Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Z. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 25–26) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VSDFV Šiaulių skyrius) 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. PE_SP3-7464 ir Valstybinio socialinio draudimo fono valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. (6.5)I-733; 2) panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2016 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. PK1-48 ir VSDFV 2016 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1789; 3) įpareigoti atsakovą VSDFV Šiaulių skyrių išmokėti pareiškėjui priklausančią išankstinę senatvės pensiją (toliau – ir išankstinė pensija) už laikotarpį 2015 m. gruodžio 3 d. – 2015 m. gruodžio 31 d.; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Pareiškėjas nurodė, kad VSDFV Šiaulių skyrius 2015 m. gruodžio 31 d. priėmė sprendimą Nr. PE_SP3-7464 nutraukti išankstinės pensijos mokėjimą nuo 2015 m. gruodžio 3 d., remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, kadangi Z. G. iš viešosios įstaigos „Bičiulystė“ (toliau – ir VšĮ „Bičiulystė“) leidžiančios analogiško pavadinimo savaitraštį, gavo pajamų pagal autorinę sutartį.Pareiškėjas nurodė, jog su VšĮ „Bičiulystė“ nėra sudaręs jokių autorinių sutarčių, nepalaiko jokių dalykinių santykių. VšĮ „Bičiulystė“ pervestas honoraras pareiškėjui nėra laikytinas darbo santykiais, todėl reikalavimas apie tokių pajamų gavimą pranešti VSDFV, neparemtas jokiomis teisinėmis normomis. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 2 dalies 5 straipsnį, honoraras yra pasyvaus pobūdžio pajamos, kurias gyventojas gauna ne už atliekamą veiklą ir šioje veikloje sukurto rezultato perleidimą, bet už teisių naudotis kūriniu suteikimą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) suformuotą oficialią konstitucinę doktriną, kūrybinė veikla nelaikoma su darbo veikla susijusiais santykiais ir ja gali užsiimti bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo jo statuso. Pažymėjo, jog iškilus abejonėms, VSDFV darbuotojai turėjo pareigą patikrinti, ar jų duomenų bazėje registruotas pranešimas apie sudarytą autorinę sutartį (forma Nr. l3-SD). Pareiškėjo vertinimu, bandydami paneigti savo tarnybinį aplaidumą bei įrašydami į oficialius dokumentus: 2016 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-733 ir 2016 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. PK-48 tikrovės neatitinkantį faktą apie autorinės sutarties egzistavimą, iš esmės juos suklastojo. VSDFV Šiaulių skyriaus, o vėliau dėl jų veiksmų gavę skundus kontroliuojančios institucijos VSDFV pareigūnai nesiėmė įstatymų numatytų veiksmų įsigilinti į skunduose pateiktus argumentus, patikrinti juose nurodytas aplinkybes, juos atmesdavo, taip savo neveikimu ir atviru Lietuvos Respublikos piliečių interesų ignoravimu padarė pareiškėjui didelę turtinę ir neturtinę žalą – iš vienos pusės, apkaltindami pareiškėją Lietuvos Respublikos įstatymų negerbimu ir ignoravimu, bandymu nuslėpti neegzistuojančius darbo santykius, iš kitos pusės, nepagrįstai nutraukdami išankstinės pensijos mokėjimą, kuris šiuo metu yra vienintelis jo pragyvenimo ir pajamų šaltinis.Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pateiktame atsiliepime (b. l. 46–49) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo (toliau – ir Senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalimi, paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas ir ji nemokama, jeigu šios pensijos gavėjas tampa asmeniu, nurodytu Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 1-6, 8 ir 9 punktuose, ūkininku ar jo partneriu pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą, taip pat gauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais. Išankstinės senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas nuo tos dienos, nuo kurios jos gavėjas tapo nurodytu asmeniu.Pažymėjo, jog pareiškėjas Z. G. 2014 m. gruodžio 18 prašyme skirti išankstinę senatvės pensiją pasirašytinai įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui. Kartu pareiškėjui buvo įteikta atmintinė, kurioje pateikta informacija dėl senatvės pensijos dydžio ir išankstinės senatvės pensijos mokėjimo sąlygų. Pareiškėjas raštu buvo supažindintas su atmintine, vienas atmintinės egzempliorius įteiktas pareiškėjui. Taigi pareiškėjui buvo žinoma jo pareiga informuoti VSDFV Šiaulių skyrių apie jo gautą 15 Eur autorinį atlygį, išmokėtą jam 2015 m. gruodžio 3 d. išankstinės pensijos mokėjimo laikotarpiu, tačiau pareiškėjas apie jam priskaičiuotą autorinį atlygį neinformavo.Atsakovas nurodė, jog nesant viešosios atsakomybės sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje, valstybei ar savivaldybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjui turtinę ar neturtinę žalą. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime (b. l. 76–80) prašė Z. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą; VSDFV Šiaulių skyrių pašalinti iš Lietuvos valstybės atstovų ir atsakovu, atstovaujančiu Lietuvos valstybę, patraukti VSDFV.Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte įrašyti asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje: asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Apdraustų asmenų draudimo įmokos apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo pajamų, gautų pagal autorines sutartis. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos duomenis į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą (toliau – ir Registras) įrašo pagal draudėjų pateiktus duomenis atitinkamuose socialinio draudimo pranešimuose.Registro duomenimis, Z. G. 2015 m. gruodžio 3 d. gavo pajamas pagal autorinę sutartį iš VšĮ „Bičiulystė“ nuo kurių, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, buvo apskaičiuotos ir sumokėtos privalomos valstybinio draudimo įmokos. Šie duomenys į Registrą buvo įrašyti remiantis VšĮ „Bičiulystė“ 2015 m. gruodžio 10 d. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) pateiktu ir saugiu elektroniniu parašu 2015 m. gruodžio 10 d. pasirašytu 13-SD pranešimu Nr. 100 apie pareiškėjo autorinį atlygį. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, straipsniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, yra autorių teisių objektai. Pagal šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalį rašytinės autorinės sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kūrinių skelbimo periodiniuose leidiniuose. Nors su pareiškėju nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, tačiau pareiškėjo gautos pajamos iš VšĮ „Bičiulystė“ nepakeičia autorinių santykių teisinės prigimties ir negali būti laikomos gautomis ne pagal autorinę sutartį. Trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė atmesti kaip nepagrįstą, neatitinkantį CK 6.271 straipsnyje įtvirtintų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų. Taip pat nurodė, jog pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose nėra nustatyta neturtinės žalos atlyginimo galimybė, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo Z. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai).Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 3 d. gavo pajamų iš VšĮ „Bičiulystė“ už šiame periodiniame leidinyje paskelbtą straipsnį, nuo kurių, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, buvo apskaičiuotos ir sumokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Šie duomenys į Registrą buvo įrašyti remiantis VšĮ „Bičiulystė“ 2015 m. gruodžio 10 d. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) pateiktu, saugiu elektroniniu parašu 2015 m. gruodžio 10 d. pasirašytu 13-SD pranešimu (13-SD pranešimas apie asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos) Nr. 100 apie pareiškėjo autorinį atlygį, gautą 2015 m. gruodžio 3 d.Byloje pateiktas 2016 m. vasario 18 d. VšĮ „Bičiulystė“ aiškinamasis raštas Nr. 12, kuriame nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 19–25 dienomis Nr. (1284) paskelbė Z. G. straipsnį apie (duomenys neskelbtini). Autoriams, kurie rengia publikacijas pagal redakcijos užduotis, arba pateikia vertingus, neįgaliųjų judėjimą atspindinčius straipsnius, mokamas autorinis atlyginimas. Z. G. buvo skirtas 30 Eur autorinis atlyginimas. VšĮ „Bičiulystė“, pagal pateiktus duomenis (pažyma Nr. 2015-12-03) pervesdama jam skirtą autorinį atlyginimą, iš jo išskaičiavo pajamų, socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Galutinė Z. G. pervesto autorinio atlyginimo suma – 24,15 Eur (banko pavedimo Nr. 3582). VšĮ „Bičiulystė“ pažymėjo, kad vadovaudamasi Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama autorinių sutarčių forma, VšĮ „Bičiulystė“, leidžianti periodinį spaudos leidinį, rašytinių sutarčių dėl kūrinių skelbimo nesudaro. Tokia sutartis nebuvo sudaryta ir su Z. G.Teismas nurodė, kad taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą, pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (http://lkiis.lki.lt/dabartinis), honora?ras (2) – tai spaudos bendradarbių, literatų, dailininkų, advokatų ir kt. gaunamas atlyginimas už darbą, kūrinį pagal tarifą ar šalių susitarimu.Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo iš VšĮ „Bičiulystė“ gautos pajamos – tai pajamos, gautos pagal autorinę sutartį. Pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme nėra nurodyta, kad įstatymo reikalaujamos rašytinės autorinės sutarties formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia. Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 42 straipsnio 1 dalį rašytinė sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kūrinių skelbimo periodiniuose leidiniuose. Taigi ta aplinkybė, kad su pareiškėju nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, nepakeičia autorinių santykių teisinės prigimties ir negali būti pagrindas laikyti Z. G. VšĮ „Bičiulystė“ pajamas, kurios gautos pagal autorinę sutartį, gautomis kitos rūšies pajamomis.Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas gavo pajamų, nurodytų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje pareiškėjui, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, išankstinės pensijos mokėjimas sustabdytas pagrįstai.Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Taigi atsakomybę CK sieja su aukščiau įvardytų viešojo administravimo subjektų aktų neteisėtumu, t. y. veikimo ar neveikimo prieštaravimu galiojantiems teisės aktams, administracinio akto prieštaravimu aukštesnės galios teisės aktams. Byloje nenustačius, kad pareiškėjo skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, teismas konstatavo, kad nėra vieno iš būtinų turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo elementų – institucijos neteisėtų veiksmų, todėl skundo ir patikslinto skundo reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįsti.

III.

Pareiškėjas Z. G. 2016 m. lapkričio 7 d. apeliaciniu skundu (b. l. 115–116) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjo vertinimu, už periodiniame leidinyje VšĮ „Bičiulystė“ paskelbtą straipsnį pareiškėjas buvo neteisėtai apkaltintas nelegaliu darbu ir jam buvo panaikinta išankstinė pensija. Pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime akcentavo, kad asmuo, dirbantis tam tikrą darbą, būtinai turi užimti tam tikras pareigas, vykdyti tam tikras kitas funkcijas, atlikti tam tikras kitas užduotis, tuo tarpu VšĮ „Bičiulystė“ 2016 m. vasario 18 d. raštas paneigia, kad tarp pareiškėjo ir leidinio VšĮ „Bičiulystė“ buvo darbo santykiai. Be to, Konstitucinis Teismas ne kartą išaiškino kūrybinio darbo leistinumą ir apmokėjimo už jį ribas, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, ignoravo Konstitucinio Teismo praktiką. Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 120–122) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą.Atsakovas nurodo, jog bylos duomenimis neginčijimai nustatyta, kad Z. G. 2015 m. gruodžio 3 d. gavo pajamų iš VšĮ „Bičiulystė“ už šiame leidinyje paskelbtą straipsnį. VšĮ „Bičiulystė“ saugiu elektroniniu parašu 2015 m. gruodžio 10 d. pasirašytu 13-SD pranešimu perdavė duomenis apie pareiškėjo gautas draudžiamąsias pajamas pagal autorines sutartis. Vadovaujantis draudėjo pateiktu 13-SD pranešimu, duomenys apie pareiškėjui apskaičiuotą 15 Eur autorinį atlyginimą ir 5,81 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokas automatiniu būdu buvo įrašyti į Registro duomenų bazę. Pareiškėjo gautos pajamos iš VšĮ „Bičiulystė“ atitiko Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatytą privalomojo valstybinio socialinio draudimo pagrindą. Nurodo, jog pajamų, gautų pagal autorinę sutartį, įvardijimas honoraru, nepakeičia autorinių santykių teisinės prigimties ir negali būti pagrindu laikyti gautas pajamas ne pajamomis, gautomis pagal autorinę sutartį, o kitos rūšies pajamomis, nenumatytomis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje.Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 125–130) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas grindžiamas tais pačiais motyvais, kaip ir atliepimas į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai VSDFV nurodo, jog teismas teisingai sprendė, jog nėra pagrindo laikyti pareiškėjo iš VšĮ „Bičiulystė“ pagal autorinę sutartį gautas pajamas laikyti kitos rūšies pajamomis, kurios nenumatytos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, ir pagrįstai konstatavo skundžiamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, kad nėra delikto, taigi nekyla ir civilinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. PE_SP3-7464 nutraukti išankstinės pensijos mokėjimą nuo 2015 m. gruodžio 3 d., kuris pakeistas VSDFV Šiaulių skyriaus 2016 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. PK1-48 sustabdyti išankstinės pensijos mokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Kiti aktai, kurie skundžiami, priimti išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pareiškėjas taip pat prašo atsakovą įpareigoti išmokėti pareiškėjui priklausančią išankstinę senatvės pensiją ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.Byloje nustatyta, kad pareiškėjui išankstinės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas nuo 2015 m. gruodžio 3 d. (b. l. 4) ir atnaujintas nuo 2016 m. sausio 1 d. (b. l . 6). Minėtas VSDFV Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimas Nr. PE_SP3-7464 (b. l. 29) ir jį pakeitęs VSDFV Šiaulių skyriaus 2016 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. PK1-48 (b. l. 4) priimti vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi (2009 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. XI-477 redakcija), kurioje numatyta, kad paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas ir ji nemokama, jeigu šios pensijos gavėjas tampa asmeniu, nurodytu Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, ūkininku ar jo partneriu pagal Ūkininko ūkio įstatymą, taip pat gauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą (2008 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XI-76 redakcija) valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje.Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje (2012 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. XI-2302 redakcija), be kita ko, numatyta, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, kurie nėra išvardyti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir gauna pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, kaip ši sąvoka apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), ligos ir motinystės socialiniu draudimu (šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla. Nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 3 d. gavo pajamų iš VšĮ „Bičiulystė“ už šiame periodiniame leidinyje paskelbtą straipsnį (30 Eur autorinis atlyginimas), nuo kurių, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, buvo apskaičiuotos ir sumokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Šie duomenys į Registrą buvo įrašyti remiantis VšĮ „Bičiulystė“ 2015 m. gruodžio 10 d. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) pateiktu, saugiu elektroniniu parašu 2015 m. gruodžio 10 d. pasirašytu 13-SD pranešimu (13-SD pranešimas apie asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos) Nr. 100 apie pareiškėjo autorinį atlygį, gautą 2015 m. gruodžio 3 d.Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nebuvo privaloma rašytinė autorinė sutartis su pareiškėju, nes Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad rašytinė sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kūrinių skelbimo periodiniuose leidiniuose. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti, jog pareiškėjas pajamas gavo pagal autorinę sutartį dėl straipsnio paskelbimo periodiniame leidinyje.Byloje nustatyta, kad pareiškėjui išankstinės pensijos mokėjimas sustabdytas ir ji nemokėta remiantis Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, nes pareiškėjas tapo asmeniu, nurodytu Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, t. y. gavo pajamas pagal autorinę sutartį (autorinį atlygį) (b. l. 107). Apeliacinio skundo argumentas, kad jokių darbo santykių pareiškėjas su leidiniu VšĮ „Bičiulystė“ neturėjo, nėra teisiškai reikšmingas, nes pareiškėjui išankstinė pensija sustabdyta ne dėl to, kad jis gavo pajamų pagal darbo sutartį, o dėl to, kad gavo, kaip minėta, draudžiamųjų pajamų pagal autorinę sutartį. Vertinant pareiškėjo teiginį, kad jam neturėjo būti sustabdytas išankstinės pensijos mokėjimas, nes kūrybinis darbas yra leidžiamas pagal Konstitucinio Teismo praktiką, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju minėti įstatymai neprieštarauja Konstitucinio Teismo praktikai, nes jais nėra uždrausta kūrybinė veikla, tačiau ją vykdant nėra mokama išankstinė pensija.Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrįstumą, pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018).Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017).Pareiškėjas VSDFV darbuotojų veiksmų neteisėtumą iš esmės sieja su tuo, kad jam be pagrindo buvo sustabdytas išankstinės pensijos mokėjimas. Konstatavus, jog VSDFV Šiaulių skyriaus priimti sprendimai ir VSDFV sprendimai, kuriais ginčas išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų buvimą. Nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, dėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, egzistavimo nėra tikslinga pasisakyti.Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sprendimų teisėtumo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo Z. G. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.