- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- 2YT-7271-907/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03001-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas G. K. prašė teismo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priimti.
Pareiškėjas G. K. teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina F. K.. Po jos mirties jis liko vienintelis motinos turto paveldėtojas, kadangi F. K. daugiau vaikų neturėjo, jos sutuoktinis ir pareiškėjo tėvas mirė anksčiau. Laiku į notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė, nes F. K. savo mirties metu jokio turto, kurį galima būtų paveldėti, neturėjo, o palikimo priėmimas nesant jokio turto būtų pareikalavęs papildomų išlaidų (mokestis notarui ir t. t.) ir būtų buvęs netikslingas. Ekonominės krizės metu jo motina F. K. buvo dirbanti pensininkė, valstybė jai buvo sumažinusi jos gaunamą pensiją, o dabar valstybė, siekdama kompensuoti ekonominės krizės metu sumažintas pensijas, ėmėsi veiksmų, t. y., nustatė teisinį mechanizmą, pagal kurį šią sumažintą pensijos dalį gali gauti ir mirusio pensininko įpėdiniai. Apie tai pareiškėjas sužinojo tik 2017 m. lapkričio mėnesį per visuomenės informavimo priemones. Tada jis su minėtu prašymu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių ir notarą, paaiškėjo, jog jo motinai F. K. yra neišmokėta kompensuojamoji senatvės pensijos suma 283,62 Eur, kurią gali paveldėti jis. Todėl po motinos mirties jis negalėjo žinoti, kad po 6 metų valstybė imsis veiksmų grąžinti ekonominės krizės metu sumažintos pensijos skirtumą ir atsiras palikimas, kurį reikės priimti. Pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus, būtų ėmęsis visų priemonių, kad laiku kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, kurias prašo pripažinti svarbiomis.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką, vietą pranešta tinkamai, prašymų iki teismo posėdžio negauta, pateikė atsiliepimą, kuriame prašė dėl termino priimti palikimą atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (11-12 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.
Byloje esanti mirties liudijimo kopija (2 b. l.) įrodo, jog F. K. mirė (duomenys neskelbtini) d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimo kopijos (6 b. l.) matyti, kad pareiškėjo motina yra F. K.. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad kitų F. K. įpėdinių nėra, nes ji daugiau vaikų neturėjo, sutuoktinis miręs. Iš 2018-03-28 Šiaulių miesto 1 – ojo notaro biuro notaro V. Ž. liudijimo matyti, kad Šiaulių miesto 1 – ame notaro biure nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) d. mirusios F. K. palikimą (3 b. l.). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016-05-20 pažymos apie mirusiam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą Nr. PE-PZ2-1048 matyti, kad mirusiajai F. K. priklauso 283,62 Eur neišmokėta kompensuojamoji senatvės pensijos suma (4 b. 1.).
Pareiškėjas laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo, atsiradusio po palikėjos F. K. mirties, priėmimo ir praleido trijų mėnesių įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, nes F. K. savo mirties metu jokio turto, kurį galima būtų paveldėti, neturėjo, o palikimo priėmimas nesant jokio turto būtų pareikalavęs papildomų išlaidų (mokestis notarui ir t. t.) ir būtų buvęs netikslingas. Be to, pareiškėjas nežinojo, kad maždaug po 6 metų paaiškės, kad F. K. priklauso 283,62 Eur neišmokėta kompensuojamoji senatvės pensijos suma, kurią valstybė ketina išmokėti ir mirusio pensininko įpėdiniams, todėl dėl objektyvių priežasčių (mirties dieną nebuvo palikimo, nežinojo, kad ateityje atsiras palikimas) negalėjo tai padaryti.
Įstatymas numato, kad įpėdinis palikimą privalo priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 5.3 str. 1 d.). Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti pratęsiamas (LR CK 5.57 str. 1 d.). Paaiškėjus, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti pagrįstas, teisėtas ir įrodytas pareiškėjo paaiškinimais, byloje esančiais dokumentais, manytina, kad terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, kurios teismo pripažintinos svarbiomis, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (LR CPK 78 str. 1 d., LR CK 5.57 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290- 292 str., 442 str. 1 d. 13 p., 577 str., 578 str., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.57 str.,
nutaria:
Pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po palikėjos F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.