Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. H. (T. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas padarė nepagrįstą išvadą, kad yra padaryti Sprendime nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) pažeidimai. Faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo darbu Lietuvoje, nuo duomenų, kurie buvo pateikti teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, skiriasi ne dėl pareiškėjo kaltės. „Sodrai“ pateikti duomenys apie pareiškėjui sumokėtą darbo užmokestį neatitinka tikrovės, tačiau pareiškėjas nebuvo informuojamas, kokius duomenis apie jį „Sodrai“ teikia darbdavys. Pareiškėjas užsidirbo pakankamai pajamų, kurių jam užteko pragyventi Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-05-17 sprendimo Nr. 24S123989, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis 2023-05-31 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2305-LLG-1520 Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Prašyme nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 160 Eur. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis – gaunamas darbo užmokestis.

Tarpininkavimo rašte Nr. 20230504-079758 nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui betonuotoju (711407), ekonominės veiklos rūšis (rūšys), pagal kurią (kurias) užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (4120), numatant mokėti 1 160 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Įsipareigojama, kad užsieniečio darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Taip pat įsipareigojama, kad už užsienietį bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Pareiškėjui 2023-08-09 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760274862 iki 2025-08-09.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nuo 2023-09-06 iki 2024-02-01 ir nė vieną mėnesį asmeniui nebuvo išmokėtas Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas įsipareigotas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 160 Eur. Be to, „Sodros“ duomenimis, pareiškėjas nuo 2023-08-24 yra užsiregistravęs kaip vykdantis individualią veiklą. Prašyme išduoti leidimą gyventi pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos yra darbo užmokestis – 1 160 Eur per mėnesį.

Skundžiamu Sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi tuo pagrindu, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas Bendrovėje nedirbo viso numatyto laiko, o vykdė individualią veiklą. Be to, nuo 2024-02-01 Bendrovė nutraukė darbo sutartį su asmeniu, t. y. vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais. Sprendimo motyvuose nurodoma, jog asmeniui teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Bendrovės tarpininkavimo rašte. Taip pat nurodoma, kad per visą įdarbinimo Bendrovėje laikotarpį asmeniui mokamas mėnesinis darbo užmokestis, kuris yra daug mažesnis už MMA, ir jokių kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna. Migracijos departamentas konstatavo, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Sprendime, vertinant individualią pareiškėjo situaciją, ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023-06-07 iki 2023-08-08 turėjo galiojusią nacionalinę vizą, o šiuo metu turi nuo 2023-08-09 iki 2025-08-09 galiojantį leidimą laikinai gyventi. „Sodros“ informacinės sistemos duomenimis, asmuo nuo 2023-09-06 iki 2024-02-01 dirbo Bendrovėje. Migracijos departamento vertinimu, šie asmens ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse informacijos nėra.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nesudaroma darbo sutartis su užsieniečiu.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus, Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktyje nustatyta, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui, – bent vieneriems metams.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-01-29 įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktyje nurodyta, kad pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, – 1 minimali mėnesinė alga.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, kaip pirmiau jau minėta, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2024-10-20. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

Kaip minėta, atsakovas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje atlikęs duomenų patikrinimą, nustatė, kad atsiėmus leidimą laikinai gyventi asmuo Bendrovėje įdarbintas nuo 2023-09-06 iki 2024-02-01 ir nė vieną mėnesį asmeniui nebuvo išmokėtas Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas įsipareigotas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 160 Eur. Nustatyta, kad asmeniui už 2023 m. rugsėjo mėn. išmokėtas 428,57 Eur, už 2023 m. spalio mėn. – 409,09 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. – 360,00 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. – 473,68 Eur, už 2024 m. sausio mėn. – 43,18 Eur mėnesinis darbo užmokestis, kuris nesiekė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos MMA, o 2023 m. vasario mėnesį jam buvo išmokėta 53,96 Eur dydžio atleidimo išmoka. Tai reiškia, kad asmens vidutinis darbo užmokestis, vertinant tik tuos mėnesius, kuriuos asmuo Bendrovėje dirbo nuo pradžios iki atleidimo (nuo 2023-10-01 iki 2024-01-31), sudarė tik 321,49 Eur ir nesiekė 1 MMA. Tai rodo, kad asmuo Bendrovėje nedirbo viso numatyto laiko.

Iš įvardytų duomenų akivaizdu, jog atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, kad pareiškėjas darbo užmokesčio ir jokių kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, negauna. Pažymėtina, jog asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus 1 160 Eur darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau akivaizdu, jog pareiškėjo nuo 2023-09-06 iki jo atleidimo dienos 2024-02-01 darbo užmokestis nesiekė 1 MMA (2023 m. – 840 Eur, 2024 m. – 924 Eur) ir jokių kitų gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna.

Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad gavo didesnį darbo užmokestį, nei nurodyta pažymoje, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Pareiškėjui nepateikus duomenų apie kitas gaunamas pajamas (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Migracijos departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje, todėl teisėtai ir pagrįstai buvo priimtas Sprendimas (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai, 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai).

Skunde nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjas atleistas iš darbo neteisėtai, jam nežinant, bei argumentai, kad faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo darbu Lietuvoje, nuo duomenų, kurie buvo pateikti teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, skiriasi ne dėl pareiškėjo kaltės, nesudaro pagrindo Migracijos departamento Sprendimą laikyti nepagrįstu. Sutiktina su atsakovo atsiliepimo motyvais, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kurių darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta ar dėl kokių aplinkybių jam nebuvo mokamas darbo užmokestis.

Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės buvo motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas laikinai gyventi pagrįstai panaikintas dviem savarankiškais pagrindais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat matyti, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, tad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. H. (T. H.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.