- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- II-206-1013/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01081-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- E. F.
- Pažeidėjas
- D. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Rimantas Jonynas, Rimantas Jonynasgin
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2020 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-452-2020,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2020 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-452-2020 (toliau – Nutarimas) D. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 19.00 val., veikdamas kartu su K. M., viešoje vietoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra spyrė koja E. F. į nugarą, dėl ko pastarasis pargriuvo ant žemės, po ko laikė E. F. prispaudęs prie žemės, o K. M. du kartus sudavė su stikliniu buteliu E. F. į galvos sritį, tuo padarydami nukentėjusiajam E. F. muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką. D. M. paskirta 50 Eur bauda.
Šalies argumentai
D. M. dėl minėto Nutarimo pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Nutarimą. Skunde teigiama, kad D. M. turėtų būti atleistas nuo administracinės atsakomybės pagal ANK 13 straipsnio 1 dalį, kadangi jo veika turėtų būti traktuojama, kaip būtinoji gintis. D. M. su jam inkriminuojamu administraciniu nesutinka, jis kartu savo broliu K. M. 2019 m. rugsėjo 21 d. vakare ėjo į parduotuvę Maximą esančią (duomenys neskelbtini), apsipirkti. Netoli parduotuvės pastebėjo besigrumiančius vyrus, vienas iš jų buvo nukritęs ant žemės. Šalia stovėjo moteris, kuri garsiai šaukė. D. M. paklausė, kas vyksta, gal reikia pagalbos besigrumiantiems išskirti. Moteris jiems liepė nesikišti, o stovintis vyras juos necenzūriniais žodžiais pasiuntė tolyn. Tada pamatė, kad vienas iš tų vyrų artinasi prie jų, nuėjo į parduotuvę. Du vyrai juos pasivijo, įbėgo į parduotuvę ir puolė mušti. Tai matyti vaizdo įraše. Detalizuojant tai, iš apsaugos vaizdo kamerų matyti, kaip broliai K. M. ir D. M. užeina į parduotuvę, paskui juos atbėga E. F., po jo J. V., parduotuvės tarpduryje stumdosi. E. F. prie įėjimo į parduotuvės salę, prie parduotuvės kasų puola K. M. ir jam stipriai smūgiuoja dešine ranka, kameros vaizde nesimato ar pataiko. K. M. užsidengia ir ginasi, visą laiką atlieka tik ginamuosius veiksmus, stengiasi atskirti apsaugoti savo brolį D. M. nuo puolančių. J. V. puola prie D. M., pastarasis jį išstumia pro duris ir lauko vaizdo kameros fiksuotame įraše matosi, kaip J. V. pargriuvo ant nugaros ir greitai atsistoja, ir vėl puola į parduotuvės vidų. Tuo pat metu vidaus vaizdo kameros įraše matyti, kaip ateina pro kasų išėjimą parduotuvės apsaugos darbuotojas, kuris įsikiša į konfliktą ir po jo įspėjimo J. V. išveda E. F. į lauką. Nenustatyta moteris paduoda D. M. nuo žemės kažkokį daiktą. B. K. M. ir D. M. pro įėjimą į prekybos salę eina į parduotuvės salės vidų. Paskui juos įeina ir dar du vyrai, vienas iš jų apsirengęs sportiniais rausvais violetiniais treningais, kitas apsirengęs tamsia striuke, trumpais kirptais plaukais. Iš kamerų vaizdo įrašų matyti, kad šie abu vyrai buvo visą laiką greta per incidentą ir galėtų būti apklausti kaip įvykio liudininkai. Tuo vaizdo kamerų įrašai baigiasi. Parduotuvėje K. M. ir D. M. pasikalbėjo su vienu vietiniu gyventoju, vėliau paaiškėjo, kad tai V. K., kuris paklausė dėl ko juos užpuolė atbėgę vyrukai. Jam paaiškino incidento priežastis ir po to visi trys kartu išėjo iš parduotuvės. Vos tik nusileidus žemiau į gatvę juos iš tamsos puolė trys vyrai, jie buvo priversti gintis ir dėl to kilo grumtynės. Per veidą buvo smūgiuota V. K.. Grumtynių metu D. M. buvo sulaužyta ranka ir prakirstas antakis, dėl ko padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. D. M. veiksmai, neva jis laikė prispaudęs E. F. nepatvirtinti objektyviais įrodymais. Visą incidentą matė liudytojas V. K., kuris nebuvo apklaustas. Todėl incidento metu iš tikrųjų D. M. su broliu buvo priversti gintis. Kadangi šiuo klausimu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tai turėjo būti surinkta objektyvi medžiaga, o nesiremiama priešingos pusės melagingais parodymais. Be to, Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnai nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą nesilaikė ANK reikalavimų, bylos nenagrinėjo žodinio proceso tvarka, nors į žodinį nagrinėjimą buvo pakviesti ir atvykę atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. ir jo atstovas advokatas Rimantas Jonynas, prašymų netenkino ir pareiškė, kad priima nutarimą rašytinio proceso tvarka. Pareigūnai nesilaikė ANK 567 straipsnio reikalavimo visapusiškai ištirti veikos aplinkybes, netyrė įrodymų, pažeidė ANK 568 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes buvo buvo prašoma nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoją (b. l. 3).
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus atstovas prašė skundo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Institucija mano, kad priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio požymius. 2020 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nenustačius D. M. veiksmuose požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad D. M. veiksmuose įžiūrima požymių priešingos teisei veikos, numatytos ANK 481 straipsnyje, todėl suėjus priimto nutarimo apskundimo terminams, 2020 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo pradėta administracinio nusižengimo byla. Protokolo surašymo metu D. M. su pažeidimu nesutiko, todėl 2020 m. kovo 12 d. 14.00 val. buvo paskirta administracinio pažeidimo bylos nagrinėjimo data. Nurodytą dieną į bylos nagrinėjimą atvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas advokatas Rimantas Jonynas. Iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje D. M. ir jo atstovas jokių prašymų ar dokumentų prie nagrinėjamos bylos nepateikė. Dėl techninės klaidos priimant nutarimą buvo pažymėta, kad administracinė byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka, o ne žodinio proceso tvarka. Pastebėjus klaidą, apie tai buvo informuoti dalyvaujantys asmenys. D. M. pasirašius nutarimą, jo atstovas advokatas Rimantas Jonynas savo ranka parašė prašymą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą atidėti ir iškviesti liudytoją V. K., prie bylos prijungti D. M. medicininių dokumentų 2019 m. rugsėjo 25 d. išrašus. Kadangi prašymas su kartu pateiktais medicininių dokumentų išrašais, buvo pateiktas po nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo, jie atskirai vertinami nebuvo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių D. M. kaltę. Pažymimos ANK 567 straipsnio 2 dalies straipsnio nuostatos, jog būtina nustatyti administracinio nusižengimo sudėtį bei ANK 481 straipsnio sudėties požymių visuma. Remiamasi teismų praktika, jog muštynėms būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais ir smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais, grumtynėse nėra besiginančių, todėl muštynėse dalyvavęs D. M. padarė administracinį nusižengimą (b. l. 2).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu D. M. atstovas advokatas Rimantas Jonynas paaiškino, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal abiejų asmenų pareiškimus, tai yra pagal D. M. ir E. F., kuris buvo išskirtas į dvi bylas. Abu ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Dėl ikiteisminio tyrimo D. M. atžvilgiu niekas neskundė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, o dėl E. F. jie apskundė nutarimą ir teismas nurodė tyrimą šioje byloje atnaujinti. Nors tyrimo metu buvo prašoma apklausti liudytojus, to nebuvo padaryta. Po to buvo pastebėta, kad parašyta, kad byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Visų pirma, padaryti procedūriniai pažeidimai, dėl kurių administracinio nusižengimo nutarimas pripažintinas negaliojančiu. Be to, šis administracinio nusižengimo nutarimas priimtas tik pagal E. F. parodymus, neatsižvelgiant į kitų asmenų parodymus bei kitus duomenis, kad D. M. tiesiog gynėsi. Iš esmės asmeniui buvo sulaužyta ranka, buvo nedarbingas, jis patyrė žalą, be to, jis buvo užpultas ir dar liko kaltas. Nebuvo apklausti nesuinteresuoti liudytojai, kurie dalyvavo ir matė įvykį. Šiuo metu yra priimtas nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Buvo prašoma apklausti V. K., bet nežinomi šio asmens kontaktai. D. M. nurodė, kad minėtas asmuo matė įvykį. Buvo prašoma iš karto nagrinėjimą atidėti, bet kai pamatė, kad nėra prasmės, paskui parašė prašymą ranka.
Teismo posėdžio metu apklaustas D. M. parodė, kad įvykis buvo galimai rugsėjo 21 d. apie 20 val., jis išėjo su broliu į parduotuvę, kuri yra netoli namų. Eidami pamatė stovinčią moterį, kaip vėliau paaiškėjo L. ir ant žalios vejos gulintį vyrą bei šalia stovinčius du vyrus, kurie rėkė, stumdėsi. Susidarė įspūdis, kad šie pastarąjį daužo. Jis paklausė moters, ar viskas gerai, nes minėti asmenys šaukė jai tylėti. Pagalvojo, kad čia galimai jos pažįstamą gulintį vyrą muša tie du asmenys. Vėliau paaiškėjo, kad čia yra viena kompanija. Moteris jam atsakė nemandagiai, kad eitų sau. Jis pasakė jai pastabą, kad kalbėtų mandagiau ir ši pasiskundė savo vyrui, ar tiems vyrams, kurie ten buvo. Jis su broliu ėjo į Maximą, apsižodžiavo su minėtais asmenimis, jie buvo užpulti ir pats konflikto startas buvo parduotuvės Maxima viduje. Jie tik spėjo užeiti į parduotuvę ir minėti asmenys iš paskos įėjo į vidų. Kas ten vyko matosi vaizdo įrašuose. Vienas asmuo norėjo jį pulti, bet brolis jį užstojo. Tai buvo žemesnio ūgio asmuo, kuris buvo E. F., o vėliau įbėgęs vyras, kuris buvo J. V., puolė jį, todėl reikėjo gintis. Parduotuvės apsaugos darbuotojas pasakė pastabą ir tie vyrai išėjo, o jie nuėjo apsipirkti. Apsipirkinėjo iki 10 minučių. Iš parduotuvės išėjo kartu su V. K., šio jis nepažįsta, tik jo brolis kalbėjo su pastaruoju laukdami eilėje. Išėję iš Maximos pasuko namų link, pamatė, kad netoli įėjimo į namų laiptinę stovi ta kompanija ir dar vienas asmuo, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo nenustatytas ir tada jie buvo užpulti po išėjimo iš parduotuvės. Paaiškino, kad pirminis konfliktas įvyko parduotuvėje, kai įbėgo du vyrai, kurie puolė jį ir brolį. Išėjus iš parduotuvės E. F. garsiai šaukė necenzūrinius žodžius ir po to jam trenkė aukštesnio ūgio vyras į šoną. Tada jam buvo trenkta į veidą ir korpusą, šis konfliktas tęsėsi apie minutę, o gal ilgiau. Jam buvo prakirstas antakis bei bėgo kraujas, tai pamatęs brolis sakė grįžti iki parduotuvės, nes iki namų nebūtų nuėję. Grįžus prie parduotuvės, kur buvo kameros, jie iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Įvykį matė V. K. ir dar kitas asmuo su raudonu kostiumu, be to, parduotuvėje jam kažkokia moteris padavė pamestą piniginę. V. K. buvo su kitu vyru parduotuvėje, bet išėjus iš parduotuvės, šio asmens jau nebebuvo. Kai išėjo iš parduotuvės, jie buvo užpulti ir kilo muštynės, jis tikėjosi, kad jam trenks E. F., kuris stovėjo priešais, bet jam trenkė kitas asmuo iš šono. V. K. buvo pirmas nuėjęs iki to dar vieno vyro, su kuriuo kalbėjo. Jis E. F. suėmė po to, kai jam jau buvo trenkta, bet tai buvo po to, kai jie buvo nukritę. Ar E. F. liko gulėti nežino, nes kai atsikėlė, pamatė, kad ketinama trenkti jo broliui, jis pastūmė šį asmenį, kuris ketino trenkti jo broliui ir smūgis praslystant buvo suduotas broliui į petį.
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis E. F. parodė, kad įvykio dieną atvažiavo iš miesto ir nuėjo su sese ir jos vyru į parduotuvę Naujoje Vilnioje, (duomenys neskelbtini). Ten apsipirkus ėjo namo, netoli parduotuvės pasistumdė su draugu, tada priėjo du vaikinai ir pradėjo įžeidinėti jo sesę, paskui jie išėjo į lauką ir stovėjo. Priėjęs vienas iš asmenų jį suėmė. Jis pabandė nuimti ranką, bet nepavyko ir tada jis trenkė šiam asmeniui bei jie nugriuvo. Kitas vaikinas iš nugaros jam trenkė du kartus buteliu per galvą, o jis prarado sąmonę ir nieko po to nieko neprisimena. Jis nežino ką konkrečiai darė D. M.. Konfliktą matė jo sesuo ir jos vyras, kas dar neprisimena. Kas dar buvo priėjęs konflikto metu, kai buvo išeita lauk iš parduotuvės, neprisimena, gal kiti žmonės tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. Jis nežino asmens pravarde „K.“, kuris gyvena Naujoje Vilnioje. Jam sakė policijoje, jog toks liudytojas gali būti, bet šio asmens nepažįsta. Šis asmuo galimai galėjo matyti konfliktą. Kai vyko muštynės, jam buvo trenkta su buteliu per galvą. Jis prisimena, kad mušėsi su vienu iš brolių, o kitas jam su buteliu trenkė per galvą iš nugaros. Jis mušėsi su žemesniu broliu, o su buteliu jam galėjo trenkti aukštesnio ūgio brolis. Muštynės kilo dėl minėtų asmenų veiksmų, kadangi šie įžeidė jo sesę ir buvo siekiama ją užstoti, todėl ėjo aiškintis. Vaizdo įraše matosi, kad jie išėjo iš parduotuvės ir nieko nedarė, o prie jų priėjo minėti asmenys. Parduotuvėje jis pirmas trenkė, bet lauke nebuvo laukiama, kol šie asmenys išeis, tiesiog prie jų priėjo minėti asmenys ir pradėjo muštis, o jis gynėsi. Jie tiesiog rūkė, prie jų priėjo bei juos pasikvietė, jiems priėjus, jam sugriebė už striukės, jis bandė išmušti ranką, bet nepavyko, o tada jis trenkė ir jie kartu nukrito. Po to, kitas brolis priėjo bei trenkė su buteliu jam iš nugaros.
Į bylą pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro 2020 m. sausio 31 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį D. M. atžvilgiu; pavesta pradėti administracinio teisės nusižengimo bylą D. M. atžvilgiu, pagal ANK 481 straipsnį (b. l. 9-12).
Byloje yra pateikti D. M. medicinos dokumentų išrašai, kurių duomenimis D. M. buvo nustatytas stipinkaulio galvos lūžis, kairio antakio žaizdos (b. l. 15-16).
Byloje pateiktas kompaktinis diskas, kuriame yra vaizdo įrašai, kuriuose matomos kilusios muštynės tarp vyrų (b. l. 22).
Byloje pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-40890-19 (b. l. 38-45).
Į bylą pateikta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis skunde Nr. IBPS-V-871878-20, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria buvo panaikinti prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-40890, atmestas (b. l. 34-37).
Į bylą pateiktas liudytojo V. K. apklausos protokolas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40890-19.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
ANK 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką padarė gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe, išvados padarytos ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (ANK 567 straipsnis). Vadovaujantis ANK 619 straipsnio nuostatomis, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kai yra bent viena iš šio kodekso 591 straipsnyje ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (ANK 619 str. 1 d. 2 p., 2 d.).
Pažymėtina, kad procesinis sprendimas gali būti priimtas tik išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjus bei išsiaiškinus kiekvienos bylos (įvykio) aplinkybes bei įvertinus surinktų byloje įrodymų visumą. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 str.).
ANK 563 straipsnyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. ANK 566 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. Šiuo atveju negalima pagrįstai, teigti, kad atliekant tyrimą D. M. atžvilgiu bei surašant administracinio nusižengimo protokolą ir priimant Nutarimą buvo tinkamai ištirti visi duomenys.
Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas D. M. bei jo atstovas advokatas Rimantas Jonynas ginčija priimtą Nutarimą, teigdami, jog Nutarimas turėtų būti panaikintas, kadangi D. M. veiksmai laikyti kaip būtinoji gintis dėl įvykusio incidento, priimant Nutarimą nebuvo ištirtos visos įvykio aplinkybės bei buvo vadovautasi tik E. F. duotais parodymais ignoruojant kitų asmenų parodymus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kilusio žodinio konflikto tarp D. M., K. M. bei E. F., J. V. kilo muštynės, kurių metu sveikatos sutrikdymus patyrė tiek D. M., tiek E. F.. Dėl šio įvykio tiek D. M., tiek E. F. pateikė pareiškimus policijos įstaigoje, kur buvo pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai. Teismo posėdžio metu paaiškėjo aplinkybė, jog buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40890-19, ką patvirtina į bylą pateikta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis (b. l. 34-37). Iš šios nutarties matyti, kad buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas D. M. pareiškimo pagrindu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, kadangi 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 20.00 val. pastarąjį (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „Maxima“ sumušė nepažįstami asmenys. Taigi, šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl to paties įvykio aplinkybių, kaip nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, tai, jog atnaujintame ikiteisminiame tyrime iš esmės administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M. galimai nukentėjo nuo E. F., kuris nagrinėjamoje byloje yra nukentėjusysis. Nekyla abejonių, kad minėtų asmenų procesiniai statusai akivaizdžiai skiriasi, nors tiek šioje byloje, tiek atnaujintame ikiteisminiame tyrime yra aiškinamos identiškos įvykio aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad D. M. galimai buvo per daug skubotai patrauktas administracinėn atsakomybėn, pilnai neištyrus bei neįvertinus visų su įvykių susijusių duomenų.
Pažymėtina, jog ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje pabrėžiama, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Įvertinus šią aplinkybe, teismas atsidūrė teisinėje aklavietėje ir nagrinėjamu atveju, ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, išties yra sunku nustatyti bylos aplinkybes.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu, kaip ir administracinio nusižengimo tyrimo metu, prašė apklausti liudytoju V. K., pravarde „K.“. Kaip matyti iš E. F. parodymų teismo posėdžio metu, nors jis nepažįsta asmens, pravarde „K.“, bet jam žinoma, kad šis asmuo galėjo matyti įvykį. Pagal teismo turimus duomenis, tai galėtų būti liudytojas, kuris galimai nėra susijęs nei giminystės, nei kitokiais ryšiais su proceso dalyviais ir galėtų duoti objektyvius parodymus dėl tiriamo įvykio. Nors teismas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant apklausti šį liudytoją, vis dėlto to padaryti nepavyko. Teismas pažymi, kad buvo išsireikalauta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44551-19 medžiaga (kuriame buvo nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį D. M. atžvilgiu), siekiant gauti minėto asmens duomenis, taip pat D. M. atstovas advokatas Rimantas Jonynas pateikė minėto asmens apklausos protokolą iš atnaujinto ikiteisminio tyrimo, bet faktiškai jokių konkrečių duomenų apie V. K. teismas negavo. Teismo posėdžio metu proceso dalyviai tik papildomai nurodė, kad V. K. pravardė yra „K.“ ir šis gyvena Naujoje Vilniuje prie parduotuvės „Maxima“. Tikslus šio asmens gyvenamosios vietos adresas teismui nežinomas. Įvertinus tokias aplinkybes, sprendžiama, kad buvo išnaudotos visos teismo galimos priemonės siekiant apklausti prašomą liudytoją. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad grąžinus bylą administracinį nusižengimą priėmusiai institucijai, visi duomenys bus surinkti sėkmingiau ir efektyviau su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato turimais resursais ir galimybėmis ikiteisminio tyrimo metu.
Be kita ko, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad teismas neturi galimybės stabdyti bylos nagrinėjimo, o priimdamas procesinį sprendimą pagal turimus duomenis, rizikuoja priimti prieštaringą sprendimą nei gali būti priimtas atliekamame atnaujintame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40890-19. Atnaujintas ikiteisminis tyrimas ateityje gali būti užbaigtas kaltinamojo akto surašymu to asmens atžvilgiu, kuris šioje byloje yra nukentėjusysis. Nors galima sutikti su institucijos priėmusios Nutarimą pozicija, jog D. M. veiksmuose galimai buvo ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo tam tikrų sudėties požymių, tačiau pagal teismo posėdžių metu surinktus duomenis, ši pozicija objektyviai leidžia kvestionuoti Nutarimo pagrįstumą.
Taigi įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas, priimtas D. M. atžvilgiu, naikintinas. Įvertinus tai, jog nors D. M. buvo pripažintas kaltu dėl 2019 m. rugsėjo 21 d. įvykių ir patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo tiriamas iš esmės tas pats įvykis pagal paties D. M. pareiškimą, buvo atnaujintas teismo sprendimu, ką patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis skunde Nr. IBPS-V-871878-20, siekiant nepriimti tarpusavyje prieštaraujančių procesinių sprendimų, sudarant galimybę apklausti liudytoją, mačiusį patį įvykį, tikslinga bylą grąžinti institucijai, kuri surašė administracinio nusižengimo protokolą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2020 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-452-2020 ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai papildomiems veiksmams atlikti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.