- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-27
- Bylos Nr.
- 1-294-771/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06878-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- V. Ž.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei, kaltinamajam V. Ž., jo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, deklaruota gyv. vieta- (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, 2012-01-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamoji byla nutraukta, teistas: 1) 2013-11-05 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir 140 str.2d. ir galutinė bausmė paskirta 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 10 valandų per mėnesį, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Ž. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę J. J., o būtent: 2017-02-12, apie 11:30 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) tyčia vieną kartą kumščiu smogdamas nukentėjusiajai J. J. į nugarą, sukėlė nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą, padarė dvi poodines kraujosruvas nugaroje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. Ž. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad J. J. yra jo sugyventinė. Kartu gyvena apie 13 metų, kaip vyras ir žmona. Įvykio dieną jis kartu su nukentėjusiąja vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant nukentėjusioji jam pradėjo kažką aiškinti bei smogė per galvą. Jis nuo jo bėgančiai nukentėjusiajai ranka vieną smogė į nugarą, smarkiai pastūmė. Pripažįsta, kad savo veiksmais galėjo nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą bei padaryti kraujosruvas nugaroje. Galėjo sukelti kraujosruvą nugaroje. Dėl savo veiksmų gailisi. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau girtumas neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais: nukentėjusiosios J. J. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad V. Ž. yra jos sugyventinis. Su V. kartu gyvena 12 metų, veda bendrą ūkį. 2017-02-12 ryte ji kartu su kaltinamuoju išgėrė butelį degtinės. Begeriant degtinę, kaltinamasis be jokios priežasties pradėjo keiktis, vadinti ją necenzūriniais žodžiais. Ji nekreipė dėmesio, nuėjo į virtuvę tvarkytis. Į virtuvę atėjo ir sugyventinis. Kai išeidinėjo iš virtuvės, pajuto smūgį per nugarą. Smūgis jai sukėlė fizinį skausmą. Jai ant nugaros atsirado paraudimai. Ji pasiėmė telefoną ir pareiškė, kad kvies policijos pareigūnus. Kai skambino į policiją, sugyventinis toliau šūkavo, keikėsi, tačiau nebesmurtavo. Kai iškvietė pareigūnus, išėjo lauk iš namų, nes bijojo, kad daugiau prieš ją nesmurtautų ( b.l.32-33); įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nuodyta, kad įvykio vieta yra Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) ( b.l.12-16); tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuoti duomenys įvykio vietoje ir smurtą patyręs asmuo-J. J. pareiškė, kad V. Ž. vieną kartą smogė kumščiu jai į nugarą ( b.l.18-20); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 182/2017(04) , kurioje nurodyta, kad J. J. padaryti sužalojimai: dvi nugaros poodinės kraujosruvos. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus nugarą. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais poveikiais, tiek nugriuvus. J. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 42). Nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgio sudavimas, sukėlęs nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą. Kvalifikuojantis požymis – nusikalstama padaryta prieš šeimos narį. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).
Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Teismas nepripažįsta baudžiamąja atsakomybe sunkinančia aplinkybe kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio, kadangi apsvaigimas neturėjo įtakos jo veiksmų padarymui. V. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą, nedirba, nesiregistruoja darbo biržoje, administracine tvarka baustas (b.l. 87-88) nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už smurtinius nusikaltimus, tai parodo jo nenorą taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. skirtina bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas. Siekiant pataisyti kaltinamąjį, kad jis daugiau nenusižengtų įstatymams, jam skirtini įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė.
Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas keistina į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kuri taikytina iki bausmės vykdymo pradžios.
Nagrinėjant bylą, kaltinamajam V. Ž. buvo skirtas gynėja – advokatė Sofija Kručienė. Byloje gautos 2017m. balandžio 25d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-5036, iš kurios matyti, kad už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 54.08 Eur. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-
nusprendžia:
V. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d. 2 d. 9 p., 72² str., 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 10 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Skirti įpareigojimus:
būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val.nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius.
V. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti, paleidžiant jį teismo posėdžio salėje.
V. Ž. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurią taikyti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Netenkinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl proceso išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos suteikimu, priteisimo iš V. Ž..
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.