Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. Ž. skundą dėl 2011-06-07 Anykščių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas S. Ž. skundas dėl Anykščių rajono apylinkės prokuratūros 2011-04-05 prokuroro nutarimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2010-07-18 Anykščių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 53-1-00279-10 pagal BK 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. 2011-04-05 Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas šioje byloje nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. ir 212 str. 1 d. 1 p. S. Ž. šį nutarimą apskundus, 2011-04-29 Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimu buvo: 1) panaikinta 2011-04-05 prokuroro nutarimo rezoliucinė dalis, numatanti, kad „eismo įvykis įvyko dėl paties S. Ž. kaltės, kuris nesivadovavo eismo įvykio vietoje pastatytais kelio ženklais, pažeidė KET 67 punktą, tačiau veikos, turinčios nusikaltimo požymių, nepadarė“; 2) ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 53-1-00279-10 nutrauktas nesant K. J. veikoje BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties; 3) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 278 str. 3 d. ir 280 str. 1 d., nesant VĮ „Utenos regiono keliai“, „Anykščių kelių tarnybos arba kitos už kelių priežiūrą atsakingos įmonės atstovų veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties.

Skundžiama 2011-06-07 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi atmestas S. Ž. skundas dėl Anykščių rajono apylinkės prokuratūros 2011-04-05 prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje.

Prokuroras, priimdamas 2011-04-05 nutarimą, bei teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsamiau neanalizavo nei KET nuostatų, nei specialisto išvados, kurioje specialistas kategoriškai pasisakė dėl eismo įvykio aplinkos ir mechanizmo. Eismo įvykio aplinką vertinant normatyvinės medžiagos kontekste galima pagrįstai teigti, kad eismo įvykis įvyko pagrindinio kelio Anykščiai- Niūronys sankryžoje su šalutiniu keliu, einančiu iš sodų bendrijos „E“, o ne nuovažoje, ir būtent jis (pareiškėjas) važiavo pagrindiniu keliu, o K. J. – šalutiniu keliu. Kadangi eismo įvykis įvyko sankryžoje, jis, dviračiu važiuodamas pėsčiųjų ir dviračių taku, neprivalėjo laikytis KET 67 punkto reikalavimų. Prokuroro minimos rekomendacijos „R ISEP 10“ yra inžinerinio, o ne eismą reguliuojančio pobūdžio, ir yra skirtos kelią prižiūrinčioms įmonėms. Pareiškėjas pažymi, kad vairuodamas dviratį vadovavosi KET reikalavimais ir nežinojo bei negalėjo žinoti, kad sankryžos statusą minėtai vietai panaikino kažkokie brėžiniai.

Iš 2011-04-29 prokuroro nutarimo dėl K. J. netraukimo baudžiamojon atsakomybėn neaišku, kokio būtent nusikaltimo sudėties elemento prokuroras neįžvelgia K. J. veikoje. Analizuodamas priežastinio ryšio klausimą prokuroras taiko objektyvaus išvengiamumo kriterijų, kuris nei baudžiamosios teisės moksle, nei teismų praktiką formuojančios institucijos jurisprudencijoje moksliškai netirtas ir neaprobuotas, todėl apie šio kriterijaus taikymo pagrįstumą kalbėti negalima. Kita vertus, jei prokuroras objektyvaus išvengiamumo kriterijų supranta kaip vairuotojo techninę galimybę sustoti iki kliūties, tai tokios galimybės nustatymas reikalauja specialių žinių, kurias turi eismo įvykių specialistas, o šioje baudžiamojoje byloje skiriant užduotį turėjo būti užduotas klausimas dėl K. J. techninės galimybės sustoti. Pareiškėjo nuomone, kadangi jis KET reikalavimų nepažeidė (tai konstatavo ir 2011-04-29 nutarimą priėmęs prokuroras), todėl būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo taisyklė turi būti taikoma K. J.. Nutarime nenurodyta, kokius KET pažeidimus padarė K. J., o nenustačius objektyviosios pusės elemento – veikos, priežastinio ryšio analizė praranda prasmę.

Motyvuojamoji dalis

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. J. pažeidė KET 158 punkto reikalavimus. Jei K. J. būtų laikęsis minėtų KET reikalavimų ir būtų davęs kelią jam, važiavusiam pagrindiniu keliu, eismo įvykis nebūtų įvykęs, taigi K. J. KET pažeidimas buvo būtinoji BK 281 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimo sąlyga, o jo veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu bei mano sveikatos sutrikdymu. Nors 2011-04-29 nutarime prokuroras analizuoja priežastinio ryšio klausimą, tačiau nenurodo, tarp kokios veikos ir kokių pasekmių kilęs analizuojamas priežastinis ryšys.

2011-04-29 nutarimą priėmęs prokuroras konstatavo, kad K. J. veika yra kazusas, t.y. jis negalėjo numatyti susidūrimo su račių taku dviračiu važiuojančiu asmeniu galimybės, kadangi K. J. suklaidino netinkamoje vietoje pastatytas kelio ženklas. Vertinant K. J. galimybę numatyti eismo įvykio galimybę būtina atsižvelgti į veikos aplinkybes bei jo asmenines – jam kaip nedidelio Anykščių miestelio gyventojui buvo žinomas tiek kelias, turėdamas vairuotojo pažymėjimą jis privalėjo žinoti aukščiau minėtas KET normas ir praleisti jį, važiuojantį pagrindiniu keliu; be to, jis objektyviai galėjo įvykdyti KET reikalavimus – pats K. J. parodė matęs dviračių taku atvažiuojantį dviratininką. Tai paneigia prokuroro argumentus, kad K. J. veiksmus vertinant objektyvaus išvengiamumo kriterijaus kontekste K. J. neturėjo objektyvios galimybės išvengti eismo įvykio, kita vertus, išdėstytos aplinkybės leidžia K. J. veikoje įžvelgti nusikalstamo pasitikėjimo požymius. Taigi K. J. padarė BK 281 str.1d. numatytą nusikalstamą veiką, dėl ko jam, S. Ž. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Skunde teigiama, kad kelio ženklas „Duoti kelią“ pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl tiek šis kelio ženklas, tiek kelio ruožas, kuriame jis pastatytas, eismo įvykio metu buvo netinkami naudoti pagal tikslinę paskirtį, kadangi buvo neužtikrinamas KET bei Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintų uždavinių – apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę. Pareiškėjas mano, kad tai iš dalies įtakojo šį eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, todėl VĮ Utenos regiono keliai Anykščių kelių tarnybos atstovų veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 278 str. 3 d., 280 str. 1 d., požymiai. Be to, S. Ž. pažymi, kad minėtos įmonės vadovai nesiėmė jokių veiksmų, kad minėtas kelio ženklas būtų perkeltas į jam stovėti priklausančią vietą. Prokuroras 2011-04-29 nutarime visiškai neanalizuodamas BK 278 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties, kelio ženklo sąvokos, nurodė, kad kelio ženklai nėra šio nusikaltimo sudėties dalykas. Šis teiginys, pareiškėjo nuomone, yra nepagrįstas, nes kelio ženklas yra kelio signalinis įrenginys, skirtas reguliuoti eismą – įspėti eismo dalyvius arba juos informuoti, todėl kelio ženklai yra minėto nusikaltimo dalykas. Taip pat prokuroras, priimdamas 2011-04-29 nutarimą už kelių priežiūrą atsakingos įmonės atstovų veiksmuose neįžvelgė ir BK 280 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių, tačiau neįvertino tos aplinkybės, kad kelio ženklas netinkamoje vietoje buvo pastatytas būtent aktyviais atsakingos įmonės atstovų veiksmais (duobės iškasimas, ženklo įbetonavimas ir kt.), todėl minėtų įmonių atstovų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 280 str. 1 d., požymiai.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą baudžiamąją bylą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, teismas konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis priimta nesilaikant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, todėl ji naikintina, grąžinant skundą nagrinėti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarką reglamentuojančio BPK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl skundo gali būti skundžiamas BPK X dalyje nustatyta tvarka. Iš šių nuostatų darytina išvada, kad prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumą bei pagrįstumą vertina ir dėl to sprendimą priima aukštesnysis prokuroras, o ikiteisminio tyrimo teisėjas vertina jau aukštesniojo prokuroro priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir priima sprendimą būtent dėl jo. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2011-04-05 Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, kurį S. Ž. apskundus, pastarojo sprendimo teistumas bei pagrįstumas buvo įvertintas Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-04-29 nutarimu. Būtent šis nutarimas, jo teistumas bei pagrįstumas turėjo būti skundžiamos teismo nutarties tyrimo objektas. Tuo tarpu iš skundžiamos 2011-06-07 teismo nutarties matyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėja, nesilaikydama aukščiau minėtos įstatymu nustatytos tvarkos, visiškai neanalizavo ir nevertino aukštesniojo prokuroro, t.y. Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-04-29 nutarimo, nepasisakė dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo. Nutartyje dėstant motyvus minimas tik 2011-04-05 Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas, jį nurodant ir nutarties rezoliucinėje dalyje, o pastarąjį 2011-04-05 nutarimą keitęs aukštesniojo prokuroro 2011-04-29 nutarimas visiškai neanalizuojamas. Nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad Anykščių rajono vyriausiasis prokuroras 2011 m. balandžio 29 d. nutarimu atsisakė patenkinti S. Ž. skundą, atsisakė panaikinti prokuroro 2011-04-05 nutarimą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, nes minėtu nutarimu vyriausias prokuroras S. Ž. skundą tenkino iš dalies. Tokiu būdu Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-04-29 nutarimas liko teismo visiškai neįvertintas. Esant tokiai situacijai, nesilaikant BPK 214 str. 4 d. nustatytos tvarkos priimta skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011-06-07 nutartis negali būti laikoma teisėta. Ikiteisminio tyrimo teisėjai neįvertinus aukštesniojo prokuroro sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, jos priimtos tokios nutarties aukštesniame teisme vertinimas tampa teisiniu požiūriu neįmanomu, nes dėl aukštesnio prokuroro nutarimo nagrinėjimo nėra įvykęs procesas. Todėl skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011-06-07 nutartis naikintina, grąžinant skundą nagrinėti iš naujo, o atsižvelgiant į šį sprendimą – dėl kitų skundo teiginių nebepasisakytina.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., 2 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011-06-07 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – grąžinti bylą iš naujo S. Ž. skundui dėl Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-04-05 ir vyriausiojo prokuroro 2011-04-29 nutarimų nagrinėti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Ši nutartis neskundžiama.