- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-16
- Bylos Nr.
- 2-728/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinė bendrovės „Europos nekilnojamas turtas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vektronos didmena“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinė bendrovės „Europos nekilnojamas turtas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-830-173/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vektronos didmena“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Europos nekilnojamas turtas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vektronos didmena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Europos nekilnojamas turtas“ 300 000 Lt negrąžinto avanso, 41 538,33 Lt palūkanų bei 23 377,50 Lt delspinigių. Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 364 877,11 Lt atsakovo nekilnojamojo turto arba piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose. Nurodė, kad atsakovas gera valia atsiskaityti vengia, ieškinio suma yra didelė, o prievolės įvykdymas įkeistu turtu neužtikrintas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 1 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino, areštavo 364 877,11 Lt vertės atsakovo nekilnojamojo turto dalį, o šio turto nesant ar nepakankant, areštavo pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose. Teismas nurodė, kad pakankamai didelė ieškinio suma sudaro atsakovui prielaidas vengti civilinės atsakomybės. Tai, kad prievolės įvykdymas nėra užtikrintas atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimu, būsimo teismo sprendimo įvykdymas taip pat gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Europos nekilnojamasis turtas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančius 3 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) . Nurodo, kad faktiškai skundžiama nutartimi, kurioje nenurodytas konkretus areštuojamas nekilnojamasis turtas, areštuoti 123 žemės sklypai, kurių vertė 12 000 000 Lt. Tuo pažeidžiami CPK 145 str. 2 d. reikalavimai, pagal kuriuos taikomų laikinųjų apsaugos priemonių bendra suma negali būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Šios nutarties vykdymui ieškovas nėra pateikęs. Dėl disponavimo teisės apribojimo atsakovo veikla yra praktiškai sustabdyta, atsakovas negali vykdyti savo įsipareigojimų tretiesiems asmenims pagal preliminariąsias sutartis. Apelianto manymu, ieškinio užtikrinimui pilnai pakanka trijų jam priklausančių žemės sklypų arešto, kurių vidutinė rinkos vertė yra 384 625 Lt. Minėti žemės sklypai yra įkeisti AB „Šiaulių bankas“ už 3 500 000 Lt sumą, tačiau likusių neareštuotinų sklypų vertės pilnai pakaktų įsipareigojimų bankui įvykdymui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 334 str. 2 d. 1 p., atskirąjį skundą patenkino, panaikino to paties teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir išsprendė klausimą iš esmės – areštavo atsakovo nurodytus jam priklausančius 3 žemės sklypus, uždraudžiant jais disponuoti. Dėl šios nutarties ieškovas UAB „Vektronos didmena“ pateikė atskirąjį skundą, kurį patenkinęs iš dalies Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. liepos 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl atsakovo UAB „Europos nekilnojamas turtas“ atskirojo skundo nagrinėjimo perdavė tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismo teisėjas 2008 m. rugpjūčio 5 d. rezoliucija atskirąjį skundą persiuntė nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Vektronos didmena“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog ieškovas nutarties nepateikė vykdymui, nes nutartis vykdymui buvo pateikta ieškovo pasirinktai antstolių kontorai, surašytas turto arešto aktas, areštuoti atsakovui priklausantys 35 žemės sklypai už 423 594 Lt sumą. Kadangi dalis atsakovui priklausančių žemės sklypų yra įkeista AB „Šiaulių bankas“ 3 500 000 kredito grąžinimui užtikrinti, antstolė papildomai areštavo atsakovui priklausančius 19 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) už 303 074 Lt sumą ir 13 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) už 470 008 Lt sumą. Atsakovo siūlomo areštuoti turto – trijų žemės sklypų vertė yra neadekvati pareikšto ieškinio sumai. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad bendra šių trijų žemės sklypų vertė yra 67 827 Lt. Be to, šiems žemės sklypams viešajame registre yra įregistruota hipoteka AB „Šiaulių bankas“.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartimi, kurioje nenurodytas konkretus areštuojamas turtas ir kurią vykdant buvo areštuoti 123 žemės sklypai, kurių vertė 12 mln Lt, teismas pažeidė CPK 145 str. 2 d. reikalavimus. Apelianto manymu, ieškinio užtikrinimui pakaktų areštuoti tris jo nurodytus žemės sklypus. Kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio sumos dydžio areštą, t. y. areštavo atsakovo turtą už 364 877,11 Lt. Todėl teismas CPK 145 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė. Vykdydamas šią teismo nutartį, konkretų atsakovo turtą surado ir areštavo antstolis. Kolegija pažymi, kad teismas negali būti atsakingas už galimai neteisėtus antstolio veiksmus. Antstolio veiksmų patikrinimo mechanizmą reglamentuojančios teisės normos įtvirtintos civilinio proceso įstatyme (CPK XXXI skyrius), todėl, nesutikdamas su arešto apimtimi, atsakovas galėjo skųsti antstolio veiksmus įstatymo nustatyta tvarka. Be to, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad skundžiama nutartis nebuvo pateikta antstoliui vykdyti, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiama nutartis buvo pateikta vykdyti antstoliui, surašyti turto arešto aktai (b. l. 93-111).
Atsakovas atskiruoju skundu prašo areštuoti tris jam nuosavybės teise priklausančius sklypus, (duomenys neskelbtini). Tačiau tiek šiems, tiek kitiems atsakovui nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams įregistruota hipoteka atsakovo kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ reikalavimams pagal 2007 m. gegužės 25 d. kreditavimo sutartį Nr. IL-2007-013-09 užtikrinti. Įkeitimu užtikrintos prievolės dydis yra 3 500 000 Lt (b. l. 118). Pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d.). Tik patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą, likusi suma galėtų būti panaudota kitų skolininko kreditorių (tarp jų ir šios bylos ieškovo, jei ieškinys būtų patenkintas) reikalavimų tenkinimui. Taigi areštą pritaikius tik daliai įkeisto turto, kurios vertė būtų lygi arba artima ieškinio kainai, nebūtų realiai užtikrintas šioje byloje pareikštas ieškinys, nes pirmumo teisę sumą, gautą priverstinai realizavus tokį turtą, turėtų hipotekos kreditorius. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. liepos 10 d. nutartyje, kuria grąžino pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl atsakovo atskirojo skundo, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį kokį nors kitą turtą, kurio vertė būtų lygi arba artima pareikšto ieškinio sumai ir kuris nebūtų apsunkintas hipoteka ar kitokiais kreditorių reikalavimų užtikrinimo būdais. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad nenustatyta atsakovo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertė. Grąžinus klausimą dėl atsakovo atskirojo skundo nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui, ir šiam teismui perdavus bylą nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliantas patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo prašomų areštuoti konkrečių žemės sklypų vertę, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė VĮ „Registrų centras“ sudarytas preliminarias turto vertės nustatymo pažymas dėl dviejų žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) preliminarios vertės. Apelianto manymu, kadangi šie žemės sklypai savo plotu, verte yra analogiški sklypams, kuriems jis prašo taikyti areštus, todėl šie įrodymai pagrindžia atskirojo skundo teiginius, kad apelianto prašomų areštuoti žemės sklypų vertės visiškai užtenka ieškiniui užtikrinti. Kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Pateiktos preliminarios turto vertės nustatymo pažymos dėl minėtų dviejų žemės sklypų rinkos vertės neįrodo, kad ir žemės sklypų, kuriuos prašo apeliantas areštuoti, rinkos vertė yra tokia pati. Be to, net ir sutikus su apelianto teiginiu, kad šie sklypai savo verte yra analogiški sklypams, kuriuos jis prašo areštuoti, kaip matyti iš jo pateiktų pažymų, minėti žemės sklypai įvertinti 96 000 Lt ir 98 000 Lt, kai tuo tarpui ieškinio suma yra 364 877,11 Lt, t.y. areštavus tik apelianto nurodytus 3 žemės sklypus, šioje byloje pareikštas ieškinys realiai nebūtų užtikrintas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 146 straipsnio 2 dalis numato galimybę netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kai atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už jį yra laiduojama. Be to, CPK 147 straipsnio pagrindu apeliantas gali prašyti teismo pareikalauti ieškovo pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl minėtų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, o pagal to paties straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.