Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-12-17 · Civilinė byla Nr. 2-6157-772/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-17
Bylos Nr.
2-6157-772/2013
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05020-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
D. J.
Atsakovas
I. R.
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-6157-772/2013Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05020-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 116.1; 116.4; 44.1; 44.2; 44.2.1; 44.2.2; 44.2.3; 44.2.4; 44.2.4.1; 44.5.2; 44.5.2.1; 44.5.2.17; 44.8. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Erikai Andrulienei,dalyvaujant ieškovei D. J., atsakovei I. R. ir jos atstovui advokatui V. Metelicai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės D. J. ieškinį atsakovei I. R. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 4 292,61 Lt buto remonto darbams atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad jos butas, esantis (duomenys neskelbtini) Krymo g. 20-34, Šiauliuose, buvo 2013 m. gegužės 7 d. naktį, užlietas vandeniu iš atsakovei I. R. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovės kaltės buvo sugadintas ieškovės butas, t.y. vandeniu apipiltos svetainės, miegamojo, virtuvės, koridoriaus ir vonios kambario lubos ir sienos. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, iš kurios vamzdyno nutekėjo vanduo, dėl nuostolių atlyginimo, tačiau nepavykus susitarti gera valia, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė pakartojo ieškinio motyvus ir nurodė, kad nesutinka, jog jos buto remonto išlaidos gali būti mažesnės.

Šalies argumentai

Atsakovė sutinka su ieškiniu iš dalies, todėl prašė teismo jį tenkinti iš dalies. Atsakovė pripažįsta, kad dėl jos neteisėtų veiksmų ir kaltės 2013 m. gegužės 7 d. naktį ieškovei buvo padaryta žala – vandeniu aplietos ieškovei priklausančios gyvenamosios patalpos (30-31 b.l.). Tačiau atsakovė prašo teismo mažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovės butas nėra visiškai aplietas, nes vanduo pirmiausia pateko pas kitą kaimynę gyvenančią aukščiau, o tik po to pas ieškovę, Be to bet po šio įvykio ieškovė nedarė buto remonto, o tik pateikė teismui galimas buto remonto ir sutvarkymo išlaidas. Atsakovė, remdamasi šia aplinkybe, argumentavo, kad jai negali būti perkelta didesnė atsakomybė, nei ieškovė faktiškai patyrė žalą (30-31 b.l.).

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus atsikirtimus, bei prašė teismo ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Liudytojas K. M. paaiškino teismui, jog yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininkas. Parodė, kad 2013 metų gegužės 7 dieną apie 4 val. ryto gyvenamajame name buvo aplieti vandeniu du butai. Jam apie tai pranešė vienas iš buto savininkų, dėl to jis nusileido į rūsį ir užsuko įvadinius vandens vamzdžių čiaupus. Po to jis pradėjo ieškoti kuriame bute prasiveržė vanduo ir nustatė, kad jis nutekėjo iš atsakovės gyvenančios ketvirtame aukšte buto. Patekęs į šį butą jis nustatė, kad iš netvarkingos šalto vandens žarnos einančios į skalbimo mašiną bėga vanduo ir dėl to buvo aplieti žemesnių dviejų aukštų savininkų butai, tai yra ir atsakovės gyvenančios antrame aukšte butas.

Liudytoja R. Č. parodė teismui, jog jos butas yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Teigė, kad dėl 2013 m. gegužės 7 dieną aplieto buto ji problemų neturėjo, kadangi jos butas yra apdraustas ir draudikas jai atlygino visą žalą. Tą naktį kada įvyko vandens avarija, ji pirma pastebėjo, kad jos bute daug vandens ir iš pradžių pamanė, jog vanduo veržiasi iš jos bute esančių vamzdžių. Apie jos bute esantį vandenį ji greit pranešė kaimynei iš antro aukšto, tai yra ieškovei, o po to informavo ir kaimynę iš ketvirto aukšto, tai yra atsakovę. Po to vėliau ji paskambino bendrijos pirmininkui ir jis ją nuramino nurodydamas, kad vanduo prasiveržė iš ketvirtame aukšte esančio buto, kuris priklauso atsakovei. Apie jai padarytą žalą ji nedelsiant pranešė draudikui, kuris netrukus apžiūrėjo jai padarytus sugadinimus, o po to ji gavo apie 5 000 Lt išmoką nuostolių atlyginimui. Pripažino, kad buto dar nesusiremontavo, tačiau planuoją tą padaryti artimiausiu laiku.

Liudytojas (specialistas) J. Č. paaiškino teismui, kad jis ieškovės jam pateiktą sąmatą dėl būsimo buto remonto išlaidų dydžio patikrino pagal UAB ,,Sistelos“ pateiktus duomenis ir laiko, jog medžiagų ir darbų kainų dydžiai nurodyti tinkamai, tačiau mano, jog ginčo atveju spręstinas klausimas dėl darbų ir medžiagų kiekio, tačiau pripažįsta, kad tai jau kaimynų susitarimo reikalas. Visuomet spręstina, ar reikia vieną sieną perdažyti, ar visas keturias ir panašiai. Tokiu atveju remonto išlaidos mažėtų. Atskirai nurodė, kad į remonto darbų sąmatą yra įtrauktos ir būsimos išlaidos dėl gyvenamųjų patalpų sutvarkymo po remonto, kadangi visuomet yra įvertinamas darbo vietos paruošimas ir sutvarkymas. Tuo pačiu paaiškino, kad ieškovės svetainėje ir miegamajame kambaryje galėtų pakakti ir labai nedidelio remonto, nes žalos dydis irgi yra nedidelis. Teigė, kad asmuo dirbantis pagal verslo liudijimą ar pažymėjimą ieškovės bute atliktų remontą už mažesne kainą, nei nurodė sąmatą parengusi bendrovė.

2013-11-27 teismas visa sudėtimi ir dalyvaujant specialistui J. Č. atliko ir vietos apžiūrą, kad įvertintų aplinkybes, susijusias su ieškovei padaryta žala.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo dalyko.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2013 m. liepos 15 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad ji yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (5 b.l.). 2013 m. gegužės 7 d. ieškovei priklausantis butas buvo užlietas iš atsakovei I. R. priklausančių gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) (30-31 b.l.). Atsakovė pripažįsta ieškovės buto užliejimo ir žalos padarymo faktą, tačiau nesutinka su žalos atlyginimo dydžiu (30-31 b.l.). Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovė nurodė, kad galėtų sumokėti ieškovei 1 400,00 Lt už užlietos svetainės, miegamojo, virtuvės, koridoriaus ir vonios kambario lubų ir sienų remontą. Ieškovė nesutinka su atsakovės pasiūlytu žalos atlyginimo dydžiu.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovei D. J. atlygintinos žalos dydžio nustatymas, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis žalos ir nuostolių atlyginimą pagal civilinę deliktinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis).

Remdamasis civiliniame procese įtvirtintu rungimosi ir dispozityvumo principais, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė I. R. neginčija savo kaltės ir neteisėtų veiksmų dėl padarytos žalos, teismas konstatuoja, kad nėra tikslinga išsamiai nagrinėti nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, dėl kurių egzistavimo šalys nesiginčija. Tačiau atsižvelgdamas į imperatyvią teisės normą dėl sprendimo pagrįstumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 straipsnis), teismas pažymi, kad nagrinėjant šios bylos dalyką (atlygintinos žalos dydžio nustatymas), visų civilinės atsakomybės sąlygų įvertinimas teisiniu aspektu yra būtinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245-6.253 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė D. J. nebuvo sudariusi civilinės atsakomybės savo turto draudimo sutarties, šioje byloje nenagrinėtini klausimai dėl faktinės žalos dydžio mažinimo draudimo išmokų dalimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnis).

Dėl žalos atlyginimo dydžio.

Šioje byloje yra nustatyta, kad ieškovei žala buvo padaryta kaltais atsakovės veiksmais - vandentiekio avarija, dėl kurios buvo užlietas ieškovės butas. Pagal civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas atsakovei atsirado pareiga atlyginti ieškovei padarytus nuostolius (žalą), nes būtent jos veiksmais buvo apgadintas ieškovei priklausantis butas, kurį būtina remontuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinės atsakomybės taikymą atsakovei lemia taip pat bendro pobūdžio pareiga elgtis maksimaliai atidžiai rūpestingai ir savo elgesiu nedaryti žalos kitų asmenų interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad atsakovė žalos padarymo metu yra savo buto savininkė irgi nėra paneigta, o nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, sprendžiant civilinės atsakomybės subjekto nustatymo klausimą, nes atsakovė šio fakto neginčijo ir laiko save pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą atsakinga už ieškovei padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnis). Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė nėra nekilnojamojo daikto savininkė. Todėl darytina išvada, kad tinkama atsakovė (pagal proceso teisės normas) ir civilinės deliktinės atsakomybės subjektas (materialiųjų teisės normų atžvilgiu) yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė I. R.

Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado (nei daugiau, nei mažiau), t.y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Jau minėta, kad neteisėti atsakovės veiksmai, kurių atsakovė neneigia, sukėlė ieškovei neigiamas pasekmes: buvo užlietos ir apgadintos ieškovei priklausančios gyvenamosios patalpos (svetainės, miegamojo lubos, virtuvės, koridoriaus ir vonios kambario lubos bei sienos), neveikia virtuvėje esantis kištukinis lizdas (18-25 b.l.). Pažymėtina, kad 2013 m. gegužės 7 d. buto užliejimo ir vandentiekio avarijos faktus patvirtino abi šalys ir liudytojai. Aplinkybę, kad po įvykusios avarijos yra akivaizdžiai sugadintos ieškovės gyvenamosios patalpos, patvirtino ir vietos apžiūra dalyvaujant liudytojui (specialistui) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 189, 192, 210 straipsniai). Šie faktiniai duomenys, patvirtinti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, suponuoja išvadą, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis) ir ieškovei padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, t.y. ieškovei padaryta žala yra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalį žalą padariusio asmens, šiuo atveju atsakovės, kaltė yra preziumuojama. Kaltės prezumpcijos atsakovė nesiekė paneigti, nes savo kaltę bylos nagrinėjimo metu pripažino. Nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, turto sugadinimo faktą (žalą), priežastinį ryšį ir atsakovės kaltę, nagrinėtinas konkretus ieškovei atlygintinos turtinės žalos dydis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį privalo nustatyti teismas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, apskaičiavo, kiek išlaidų sudarytų vandeniu aplietų patalpų remontas (12, 15, 17 b.l.). Nors ieškovė faktiškai neatliko savo bute remonto ir kreipdamasi į teismą realiai dar nėra patyrusi 3 769,61 Lt išlaidų, tačiau nagrinėjamu atveju būtina vadovautis teisingumo principu ir atsižvelgti į tai, kad ieškovė dėl turtinės padėties neturi galimybės iš savo asmeninių lėšų, kurias sudaro nedidelės pajamos, remontuoti savo buto (7 b.l.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs būtent su nuostolių dydžiu, bylos nagrinėjimo metu siūlė šalims pasinaudoti teisę prašyti atlikti patirtų nuostolių ekspertizę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 212 straipsnis), tačiau šalys šia teise nepasinaudojo. Taip pat teismas tenkino šalių prašymą dėl vietos apžiūros, dalyvaujant specialistui. Teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybes, taip pat remdamasis ginčo teisenoje įtvirtintu rungimosi principu, bendruoju teisės principu - protingumu, konstatuoja, kad nesant byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyvos dėl eksperto išvados, nesant viešojo intereso, nėra teisinga bei protinga savo iniciatyva skirti ekspertizę, tuo labiau, kai byloje yra kitų rašytinių įrodymų dėl patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 212, 218 straipsnis).

Ieškovė pateikė teismui aplietų gyvenamųjų patalpų (svetainės, miegamojo, virtuvės, koridoriaus ir vonios kambario) remonto, elektros įrangos remonto ir buto sutvarkymo po remonto išlaidų sąmatas, paruoštas atitinkamų bendrovių (12, 15, 17 b.l.). Byloje būtent atkreiptinas dėmesys uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių statyba“ parengtą sąmatą, pagal kurią vien tik patalpų remontuotas kainuotų 2 802,49 Lt (17 b.l.). Pastebėtina, kad nei ieškovė, nei bendrovė nepateikė teismui į bylą duomenų, jog pastaroji veiklą vykdo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą atestatą dėl teisės atlikti statinio statybos ir apdailos darbus suteikimo (17 b.l.). Tačiau ir atsakovė visų sąmatų pagrįstumui paneigti nepateikė nei argumentų, nei įrodymų, išskyrus abstraktų teiginį, kad ji galėtų sumokėti ieškovei ne daugiau 1 400,00 Lt žalos atlyginimui, tai yra buto remontui. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų sunkią žalą padariusios atsakovės turtinę padėtį ir leistų mažinti atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalis).

Tuo pačiu teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad atliekant ieškovės bute remonto darbus pagal UAB ,,Šiaulių statyba“ parengtą lokalinę sąmatą, yra teisinis pagrindas mažinti šioje dalyje atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovės bute, konkrečiai svetainėje ir miegamajame padaryta žala nėra tokia didelė, kaip mano ieškovė. Tuo pačiu pastebėtina, kad kaip ir nurodė byloje duodamas parodymus specialistas, atliekant svetainės ir miegamojo remontą, negali būti perdažyta tik dalis lubų ar sienų. Be to ieškovės kambariuose remontas yra atliktas ne per seniausiai, kas irgi turi įtakos šalinant žalos padarymą ir jos dydžiui. Teismas nesutinka su atsakovės motyvu, kad priteisus ieškovei iš atsakovės 3 769,61 Lt nuostolių atlyginimui, ieškovė atsidurtų geresnėje padėtyje, nei iki žalos padarymo, tai yra nepagrįstai praturtėtų. Pažymėtina, kad atsakovė pripažino savo veiksmų neteisėtumą ir kaltę, dėl ko ieškovės turtui buvo padaryta žala. Aplinkybė, kad ieškovės buto kambarių ir kitų patalpų remontas yra nevienodos apimties, atsižvelgiant į šių patalpų apliejimo laipsnį, turi teisinę reikšmę, sprendžiant žalos dydžio nustatymo klausimą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė bei liudytojas (specialistas) apklaustas teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog kai kurių medžiagų kiekiai pagal sąmatą yra per dideli, o vietomis ieškovės gyvenamosios patalpos buvo aplietos vandeniu nežymiai, taip pat į tai, kad atsakovės gyvenamosios patalpos yra remontuotos prieš keturis ar daugiau metų, konstatuotina, jog yra teisinis pagrindas šioje dalyje mažinti jai priteistinos atlygintinos žalos dydį ketvirtadaliu, tokiu atveju priteisiant ieškovei ne 2 802,49, o tik 2 101,87 Lt. Kitos ieškovės nurodytos būsimos buto remonto išlaidos, laikytinos pagrįstomis, atsižvelgiant į nusistovėjusią praktiką, kuomet remonto darbus atlikę dažytojai, nesutvarko suremontuotų patalpų, taip kaip to norėtų užsakovas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės D. J. tik iš dalies įvykdė pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, todėl iš dalies ir tenkintinas ieškovės ieškinys dėl 3 769,61 Lt (buto remonto išlaidų) priteisimo iš atsakovės I. R., priteisiant ieškovei 3 068,99 Lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Tuo pačiu tenkintinas visiškai ieškovės reikalavimas dėl jos patirtų išlaidų, susijusių su jai padarytos žalos nustatymu atlyginimas, kadangi šias išlaidas teismas laiko pagrįstomis ir būtinomis (CPK 88 str. 1d. 8p.). Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistina 523,00 Lt papildomų išlaidų atlyginimui (13, 14,16 b.l.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 129,00 Lt žyminio mokesčio, 1 000,00 Lt išlaidų už advokatės teisines paslaugas, iš viso: 1 129,00 Lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis) (9-10 b.l.). Šios išlaidos nemažintinos, atsižvelgiant į ieškovės socialinį statusą ir į atsakovės kaltę dėl kitam asmeniui padarytos žalos atlyginimo (CPK 93 str. 4d.).

Iš atsakovės valstybei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jų dydis neviršija 10 Lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

1. Ieškovės D. J. ieškinį atsakovei I. R. dėl nuostolių atlyginimo tenkinti iš dalies.

2. Priteisti ieškovei D. J. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. R. (a/k (duomenys neskelbtini) 3 068,99 Lt nuostolių atlyginimui, 129,00 Lt žyminio mokesčio, 1 000,00 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, 523,00 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų, iš viso: 4 720,99 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt litų 99 ct).

3. Priteisti ieškovei D. J. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. R. (a/k (duomenys neskelbtini) 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3 068,99 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013-07-15 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

4. Likusioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimą dėl likusios dalies nuostolių atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys