms;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį – 50 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (2500 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 25 paroms ir 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. G. paskirtos arešto bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. kovo 17 d. iki 2018 m. kovo 19 d., šias dvi dienas laikinojo sulaikymo prilyginant 2 arešto paroms.
Nustatyti, kad paskirtoji arešto bausmė turi būti atliekama poilsio dienomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalis). Įspėti A. G., kad jeigu jis pažeis šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.
Išaiškinti A. G., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Įspėti, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Įvykio vietos apžiūros metu išimtus 8 mm kalibro "P-08" modelio pistoletą "MAUSER" ir trumpavamzdį, lygiavamzdį, vienašūvį savadarbį šaunamąjį ginklą, dvi 8 mm kalibro šautas tūtelės ir dėtuvę, saugomus Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemones ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, ikiteisminio tyrimo metu paskirtas A. G., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtas kardomąsias priemones panaikinti ir paimtą dokumentą – pasą Nr. 24625864 grąžinti A. G..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.