Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2016-06-06 · Civilinė byla Nr. 2YT-2255-892/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-06
Bylos Nr.
2YT-2255-892/2016
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01645-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Pareiškėjas
N. G.
Suinteresuotas asmuo
E. A., Ž. J., J. G., notarė Jurgita Šukienė, VĮ „Turto bankas“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2YT-2255-892/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01645-2016-7Procesinio sprendimo kategorija:2.4.1.1.; 3.2.3.2.; 3.2.4.2.; 3.2.4.3.; 3.2.4.9.3.1.; 3.2.4.9.3.2.; 3.2.6.4.; 3.4.4.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Pluirienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos N. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. A., Ž. J., J. G., notarė Jurgita Šukienė, VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja N. G. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo vyro K. G. mirties 2005-07-04 priėmė palikimą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, baldus ir kitus namų apyvokos daiktus. Nurodė, kad po sutuoktinio, kuris testamento surašęs nebuvo, mirties liko keturi įstatyminiai paveldėtojai: ji ir trys dukros E. A., Ž. J., J. G., kurios gali patvirtinti, kad pareiškėja po palikėjo mirties priėmė atsiradusį palikimą. Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio mirties ji liko gyventi trijų kambarių bute, esančiame Vilniaus r. sav., Juodšilių sen., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini), priklausančiame jai ir jos vyrui bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teigė, kad po vyro mirties į notarą nesikreipė, pareiškimo palikimui priimti nėra parašiusi, kadangi jokių kliūčių disponuoti minėtu turtu nebuvo. Po savo sutuoktinio mirties N. G. gyveno, tvarkė ir prižiūrėjo minėtą nekilnojamąjį turtą kaip savo, apmokėjo jo išlaikymo išlaidas, naudojosi namų apyvokos daiktais ir tokiu būdu priėmė likusį palikimą.

Suinteresuoti asmenys E. A., Ž. J. ir J. G. atsiliepimuose į pareiškimą teigė, kad sutinka su pareiškimu, patvirtina, jog motina N. G. mirusio tėvo palikimą priėmė nuo jo atsiradimo momento pradėjusi jį faktiškai valdyti. Visos pareiškėjos dukros patvirtino, kad po tėvo mirties palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.

N. J. Šukienė atsiliepime nurodė, kad mirus K. G. Vilniaus 7-ajame notaro biure nebuvo pradėta paveldėjimo byla. Neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – santuokos, mirties liudijimų, Gyventojų registro tarnybos pažymų, 2005-07-04 mirė K. G., kuris buvo pareiškėjos vyras (b.l.6-7,11-12). Centrinės hipotekos įstaigos 2016-04-11 duomenimis nėra įregistruotų K. G. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l.21), tuo tarpu Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė patvirtino, kad palikėjo paveldėjimo byla notaro biure nebuvo užvesta, o paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimai neišduoti (b.l. 22). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r. sav., Juodšilių sen., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini), įgytas 1997-12-23 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, taigi, esant santuokoje (b.l. 10, 23). Remiantis pareiškėjos paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad po savo sutuoktinio mirties pareiškėja faktiškai naudojosi ir valdė jam priklausiusią nekilnojamo turto dalį, gyveno minėtame bute, jį prižiūrėjo, tvarkė, naudojosi jame esančiais namų apyvokos daiktais, taip pat mokėjo mokesčius už butui tiektą elektrą, vandenį, dujas ir kitas paslaugas (b.l. 28-29). Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais įrodymais, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po K. G. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant pagrindo netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis bei nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo sutuoktinio K. G. mirties N. G. priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti palikėjo turtą, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56) teismas, nustatydamas palikimo priėmimo juridinius faktus neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, todėl nustatytas palikimo priėmimo juridinis faktas nekonkretizuojant į kokį turtą pareiškėja priėmė palikimą.

Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) 183, 186, 189, 191, 259, 263-270, 444 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio K. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2005-07-04, priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjos paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Pluirienė