- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-17
- Bylos Nr.
- e2-2661-400/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00849-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Šimbelytė
- Ieškovas
- V. M. S.
- Atsakovas
- V. Š.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. S. ieškinį atsakovui V. Š., dėl nuomos teisinių santykių, depozito grąžinimo ir netesybų sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė V. M. S. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė 230 Eur užstato, sumokėto atsakovui nuomos sutarties užtikrinimui, sumažinti delspinigius, numatytus 2018-09-19 nuomos sutarties 7.1 p. nuo 5,00 Eur iki 0,06 Eur dienai ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2019-07-15 teisme gautas ieškovės ir atsakovo prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo. Nurodoma, kad šalims žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas, šalių pateikta taikos sutartis tvirtintina.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties sąlygos išreiškia bylos dalyvių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą. Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis). Šalys ginčą dėl nuomos teisinių santykių išsprendė taikiai, sudarė taikos sutartį ir prašo ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį bei taikos sutarties sąlygas (rašytinis tekstas pridedamas prie bylos) sprendžia, kad taikos sutarties patvirtinimas neprieštaraus viešajam interesui ir imperatyvioms įstatymo normoms bei nepažeis bylos šalių ar kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Be to, pareiškime dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys nurodė, kad joms yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės. Prašymas patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą atsakovo V. Š. atžvilgiu tenkintinas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).
Byloje nustatyta, kad ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudarė 126,75 Eur. Ieškovė tiesiogiai advokato pagalbos išlaidų nepatyrė, todėl nagrinėjamu atveju byloje taikytinas CPK 99 straipsnis, reglamentuojantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir išlaidų atlyginimo tvarką. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistinos išlaidos valstybės turėtos ieškovei teikiant antrinę teisinę pagalbą.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų. Todėl ieškovė, sudarydama taikos sutartį, negalėjo nuspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi ji jų nepatyrė. Be to, pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teisingas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
Sudarius taikos sutartį iš atsakovo priteistini 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio ir valstybės patirtų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinus tai, kad buvo sudaryta taikos sutartis, atsakovas turi atlyginti valstybei 25 procentus mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 1,73 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Valstybė patyrė 126,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis šalių sudaryta taikos sutartimi, atsakovas sumoka valstybės patirtas išlaidas (126,75 Eur x 25 proc. = 31,69 Eur) ir išlaidas, susijusias su dokumentų įteikimu – 4,75 Eur, todėl bendra valstybei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 38,17 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, 295 straipsniu, teismas
nutaria:
Prašymą patenkinti.
Patvirtinti tarp ieškovės V. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
1. Atsakovas V. Š. iš dalies pripažįsta ieškovės V. M. S. piniginį reikalavimą dėl depozito priteisimo. Atsakovas sumoka ieškovei 50,00 Eur (penkiasdešimt) eurų ne vėliau kaip per 7 (dienas) nuo teismo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.
2. Ieškovė V. M. S. likusioje dalyje savo piniginio reikalavimo dėl depozito priteisimo, tai pat reikalavimo dėl delspinigių sumažinimo, pareikštų atsakovui V. Š., atsisako.
Ši sutartis sudaryta 3 egzemplioriais, vienas iš kurių perduodamas tvirtinti teismui ir po vieną egzempliorių kiekvienai šią sutartį pasirašiusiai šaliai
Šalims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, t. y. kad teismas atsisako priimti ieškinį arba civilinę bylą nutraukia, jeigu įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį. Tokios sutarties pagrindu išduodamas vykdomasis raštas.
Civilinę bylą Nr. e2-2661-400/2019 dėl pagal ieškovės V. M. S. ieškinį atsakovui V. Š., dėl nuomos teisinių santykių, depozito grąžinimo ir netesybų sumažinimo, nutraukti.
Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalis).
Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1,73 Eur žyminį mokestį ir 4,75 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 31,69 Eur (dvidešimt vieno euro 13 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.