Kauno apylinkės teismo nutartis

2013-02-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-5-814/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-21
Bylos Nr.
II-5-814/2013
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00054-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Pažeidėjas
T. J.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. II-5-814/2013
Proceso Nr. 4-17-3-00054-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4. (S)
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 21 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. J., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos atstovui A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau –Jonavos r. PK) nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. J. 2012-12-10 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012-12-10, 22:45 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. Prietilčio g. vairuodamas automobilį apsisuko priversdamas slysti galinę automobilio dalį, taip rodydamas savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, nesuvaldęs automobilio sankryžoje, apsisuko į priešingo eismo juostą. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ? KET) 9, 19, 28 punktų reikalavimus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2013-01-07 nutarimu Nr. 61N-2237094-13, asmeniui už padarytą pažeidimą, pagal LR ATPK 124² str. 2 d. paskirta nuobauda – 1 300 Lt piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Šalies argumentai

T. J. skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą prašydamas panaikinti 2013-01-07 nutarimą. Mano, kad nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Nurodė, jog 2012 m. gruodžio 10 d. vairuodamas automobilį BMV 320D, važiavo iš „Akropolio“, Karaliaus Mindaugo gatvės dešine puse, link geležinkelio tilto. Persirikiavęs reguliuojamoje sankryžoje Karaliaus Mindaugo prospekte, Prietilčio g. pasuko į kairę. Kelias buvo slidus, prisnigta, todėl atliekant kairį posūkį, automobilis tapo nevaldomas, automobilį užnešė, stabdant sustojo skersai važiuojamos kelio dalies pagal automobilio judėjimo kryptį. Transporto priemonių kelyje nebuvo, jo veiksmai vairuojant automobilį kitiems eismo dalyviams nekliudė, nesudarė pavojingos eismo situacijos, neprivertė kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį, nes kitų eismo dalyvių nebuvo. Teigia, jog nutarime neteisingai nurodyta, kad jis apsisuko priversdamas slysti galinę automobilio dalį. Tai įvyko dėl slidaus kelio. Nurodo, jog neįrodyta, jog jis rodė savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius.

Teismo posėdyje T. J. palaikė savo skundą jame nurodytais argumentais. Paaiškino, kad pažeidimas nebuvo piktybinis, nebuvo atliktas specialiai, kad parodyti savo išskirtinumą, trukdyti kitiems eismo dalyviams, ar rodyti jiems nepagarbą. Tai atsitiko dėl prastų eismo sąlygų, buvo slidu. Kelias buvo tuščias, kitiems eismo dalyviams pavojaus nesukėlė. Važiavo Karaliaus Mindaugo prospektu, nuo “Akropolio” link Šančių. Norėjo apsisukti ir grįžti link „Akropolio“. Privažiavęs prie reguliuojamos sankryžos sustojo, palaukė kol užsidegė papildomas šviesaforo signalas, leidžiantis sukti į kairę. Sukantis, galinę automobilio dalį užmetė, padarė posūkį, apsisuko ir atsistojo šonu į važiuojamą dalį skersai. Liko savo eismo juostoje, į priešingą eismo juostą neišvažiavo. Automobilis stovėjo priekiu, į krantinės pusę. Automobilį stabdė, kai pradėjo slysti, tada automobilį užmetė. Kitų automobilių prie šviesoforo nebuvo. Jo automobilio padangos universalios. Kartu su juo važiavo jo draugė, A. V.. Greitis galėjo būti buvo 20 km/h. Važiuojant lėčiau nelabai būtų apsisukęs. Tokiais savo veiksmais nenorėjo padaryti įspūdžio panelei, ji pati vairuoja, ir prieš ją nebuvo tikslo pasirodyti. Administracine tvarka baustas už greitį, diržą, klevo lapą. Anksčiau su policijos pareigūnais, surašusiais protokolą, reikalų neturėjo. Dirba autoservise, Neveronyse, automobilių remontininku. Kiekvieną dieną į darbą iš Jonavos vyksta automobiliu.

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas prašo skundo netenkinti, nutarimą palikti galioti. Teigia, kad administracinė nuobauda T. J. paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų litų.

Pareiškėjas neneigia, kad 2012 m. gruodžio 10 d. vakare vairuojant automobilį ir reguliuojamoje sankryžoje sukant į kairę automobilis tapo nevaldomas, automobilį užnešė, o stabdant, automobilis sustojo skersai važiuojamosios dalies, tačiau mano, kad tai įvyko dėl blogų oro sąlygų, dėl slidžios kelio dangos, teigia, kad tai nebuvo tyčiniai veiksmai, jis nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, be to, posūkio darymo metu kitų eismo dalyvių nebuvo, grėsmės eismo saugumui nesukėlė. Taigi galima daryti išvadą, kad pareiškėjas iš tikrųjų ginčija jo padaryto pažeidimo teisinį kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d.

Pažeidimo, už kurį T. J. patrauktas atsakomybėn, konstatavimui yra būtina nustatyti valinį elementą – t. y. subjektyviąją pusę. Kaltės forma turi būti tik tyčia. Be to, turi būti nustatytos ir chuliganiškos paskatos.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, neleidžia abejoti, kad T. J. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.

Administracinio teisės pažeidimo 2012-12-10 protokole užfiksuotas pažeidimo faktas (b. l. 2). Policijos pareigūnas G. M. savo 2012-12-10 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 20112-12-10 patruliavo kartu su patruliu R. B.. Pastebėjo, kaip Karaliaus Mindaugo pr., ketvirta eismo juosta atvažiuojantis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavęs sankryžą su Prietilčio gatve, įvažiuoja į sankryžą, joje apsisuka priversdamas slysti galinę automobilio dalį, taip demonstruodamas savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, ir savo veiksmais keldamas grėsmę sau, bei aplinkiniams eismo dalyviams. Sankryžoje apsisukęs ir pradėdamas vėl važiuoti Karaliaus Mindaugo pr. Gedimino gatvės link, priverstinai versdamas slysti automobilio galinę dalį į dešinę pusę, nesuvaldė automobilio bei apsisuko ir sustojo prieš eismo kryptį (b. l. 5).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. M. parodė, kad dirba Kauno AVPK patrulių rinktinės I būrio patruliu. Atsimena, kad tai buvo vakare, tamsiu paros metu, kelio danga buvo slidi, prisnigta. Vertinant vairavimą kaip chuliganišką, atsižvelgiama, kaip ir kiek kartų automobilis slysta. Žiemą esant slidžiai kelio dangai yra natūralu slysti, ypač automobiliui BMW, kuris varomas galiniais ratais. Bet, kai automobilis apsisuka vieną kartą, apsisuka kitą kartą, išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, tai jau traktuojama kaip chuliganiškas vairavimas, nes kitiems žmonėms keliama grėsmė. Šis automobilis sankryžoje apsisuko, vairuotojas bandė išsitiesinti, pradėjęs važiuoti nesuvaldė mašinos ir vėl apsisuko. Nepamena, ar buvo daugiau automobilių, ar eismas buvo intensyvus. Jeigu buvo asmuo sustabdytas ir įformintas toks pažeidimas, vadinasi tikrai buvo chuliganiškas vairavimas. Automobilis slydo, vairuotojas rodė išskirtinumą prieš kitus asmenis, nevažiavo kaip normalus vairuotojas. Tokiais veiksmais vairuotojas kėlė pavojų sau, aplinkiniams.

Liudytojas R. B., parodė, kad dirba Kauno AVPK patrulių rinktinės I būrio vyr. Patruliu. Tą mėnesį buvo vykdoma akcija dėl chuliganiško vairavimo. Stovėjo aikštelėje nuo sankryžos ne daugiau 40 metrų atstumu, sankryža puikiai matėsi, stebėjo eismą. Turi praktikos vairavime ir drąsiai gali teigti, kad slydimas yra kontroliuojamas. Automobilis suko į kairę ir apsisuko pilnai 360 laipsnių kampu. Pavažiavęs atgal vėl pradėjo galą mėtyti į kairę, į dešinę, vėl užsuko ir sustojo priešingoje eismo juostoje. Ramiai važiuojant, tokių dalykų neįvyks, jeigu bus atsižvelgta į oro salygas, į kelio dangą. Kad taip įvyktų, reikia specialių veiksmų. Akivaizdžiai matėsi chuliganiški veiksmai. Buvo darbo diena, tokiu paros metu transporto priemonių eismas pakankamas.

Teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojai G. M. ir R. B. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus, nepagrįstai apkalbėti T. J., jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus rašytinius įrodymus. Todėl minėtų liudytojų parodymai laikytini patikimais.

T. J. tiek skunde, tiek apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog pažeidimą padarė dėl slydžios kelio dangos. Apklausti liudytojai – policijos pareigūnai nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad tą dieną kelias buvo slidus. Tačiau teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai nebuvo T. J. vairuojamo automobilio naturalus slydimas, kad tai buvo chuliganiškas vairavimas, rodymas išskirtinumo prieš kitus asmenis.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad T. J. chuliganiškas vairavimas pasireiškė tuo, kad jis įvažiavęs į sankryžą apsisuko, privesdamas slysti galinę automobilio dalį, sankryžoje apsisukęs ir vėl pradėjęs važiuoti Gedimino gatvės link, priverstinai versdamas slysti automobilio galinę dalį į dešinę pusę, nesuvaldė automobilio, apsisuko ir sustojo prieš eismo kryptį. Be to, iš liudytojo R. B. parodymų matyti, kad buvo darbo diena ir tokiu paros metu transporto priemonių eismas pakankamas, o iš paties T. J. paaiškinimų matyti, jog automobilyje be paties jo, buvo ir jo draugė, kas rodo, jog jo keliama grėsmė buvo ne tik įsivaizduojama, bet ir reali. Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad toks T. J. vairavimo būdas yra chuliganiškas, vairuotojas suprato savo daromų veiksmų prasmę ir to norėjo, todėl atmestini pareiškėjo argumentai dėl tyčios ir chuliganiškų paskatų jo veikoje nebuvimo.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi konstatavo, kad automobilio vairavimas slidžioje aikštelėje, nuolat keičiant važiavimo kryptį ir automobiliui tampant nevaldomu, yra nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (Administracinė byla Nr. N63-482/2010).

Dėl išvardytų motyvų teismas konstatuoja, kad T. J. veiksmuose yra visi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Todėl jo padarytas pažeidimas pagrįstai ir teisingai kvalifikuotas pagal šį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

T. J. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų bei įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę (dirbantis, eilę kartų baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus), atitinka teisingumo ir protingumo kriterijams, o ATPK 30¹ str. pagrindu skirti švelnesnę administracinę nuobaudą netikslinga ir jokie tokio vairavimo motyvai negali būti pateisinami. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiam as tokio veikimo pasekmes.

Remiantis išdėstytais motyvais administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, kadangi yra pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio 2012 m. sausio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. J. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lina Šafronienė