Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Š. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

2. E. Š. nuteistas už tai, kad kartu su K. G. suorganizavo, o R. S. įvykdė tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, o būtent: 1998 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksli diena nenustatyta, UAB „K.“ pastate E. Š. prižadėjo K. G. ir R. S., kad už A. M. ir S. B. nužudymą pasidalins E. Š. atitenkančiomis UAB „K.“ akcijomis, tuo tikslu K. G. 1998 m. sausio mėnesį, tiksli diena nenustatyta, išnuomojo iš R. S. nusikaltimo įrankį – pistoletą-kulkosvaidį „Scorpion“ su garso liepsnos slopintuvu. 1998 m. sausio 8 d. apie 19 val. K. G., E. Š. ir R. S. automobiliu „Audi 100“, kuriuo naudojosi R. S., atvyko netoli A. M. namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir automobiliui sustojus Marijampolės g., E. Š. ir K. G. pasilikus automobilyje, R. S. nuėjo į namą, kuriame gyveno A. M. ir S. B., kur darbo kabinete, apie 20 val., išsitraukęs ginklą – pistoletą-kulkosvaidį „Scorpion“ iššovė nenustatytą kiekį kulkų į A. M., tuo padarydamas jam šautinę krūtinės ląstos žaizdą su dešinės pusės XI šonkaulio ir dešinės pusės XI krūtinkaulio slankstelio skersinės ataugos lūžį, tyčia dėl savanaudiškų paskatų jį nužudė. Po to, toje pačioje vietoje, R. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, iššovė vieną kartą S. B. į pilvo sritį ir ją sužeidė. Po to, paskambino telefonu K. G. į automobilį ir pranešė apie įvykdytą nužudymą, S. B. sužalojimą ir šovinių trūkumą: K. G. liepus S. B. „pribaigti“, R. S. paėmė tardymo metu nenustatytą peilį, perpjovė jai gerklę, po ko paėmęs ginklo „Scorpion“ diržą ją pasmaugė, t. y. tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, sukeldamas dideles kančias itin žiauriai ją nužudė. Įvykdęs nusikaltimus R. S. K. G. pranešė apie A. M. ir S. B. nužudymą. Po to, E. Š. atėjo į namo vidų sunaikinti nusikaltimo pėdsakus. Po šių veiksmų atlikimo, E. Š. ir R. S. panaikino name nužudymo vietoje nusikaltimo pėdsakus, išvalė kraujo pėdsakus darbo kabinete nuo grindų, stalo, sienos, suvyniojo kūnus į polietileninius maišus ir sudėjo lavonus į namo viduje, garaže buvusį automobilį „BMW 735“, priklausiusį A. M.. Šiuo automobiliu juos išvežė į Šiaulių raj., Aukštrakių mišką, kur E. Š., R. S. ir K. G. nužudytų A. M. ir S. B. kūnus užkasė.

E. Š. taip pat nuteistas už tai, kad kartu su R. S. ir K. G., iš anksto susitarę ir bendrai veikdami grupėje, R. S. nužudžius A. M. ir S. B. užvaldė jų auksinius papuošalus: A. M. auksinį žiedą su briliantu 7 800 Lt vertės, auksinį žiedą 1 300 Lt vertės, laikrodį „Casio“ 2 400 Lt vertės, S. B. priklausančias dvi auksines grandinėles bendrai 5 800 Lt sumai, auksinį žiedą 500 Lt vertės.

E. Š. taip pat nuteistas už tai, kad kartu su R. S. ir K. G., iš anksto susitarę ir veikdami grupėje, tęsdami savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, po A. M. ir S. B. nužudymo, įvykdė svetimo turto vagystę stambiu mastu, t. y. slapta pagrobė A. M. automobilį „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 35 000 Lt vertės.

Be to, E. Š. nuteistas už tai, kad kartu su K. G., iš anksto susitarę ir veikdami grupėje, pakartotinai 1998 m. vasarą, tiksli data nenustatyta, įvykdė slaptą svetimą turto vagystę, t. y. Šiaulių raj., Aukštrakių miške, perkasant A. M. ir S. B. kūnus, pagrobė A. M. auksinę grandinėlę 8 000 Lt vertės.

3. Kauno apygardos teisme buvo gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi netenkino Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Apygardos teismas, įvertinęs nuteistąjį E. Š. charakterizuojančius duomenis, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, konstatavo, jog nėra pagrindo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Nuteistasis E. Š. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį ir tenkinus Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimą, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Skundo autorius teigia, kad apygardos teismas skundžiamą nutartį priėmė nepakankamai įvertinęs bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Nurodoma, kad Kauno apygardos teismas neturėjo visos informacijos apie nuteistąjį. 2021 m. spalio mėnesio OASys vertinime nenurodyta, ką E. Š. veikė nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2021 m. spalio mėnesio, t. y. kad užsiėmė individualia veikla, mezga kojines, kepures, pirštines, žaislus, po to neatlygintinai juos perduoda Resocializacijos skyriui, kad šie daiktai būtų perduoti senelių ir vaikų namams. Nuteistasis tvirtina, kad dalyvavo ir akcijoje siekdamas padėti onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, taip pat yra pervedęs pinigų labdarai. Tai prieštarauja OASys vertinime nurodytai aplinkybei, kad E. Š. yra savanaudis.

4.2. Anot skundo autoriaus, išėjęs į laisvę jis dirbs, tai patvirtina pateikta pažyma apie darbo suteikimą, be to, kaip teigia E. Š., jis jau yra sukaupęs darbo stažą minimaliai pensijai gauti. Nuteistasis taip pat nurodo, kad turės ir kur gyventi, jam į visuomenę integruotis padės artimieji. Skunde prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad E. Š. jau daugiau kaip 15 metų nėra padaręs jokio drausminio nusižengimo, kiek tik gali siekia padėti visuomenei, pastaruosius kelerius metus lanko pataisos namų koplyčią, yra tikintis, lankosi pas psichologę, Resocializacijos skyriaus specialistą. Nuteistasis save apibūdina kaip ramaus būdo, sugebantį rasti bendrą kalbą su įvairaus amžiaus žmonių grupėmis. E. Š. teigia, kad jokių nusikaltimų išėjęs į laisvę nebedarys.

4.3. Nuteistasis nesutinka su OASys vertinimo išvadoje nurodyta aplinkybe, kad 1999 m. yra buvęs teistas už oficialaus dokumento suklastojimą. Kartu su skundu pateiktoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad minimas dokumentas yra tikras. Skunde pažymima ir tai, kad E. Š. pripažįsta visus savo įsiskolinimus, tik gavęs vykdomąjį raštą 2009 metais pervedė visus turėtus savo pinigus įsiskolinimams padengti, 2021 metais du kartus sumokėjo po 22 Eur ir vieną kartą – 32 Eur. Kaip nurodo nuteistasis, jis daug kartų prašė įkalinimo įstaigos administracijos suteikti jam darbą, bet darbas jam nebuvo suteiktas, 2020 metais jau buvo sutaręs dėl darbo, bet prasidėjo pandemija. Visgi įkalinimo įstaigoje yra daugiau vietų, kur galima įsidarbinti, todėl E. Š. pasižada ateityje įsidarbinti ir mokėti įsiskolinimus. Taip pat E. Š. nurodo, jog atsiprašo nukentėjusiųjų už jiems sukeltą skausmą.

5. Atsiliepimų į nuteistojo E. Š. skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Išanalizavusi skundo nagrinėjimui pateiktą Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo nagrinėjimo medžiagą, nuteistojo asmens bylą, skundžiamos nutarties motyvus, susipažinusi su E. Š. skundo argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino visas teisingam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas.

7. Teisės aktų pakeitimai, įtvirtinę galimybę paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme, įsigaliojo nuo 2019 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

8. Įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad toks asmuo, ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nors nuteistasis ir atitinka formalųjį šio instituto taikymo kriterijų (yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės), E. Š. motyvacija bei pastangos koreguoti savo elgesį, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra ilgalaikės ir pakankamos, sudarančios pagrindą paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti švelnesne, terminuoto laisvės atėmimo bausme.

9. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog tam tikri duomenys, susiję su E. Š. asmenybės vertinimu, neleidžia nuteistojo vertinti išskirtinai teigiamai. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuteistasis 2004-2009 metais buvo vertinamas patenkinamai (asmens bylos II dalies 2 t., b. l. 3, 12, 37, 105, 135, 169, 198). Atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, 2010, 2011 metų charakteristikose E. Š. resocializacijos dinamika buvo įvertinta kaip gera, tačiau šiose charakteristikose taip pat pažymėta, kad E. Š. nedalyvauja visuomeninėje veikloje, pastebėtos neigiamos nuteistojo savybės: manipuliatyvus, įžūlokas, veidmainis (asmens bylos II dalies 3 t., b. l. 14, 21). Nuteistojo asmens byloje taip pat yra dvi socialinio tyrimo išvados: 2019 m. birželio 11 d. bei 2021 m. gruodžio 14 d. (asmens bylos II dalies 3 t., b. l. 114-117, 146-149). Pirminis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant OASys metodiką buvo atliktas 2016 m. rugsėjo 22 d. (rizika įvertinta 75 balais), 2019 m. birželio 11 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatytas rizikos mažėjimas (rizika įvertinta 49 balais). Paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje vertinimas balais nenurodytas (konstatuota tik vidutinė nusikalstamo elgesio rizika), tačiau kaip matyti iš asmens byloje esančių dokumentų, susijusių su OASys metodikos taikymu, paskutinį kartą pakartotinio nuteisimo rizika buvo įvertinta 68 balais. Dėl tokio balų padidėjimo 2021 m. gruodžio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad rizikos taškų įverčių didėjimas nėra siejamas su pablogėjusiu nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, pokyčiai nustatyti vertinant objektyvius, iki šiol neįvertintus praeities faktus. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, toks rizikos įvertinimas didesniais balais, nei buvo nustatyta prieš tai vykusio vertinimo metu, nors ir nesąlygotas nuteistojo neigiamo elgesio, taip pat nerodo ir esminių, išskirtinai teigiamų pokyčių jo asmenybės vertinime.

10. 2021 m. gruodžio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje bei OASys metodikos taikymo dokumentuose, kurių pagrindų ši išvada buvo rengiama, be kitų, teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų, taip pat akcentuojamas tam tikras jo mąstymo, nuostatų vertinimas, kuris pagrindžia apygardos teismo išvadą, jog šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Išvadoje pažymima, kad E. Š. dėl savo problemų, poelgių linkęs kaltinti kitus, savo atsakomybę minimizuoja, kartais jos apskritai neįžvelgia. Šiuo metu mano neturintis kitų problemų, išskyrus įkalinimą, ir tiki, kad visi kiti sunkumai išsispręstų, jeigu tik būtų išleistas į laisvę. Stebima, jog E. Š. nesprendžia savo problemų tiesiogiai, stengiasi nuo jų atsiriboti ir vengia jų nagrinėjimo. Kalbėdamas apie savo elgesio pasekmes susikoncentruoja tik į pasekmes jam pačiam, tačiau neanalizuoja pasekmių nukentėjusiems asmenims, jų artimiesiems, o taip pat ir savo šeimos nariams. Teisės pažeidėjas susikoncentruoja į savo paties kančias, tačiau vengia kalbėti apie tai, kaip jo veiksmai vertė ar verčia kentėti kitus asmenis. Aptariant nuteistojo nuostatas įvertinimo metodikoje pažymima, jog E. Š., analizuodamas savo kriminalinio elgesio patirtį, išlieka palankus sau ir besistengiantis minimizuoti asmeninę atsakomybę už nusikalstamą elgesį, akcentuojantis aplinkos įtaką jo elgesiui. Tokia nuteistojo pozicija, kaip teisingai pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, gali būti vertinama kaip probleminė sritis, kadangi E. Š. neprisiimant asmeninės atsakomybės už savo destruktyvius veiksmus, jo efektyvus resocializacijos procesas gali tapti apsunkintu.

11. Nors skunde teigiama, jog socialinio tyrimo išvadoje yra nepagrįstai nurodyta, kad E. Š. anksčiau buvo teistas už dokumento klastojimą, kad tokį teiginį patvirtina prie skundo pridėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje, ši aplinkybė teisėjų kolegijos nėra vertinama. Teisėjų kolegija šiuo atveju vertina teismo išvadą dėl galimybės taikyti nuteistajam BK 51 straipsnio nuostatas ir pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, ankstesnis E. Š. atžvilgiu priimtas (įsiteisėjęs) teismo nuosprendis bei nuteistojo nurodoma abejonė dėl šio nuosprendžio pagrįstumo nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

12. BK 51 straipsnio 2 dalyje yra tiesiogiai įtvirtintas reikalavimas teismui, sprendžiančiam dėl bausmės rūšies pakeitimo, įvertinti aplinkybę, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja visiškai ją atlyginti ar pašalinti. Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu iš E. Š., solidariai su kitais nuteistaisiais, nukentėjusiesiems buvo priteista bendra 48 356,76 Lt (14 005,09 Eur) turtinės žalos suma. Nuteistojo asmens byloje nėra duomenų apie tai, kokia konkrečiai suma buvo atlyginta būtent iš minėtu nuosprendžiu priteistos turtinės žalos dydžio, tačiau pagal paskutinę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pažymą apie gautus vykdomuosius raštus, E. Š. pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 9 239,04 Eur (išskaičiuota 584,16 Eur, asmens bylos II dalies 3 t., b. l. 151). Nors skunde nuteistasis pažymi, neva vykdomąjį raštą pataisos įstaiga gavo tik 2009 m. ir jis iš karto pervedė visus turėtus pinigus įsiskolinimams padengti, tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Antstolio raginimas E. Š. buvo siųstas dar 2001 m. spalio 15 d. (asmens bylos II dalies 2 t., b. l. 181), tuo tarpu lėšos asmeninėje E. Š. sąskaitoje buvo areštuotos pagal antstolio 2009 m. lapkričio 13 d. patvarkymą (asmens bylos II dalies 3 t., b. l. 8), o ne pervestos nuteistojo iniciatyva. Pažymėtina, jog nuosprendis, kuriuo iš nuteistojo buvo priteista atitinkama turtinės žalos suma, buvo priimtas dar 2001 m. balandžio 24 d., Lietuvos apeliacinis teismas apeliacinius skundus dėl šio nuosprendžio atmetė 2001 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, kasaciniai skundai atmesti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 12 d. nutartimi. Taigi nuo paskutinės teisminės instancijos sprendimo priėmimo praėjo beveik dvidešimt metų, tačiau, kaip nurodo skunde, savanoriškai atlyginti žalą nuteistasis pradėjo tik 2021 metais. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, pirmaisiais bausmės atlikimo metais skundo autorius E. Š. gaudavo pastovią paramą – finansinė parama iš jo artimųjų 2004-2009 metais sudarė daugiau nei 15 000 Lt (4 344,30 Eur). Tačiau net ir gaudamas finansinį palaikymą iš artimųjų, nuteistasis prioritetą teikė asmeninių poreikių tenkinimui, o ne turtinės žalos atlyginimui. Galiausiai pažymėtina, jog tiek atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, tiek perkeltas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, E. Š. dirbti atsisakė (asmens bylos II dalies 3 t., b. l. 6). Nors šis atsisakymas buvo fiksuotas pakankamai seniai (2009 m. rugsėjo 26 d.), jis patvirtina pirmines nuteistojo nuostatas ne tik darbinės veiklos atžvilgiu, bet rodo ir skundo autoriaus apatišką požiūrį į žalos atlyginimo procesą. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. Š. bausmės atlikimo pradžioje visiškai nerodė jokių pastangų atlyginti padarytą turtinę žalą, pastarųjų metų pastangos nėra pakankamos, o tokios apimties žalos atlyginimas, kuris yra nustatytas šiuo metu (išieškota tik labai nedidelė žalos dalis, nuteistojo nurodomos 2021 m. pervestos sumos taip pat nėra didelės), neleidžia teismui daryti išvados apie reikšmingą atlygintos žalos dalį. Taigi sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nuteistasis nerodo ir nesiima net minimalios iniciatyvos atlyginti visiškai ar sumažinti turimus įsiskolinimus, kas kelia abejonių ir dėl jo savanoriško siekimo juos atlyginti ateityje, jam esant laisvėje.

13. Nepaisant aptartų neigiamai E. Š. asmenybę charakterizuojančių duomenų, teismui pateikta medžiaga taip pat patvirtina teigiamus nuteistojo asmenybės bei elgesio pokyčius. Kaip matyti, vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus E. Š. yra pažeidęs šešis kartus, drausminė nuobauda jam skirta tik vieną kartą ir tai buvo pakankamai seniai, bausmės atlikimo pradžioje (2001 m. vasario 9 d.). 2010 m. E. Š. buvo pirmą kartą skirtas paskatinimas, jis taip pat skatintas 2011, 2012 m., o nuo 2019 m. šie skatinimai tapo reguliarūs – E. Š. skatintas 2019 m., du kartus 2020 m., du kartus 2021 m. Kartu su skundu dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties nuteistasis pateikė dokumentus, taip pat rodančius teigiamus jo asmenybės pokyčius: teigiamą 2021 m. spalio 16 d. Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos charakteristiką, pažymą apie lankytus agresijos ir pykčio valdymo užsiėmimus, padėkas už paramą vėžiu sergantiems, tėvų globos netekusiems vaikams, diplomus, patvirtinančius dalyvavimą įvairiose viktorinose ir varžybose. Kaip nurodo skunde, nuteistasis užsiima individualia veikla, mezga kojines, kepures, pirštines, žaislus, vėliau juos neatlygintinai perduota vaikams, senyvo amžiaus žmonėms, už šią veiklą yra gavęs kelias padėkas. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina nuteistojo asmenybės keitimąsi teigiama linkme. Tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi, jog nurodomi teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai iš esmės išryškėjo tik 2019 m., galimai po to, kai įtvirtinus teisės aktų pakeitimus, įstatymas numatė galimybę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, šią bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Toks teigiamų pokyčių laikotarpis, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu yra aiškiai per trumpas, jog būtų galima spręsti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai bei pastovūs, kad jie tęsis ir pakeitus bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme bei ją atlikus ir kartu dėl švelnesnės bausmės rūšies nustatymo nuteistajam. Paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje yra nustatyta eilė dinaminių veiksnių, kuriuos sumažinti gali tik pats nuteistasis (nestabili darbo patirtis, lėšų valdymo sunkumai, pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, negebėjimas atpažinti problemų, stoka tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas), nuteistojo pastangos šių dinaminių veiksnių mažinime, aptarti teigiamai jo asmenybę apibūdinantys duomenys, galės būti įvertinti ateityje sprendžiant jam paskiros laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą.

14. Atsižvelgiant į E. Š. padarytų nusikaltimų pobūdį (kuris buvo išsamiai aptartas skundžiamoje nutartyje), kitas šioje nutartyje (9-12 punktai) įvertintas aplinkybes bei tai, kad esminiai jo elgesio pokyčiai matomi tik pastaraisiais metais, manytina, kad šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesne bausme dar per anksti. Kauno apygardos teismas pagrįstai netenkino Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimo dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, todėl E. Š. skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.