- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-04-27
- Bylos Nr.
- 1-139-239/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00378-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Kaltinamasis
- J. Š.
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Neringos Malinauskaitės-Posaškovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, vidutinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Š. 2016-01-02 apie 21.40 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia mediniu suoliuku sudavė savo sugyventinės dukrai L. T. į galvą ir rankas, kuriomis ji dengėsi galvą, padarydamas muštinę žaizdą viršugalvyje 0,5 cm ilgio ir kairės plaštakos sumušimą, tai yra nežymiai sutrikdė L. T. sveikatą. Tokiais savo veiksmais J. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Taip pat J. Š. 2017-02-22 apie 18:15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose kartu gyvena su savo sugyventine A. T. bei jos dukra L. T., tyčia, sugriebęs už pečių L. T., išstūmė pastarąją pro buto duris, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai L. T. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais J. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
J. Š. dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę prisipažino visiškai.
Dėl 2016-01-02 nežymaus sveikatos sutrikdymo L. T.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J. Š. parodė, kad 2016-01-02 apie 21.40 val. sugyventinės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu paėmęs medinį suoliuką, stovėjusį prie pečiaus, vieną kartą sudavė sugyventinės pilnametei dukrai L. T. per galvą ir ją praskėlė. Dėl ko tarp jų įvyko konfliktas, gerai nepamena, mano kad dėl to, jog abu buvo neblaivūs. Anksčiau prieš L. T. niekada nenaudojo fizinio smurto, tai buvo pirmas kartas. Dėl savo poelgio jis labai gailisi. L. T. atsiprašė, su ja susitaikė. Jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų L. T. jam neturi (b. l. 70-71).
Apklausta liudytoja nukentėjusioji L. T. parodė, kad 10 metų gyvena pas savo sugyventinį V. P., adresu (duomenys neskelbtini). 2015-12-26 nukentėjusioji susipyko su sugyventiniu, todėl atėjo gyventi pas motiną A. T., adresu (duomenys neskelbtini), kuri gyvena kartu su sugyventiniu J. Š.. Po Naujųjų metų ji vėl sugrįžo pas V. P.. 2016-01-02 nuo ryto, nukentėjusioji kartu su V. P., mama ir jos sugyventiniu J. Š., V. P. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16.00 val. V. P. nuėjo miegoti, o ji, kartu su mama A. T. ir jos sugyventiniu J. Š., atėjo į motinos namus, adresu: (duomenys neskelbtini), kur dar išgėrė 1 litrą degtinės. Išgertuvių metu tarp jos ir J. Š. kilo žodinis konfliktas, priežasties neprisimena. Konflikto metu J. Š. paėmė virtuvėje stovėjusį medinį suoliuką ir sudavė jai vieną kartą per galvą ir ją praskėlė, apdraskė pirštus bei sutrenkė ranką, nes galvą ji buvo užsidengusi rankomis. Po J. Š. suduoto smūgio ji išbėgo į kitą kambarį, o tada atėjo mama A. T.. Ar motina matė, kaip J. Š. jai sudavė, nežino. A. T. iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Nei ji, nei mama J. Š. nesudavė. Po jai suduoto smūgio, ji pastebėjo, kad J. Š. kairė plaštaka kraujuoja, tačiau jis ją galėjo susižeisti į suoliuką, kuris po suduoto smūgio įskilo ir išlindo vinis. V. P. įvykio nematė, nes buvo savo namuose. Ligoninėje susiuvus žaizdą galvoje, ji buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Dėl patirtų sužalojimų L. T. turtinės žalos nepatyrė, o dėl neturtinės, ieškinio nereikš. J. Š. jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė, ji jam jokių pretenzijų nereiškė (b. l. 35-37).
Apklausta liudytoja A. T. parodė, kad nuo 1998 m. ji gyvena kartu su savo sugyventiniu J. Š., adresu (duomenys neskelbtini). Dukra L. T. apie 10 metu gyvena pas savo sugyventinį, adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai lankosi jos namuose. 2016-01-02 L. T. buvo pas ją namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), ir jie trise, t. y. L. T., J. Š. ir ji, namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.00 val. ji išėjo į kiemą pašerti šuns, o grįžusi pamatė, kad dukters L. T. galva prakirsta, o J. Š. ranka kraujuoja. Kas tarp jų nutiko, nematė ir nežino dėl ko pastarieji susipyko. Ji iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. L. T. jai pasakė, kad J. Š. sudavė jai vieną kartą mediniu suoliuku per galvą, tačiau nepasakė, kodėl. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išsivežė L. T. į ligoninę, kur buvo suteikta būtinoji medicininė pagalba ir ji išleista namo gydytis ambulatoriškai. Anksčiau tarp J. Š. ir L. T. būdavo tik žodiniai konfliktai, fizinio smurto J. Š. nenaudojo, tai buvo pirmas kartas. Visi tą dieną buvo neblaivūs. J. Š. prieš ją fizinio smurto nenaudojo. Tarp jos ir jos dukters L. T. kildavo žodiniai konfliktai, smurtas nebuvo naudojamas. Kaip J. Š. susižalojo ranką, ji nežino, tačiau mano, kad susižalojo į vinį, kuri buvo suoliuke (b. l. 47-48).
Apklaustas liudytoju V. N. parodė, kad 2016-01-02 apie 21.40 val., dirbant kartu su vyr. patruliu A. G.-M., buvo gautas pranešimas, Kad (duomenys neskelbtini), neblaivus J. Š. namuose sumušė savo sugyventinės pilnametę dukterį. Atvykus į įvykio vietą rado girtą A. T.. Namuose ant lovos gulėjo jos sugyventinis J. Š., kurio ranka buvo kruvina. Namuose ant sienų ir grindų buvo kraujo dėmės. Atėjusi neblaivi L. T. rankomis laikėsi už galvos, kuri kraujavo. L. T. pasakė, kad greitosios jai nereikia, tačiau pareigūnai vis tiek iškvietė. L. T. paaiškino, kad J. Š. virtuvėje, mediniu suoliuku sudavė jai vieną smūgį per galvą ir ją praskėlė. Atvykę medikai apžiūrėjo L. T. ir suteikę būtinąją pagalbą išsivežė pastarąją į ligoninę. V. N. pastebėjo, kad J. Š. ranka apdraskyta, tačiau jis nesakė kaip susižalojo. J. Š. elgėsi ramiai, neneigė, kad sužalojo L. T. (b. l. 50-51).
2016-01-26, dalyvaujant Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Teismo medicinos gydytojui Januš Rybalko, buvo apžiūrėti L. T. medicininiai dokumentai ir padaryta išvada, kad L. T. 2016-01-02 buvo padaryta muštinė žaizda viršugalvyje 0,5 cm ilgio ir kairės plaštakos sumušimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu metu kietu, buku daiktu paveikus galvą ir kairę plaštaką. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 44).
2016-01-02 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra gyvenamojo namo virtuvė, esanti (duomenys neskelbtini), rastos kraujo dėmės ant paviršių ir medinio suoliuko (b. l. 25-28).
2016-01-02 Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK VPS PB vyr. patrulio A. G. – M. ir V. N. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2016-01-02 21.50 val. (duomenys neskelbtini), J. Š., trenkė su taburete L. T. ir praskėlė galvą, dėl ko kilo konfliktas nepaaiškino (b.l.29-30).
Iš 2016-01-02 alkotesterio parodymų matyti, kad 2016-01-02 22.08 val. J. Š. nustatytas 2,42 promilių girtumas (b.l. 54).
Sutinkamai su 2016-01-02 alkotesterio parodymais, 2016-01-02 22.11 val. L. T. nustatytas 2,66 promilių girtumas (b.l. 33).
Taigi, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. Š. 2016-01-02 apie 21.40 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia mediniu suoliuku sudavė savo sugyventinės dukrai L. T. į galvą ir rankas, kuriomis ji dengėsi galvą, padarydamas muštinę žaizdą viršugalvyje 0,5 cm ilgio ir kairės plaštakos sumušimą, tai yra nežymiai sutrikdė L. T. sveikatą. Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis J. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytas LR BK 140 str. 1 d
Dėl 2017-02-22 fizinio skausmo sukėlimo L. T.
Apklaustas įtariamuoju J. Š. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine A. T.. Namas priklauso A. T., kartu su ja gyvena apie 19 metų. Tame pačiame name registruota ir A. T. dukra L. T., tačiau pastaruoju metu (apie 8 metus) ji šiame name negyveno, gyveno pas savo sugyventinį. Maždaug prieš porą savaičių L. T. grįžo į namus ir juose dabar gyvena nuolat. L. T. kambarys yra kitame namo gale ir turi atskirą įėjimą. 2017-02-22 apie 12.30 val. A. T. grįžo iš darbo. Pas juos atėjo L. T. ir paprašė savo motinos A. T. pinigų alui, tačiau A. T. pinigų nedavė. Tada L. T. pasiėmė savo banko kortelę ir išėjo į parduotuvę. Maždaug po 10-15 minučių grįžo su 3 ar 4 buteliais 1 litro talpos alaus, 7,5 laipsnių stiprumo ir 1-2 buteliais, 1 litro talpos, sidro. Grįžus L. T., A. T. buvo išėjusi pas kaimynę, o kaltinamasis tuo metu žiūrėjo televizorių. Minėtą dieną jis buvo išgėręs apie 3-4 butelius, 0,5 litro talpos, vyno, 18 laipsnių stiprumo. L. T. pasiūlė jam kartu išgerti alaus, tačiau, kadangi jis alaus negeria - atsisakė. Tada ji įpylė stiklinę sidro. L. T. pradėjo jį įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, vadino „pederastu“. Neapsikentęs įžeidinėjimų, jis atsikėlė nuo sofos ir atidaręs namo duris liepė L. T. išeiti. L. T. atsisakė, po ko jis paėmė ją už peties ir išstūmė iš namų bei išmetė jos atsineštą alų. Šio įvykio metu A. T. namuose nebuvo. Išstūmęs L. T. į lauką, jis užsirakino namo duris ir nuėjo toliau žiūrėti televizorių. Netrukus grįžo A. T.. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė jį. Išstumiant L. T. iš namų už pečių, galėjo patempti ir už plaukų, kurie galėjo pakliūti jam suimant L. T. už pečių. (b. l. 105-106, 120)
Apklausta liudytoja nukentėjusioji L. T. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su motina A. T. ir jos sugyventiniu J. Š.. Motina su sugyventiniu gyvena kitame namo gale, turi atskirą įėjimą. Santykiai su J. Š. yra labai blogi, nes ji nuolat užstoja savo motiną nuo J. Š. nuolatinių prie jos priekabiavimų. 2017-02-22 apie 13.00 val. mama A. T. grįžo iš darbo. J. Š. tuo metu buvo namuose girtas. Grįžus motinai, jis paprašė jos pinigų vynui. A. T. pinigų nedavė, po ko J. Š. pradėjo įžeidinėti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusioji išėjo į parduotuvę. Iš parduotuvės parsinešė 4 butelius, 1 litro talpos, alaus, 7,5 laipsnių stiprumo ir, 1 litro talpos, butelį sidro. Su minėtais gėrimais nuėjo pas mamą, J. Š. tuo metu gulėjo lovoje. Pastačiusi ant stalo gėrimus pasiūlė mamai išgerti. Tuo metu J. Š. pašoko iš lovos ir pradėjo ją ir mamą įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Mama paprašė J. Š. nusiraminti. J. Š. prisėdo prie stalo ir kartu gėrė. Netrukus mama pasakė, kad 10 minučių eina pas kaimynę. Jai išėjus, ji liko su J. Š.. Begeriant ji, galimai, kažką pasakė J. Š. dėl mamos, norėdama ją užstoti, tačiau ką tiksliai pasakė, nepamena. Po ko J. Š. necenzūriniais žodžiais ją vadindamas, varė iš namų. Nukentėjusioji pasakė, kad ji niekur neis, nes registruota šiuose namuose ir atėjo pas motiną. J. Š., pasakęs „aš aštuoniolika metų čia gyvenu ir esu šeimininkas“ paėmė ją už plaukų ir išmetė iš namo į lauką ant sniego, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Daugiau jokio smurto prieš ją J. Š. nenaudojo, tik įžeidinėjo įvairiais žodžiais. Ji nuėjo pas save į kambarį (pro kitą įėjimą) ir paskambino policijai. Netrukus atbėgo mama ir paklausė, kas įvyko. Ji papasakojo mamai kas įvyko ir pasakė, kad iškvietė policiją. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė ir išsivežė J. Š.. Dėl J. Š. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, tačiau kūno sužalojimų nepatyrė, todėl į medikus nesikreipė (b. l. 81-82).
Papildomai apklausta liudytoja nukentėjusioji L. T. parodė, kad patvirtina savo anksčiau duotus parodymus ir jų keisti neketina. Tačiau patikslino, kad kai J. Š. 2017-02-22 apie 18.15 val. išstūmė ją iš namų, jis tai padarė sugriebęs ją už pečių ir tuo pačiu už plaukų, kurie buvo surišti į kasą, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Plaukai jam į ranką, tikriausiai, pakliuvo sugriebus ją už pečių (b. l. 87).
Apklausta liudytoja A. T. parodė, kad J. Š. yra jos sugyventinis, bendrą ūkį tvarko 19 metų. Jie gyvena nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini). Šeimoje ji viena turi nuolatinį darbą, kiekvieną dieną nuo ryto iki pietų, namo grįžta apie 13.00 val. J. Š. dirba atsitiktinius darbus, nuolatinio darbo neturi. Minėtas namas yra padalintas į dvi dalis, kitoje namo dalyje gyvena kita šeima. Jų namo dalyje yra du kambariai ir virtuvė, namas be patogumų (tualetas lauke). Savo namo dalį jie perskyrė į dvi dalis, t. y. atskyrė vieną kambarį, kuriame pastaruoju metu gyvena jos dukra L. T.. Iš L. T. kambario yra atskiras išėjimas į lauką, t. y. per namo verandą. Durys, kurios iš L. T. kambario veda į kitą namo dalį (kurioje gyvena ji su J. Š.), yra užstatytos sekcija iš L. T. kambario pusės. L. T. iš savo kambario pas juos gali patekti tik per lauką. Jų namo dalyje L. T. būna dažnai, kadangi ji atskirai neturi virtuvės - viryklės ir šaldytuvo, visa tai yra pas juos. L. T. šiuo metu niekur nedirba, registruota darbo biržoje. Pasitaikius progai, L. T. vartoja alkoholinių gėrimų, t. y. pasiūlius draugams, pati pinigų neturi, gauna tik bedarbio pašalpą. Ji su L. T. sutaria gerai, kol pastaroji nebūna apsvaigusi. Kai L. T. būna išgėrusi, tarp jų kyla žodiniai konfliktai dėl to, kad L. T. nedirba, dėl pinigų trūkumo ir dėl J. Š.. Pastarasis dažnai priekaištauja L. T., kad ji nedirba, dėl šios priežasties jie ir nesutaria, L. T. nepatinka J. Š. priekaištai. Ji nepamena, ar 2017-02-22, kai įvyko konfliktas tarp J. Š. ir L. T., ji buvo namuose, ar buvo išėjusi. L. T. būnant pas juos ir konfliktuojant su J. Š., dukrą kaltinamasis dažnai išvaro iš namų (jų namo dalies). Jei pati neišeina, J. Š. paėmęs ją už rankos ar už drabužių, per prievartą išstumia lauk. Konfliktai tarp L. T. ir J. Š. vyksta tuomet, kai pastarieji būna neblaivūs. Kai blaivūs - sutaria ir net kartu prižiūri namų ūkį. Kadangi namuose nėra vandentiekio, dažnai tenka eiti vandens pas kaimynus. Namuose žodiniai konfliktai yra dažni, jiems prasidėjus, L. T. niekada nenusileidžia, priešingai, jį (konfliktą) dar "paaštrina". Konfliktų metu būna tiek ji (A. T.), tiek J. Š. įžeidinėjami necenzūriniais žodžiais. Ne kartą siūlė L. T. susirasti savo gyvenamąjį būstą ir išeiti gyventi atskirai, arba, bent jau, įsigyti šaldytuvą ir viryklę, bei verandoje įsirengti virtuvę, tada nereikės pas juos vaikščioti. Tačiau būdų, kaip nuo jų atsiskirti, L. T. neieško (b. l. 89-90).
Iš 2017-02-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą - virtuvę, esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog virtuvėje rasti tušti buteliai nuo alkoholinių gėrimų (b. l. 77-79).
2017-02-22 Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-02-22 18.16 val. Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas L. T. pranešimas, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini). A. T. sugyventinis J. Š. išvarė iš namų L. T.. Nurodyta, kad L. T. dėl tokio J. Š. elgesio patyrė fizinį skausmą. L. T. nustatytas 2,89 promilių girtumas, J. Š.- 3,2 promilių girtumas ( b.l. 75).
Iš 2017-04-03 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) pateiktus L. T. 2017-02-22 skambučių skaitmeninius garso įrašus nustatyta, kad L. T., skambindama į BPC kalbėjo nerišliai, buvo susijaudinusi, verkė, teigė, kad jau nebe pirmą kartą J. Š. išmeta ją iš namų (b. l. 94-96).
Byloje esantys įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vienas kitą. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad žodinio konflikto metu kaltinamasis 2017-02-22 apie 18:15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose kartu gyvena su savo sugyventine A. T. bei jos dukra L. T., tyčia, sugriebęs už pečių L. T., išstūmė pastarąją pro buto duris, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai L. T. fizinį skausmą. Apibendrinus byloje esančius įrodymus ir pagal juos nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis J. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytas LR BK 140 str. 1 d.
Kaltinamasis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą Nr. 1A-462-508-2012 pažymi, jog tam, kad būtų konstatuotas fizinio skausmo buvimas, nėra būtinos specialios žinios. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas, susargdinimas. Byloje esantys įrodymai leidžia vienareikšmiškai teigti, jog nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, kurio pasekoje ji patyrė fizinį skausmą bei jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamojo veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal LR BK 140 str. 1 d., t.y. veikos buvo padarytos šeimos nariui. vadovaujantis LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 str. 1 d. ir LR Civiliniu kodeksu, artima aplinka – tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami artimais ryšiais. Kaltinamasis J. Š. yra nukentėjusios L. T. motinos A. T. sugyventinis.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis neteistas. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visetą, kaltinamajam skiriama įstatymo, numatančio atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, yra pagrindas taikyti LR BK 64¹ str.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420-422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.(du nusikaltimai) ir nuteisti:
pagal LR BK 140 str. 1 d. (2016-01-02 epizodas) – 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir uždrausti bendrauti su L. T..
pagal LR BK 140 str. 1 d. (2017-02-22 epizodas) – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.ir uždrausti bendrauti su L. T..
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtas bausmes subendrinti jas sudedant ir paskirti J. Š. subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir uždrausti bendrauti su L. T..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. Š. paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.. ir uždrausti per šį laikotarpį bendrauti su L. T..
Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 str., į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinajame sulaikyme J. Š. išbūtą laiką nuo 2016-01-02 iki 2016-01-04 ir nuo 2017-02-22 iki 2017-02-23.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti J. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su skambučio garso įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.