Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. A. skundą dėl notaro veiksmų ir pareiškėjos J. S. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro notarė S. D. Nekrošytė,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėjas P. A. pateikė skundą dėl notaro veiksmų, prašydamas panaikinti Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro notarės S. D. Nekrošytės 2009-02-26 nutarimą Nr. (1.10)-S ir įpareigoti notarę išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po jo brolio J. A. mirties.

Pareiškėja J. S. taip pat pateikė skundą dėl notaro veiksmų ir prašė įpareigoti Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro notarę S. D. Nekrošytę išduoti jai nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokinio turto ir paveldėjimo teisės liudijimą po sutuoktinio J. A. mirties.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2009-06-04 nutartimi pareiškėjo P. A. skundą tenkino, panaikino Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro notarės S. D. Nekrošytės 2009-02-26 nutarimo Nr. (1.10)-S dalį dėl atsisakymo išduoti P. A. paveldėjimo teisės liudijimą po J. A. mirties ir įpareigojo notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po brolio J. A. mirties, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą. Pareiškėjos J. S. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos ir J. A. 1999-10-19 Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijoje sudaryta bažnytinė santuoka nebuvo įregistruota civilinės metrikacijos įstaigoje, todėl nesukūrė teisinių pasekmių. Kai buvo sudaryta pareiškėjos ir J. A. santuoka, buvo taikoma laikinoji bažnytinių santuokų oficialios apskaitos tvarka, pagal kurią bažnytinė santuoka turėjo būti perregistruojama (įtraukiama į apskaitą) Civilinės metrikacijos skyriuje. Iki pat J. A. mirties 2008-11-14 nei pareiškėja J. S. , nei J. A. nepasinaudojo teise įregistruoti bažnytinę santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje, todėl pareiškėja prarado teisę naudotis civilinių įstatymų garantuojamomis teisėmis ir pareigomis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui P. A. kaip ketvirtos eilės įpėdiniui pagal įstatymą, po brolio J. A. mirties atsirado teisė paveldėti jo turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias neturtines teises, kadangi pirmesnės eilės įpėdinių nėra.

Pareiškėja J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-06-04 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo J. A. skundą atmesti, panaikinti Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro notarės S. D. Nekrošytės 2009-02-26 nutarimo Nr. (1.10)-S dalį, kuria atsisakyta išduoti jai nuosavybės paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį santuokinio turto ir paveldėjimo teisės liudijimą po sutuoktinio J. A. mirties. Teigia, kad teismas neteisingai taikė paveldėjimo teisės normas. Bažnytinės santuokos sudarymo metu galiojo Civilinės būklės aktų registravimo laikinosios taisyklės, kurios numatė, kad po 1992-11-02 sudarytos bažnytinės santuokos įtraukiamos į civilinės metrikacijos įstaigos apskaitą įrašant santuokos įrašą, kai to pageidauja sutuoktiniai. 2009-06-11 buvo įtvirtinta galimybė įrašyti atkurtąjį santuokos įrašą po vieno iš sutuoktinių mirties tuo atveju, jei bažnytinė santuoka buvo sudaryta laikotarpiu nuo 1992-11-02 iki 2001-06-30. Teigia, kad nepriklausomai nuo to, kada santuoka įtraukta į apskaitą, santuokos ir sutuoktinių teisių ir pareigų atsiradimo pradžia laikoma bažnyčios santuokos liudijime nurodyta data, todėl ji yra mirusiojo sutuoktinio turto įpėdinė. Be to, pažymėjo, kad po vyro mirties jai paskirta ir mokama našlių pensija, taip pat gauna dalį sutuoktiniui priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos. Pareiškėjas P. A. yra tik ketvirtos eilės įpėdinis, todėl jam paveldėjimo teisė, į jo mirusiojo brolio turtą neatsiranda.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis, pareiškėja J. S. ir J. A. 1999-10-19 sudarė bažnytinę santuoką (b. l. 25), J. A. 2008-11-14 mirė (b. l. 27). Bažnytinė santuoka į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje buvo įtraukta 2009-01-14 (b. l. 26). Po J. A. mirties pareiškėjas P. A. , būdamas mirusiojo brolis, 2008-12-22 pateikė Kretingos rajono 1-ajam notarų biurui pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pareiškėja J. S. 2009-01-16 taip pat pateikė minėtam notarų biurui pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po jos sutuoktinio mirties. Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro notarė atsisakė išduoti pareiškėjai J. S. paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama, kad palikimo atsiradimo metu bažnytinė santuoka nebuvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, todėl paveldėjimo teisiniai santykiai neatsirado. Taip pat notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijamą ir pareiškėjui P. A. , motyvuodama, kad kol teismine tvarka nebus išspręstas ginčas dėl nuosavybės teisės J. S. į atitinkamą turto, įgyto jai gyvenant bažnytinėje santuokoje su J. A. , dalį pripažinimo (b. l. 5). Pareiškėjai padavė skundus dėl notaro veiksmų (b. l. 3, 20?23, 91?92). Pirmosios instancijos teismas panaikino Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro notarės S. D. Nekrošytės 2009-02-26 nutarimo Nr. (1.10)-S, dalį dėl atsisakymo išduoti P. A. paveldėjimo teisės liudijimą ir įpareigojo notarę S. D. Nekrošytę išduoti pareiškėjui P. A. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po brolio J. A. mirties, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą (b. l. 103?106).

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė paveldėjimo teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė išduoti jai, kaip mirusiojo sutuoktinei, paveldėjimo teisės liudijmą.

Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalį valstybė pripažįsta bažnytinę (konfesinę) santuokos registraciją. Pareiškėjos ir J. A. bažnytinė santuoka buvo sudaryta 1999-10-19 iki įsigaliojant 2000 m. CK. Pagal tuo metu taikomą laikiną bažnytinių santuokų oficialios apskaitos tvarką bažnytinė santuoka dar turėjo būti perregistruojama (įtraukiama į apskaitą) civilinės metrikacijos įstaigoje. Konstitucinis Teismas 1994-04-21 nutarime pažymėjo, kad vadinamąją „perregistraciją“ galima vertinti tik kaip laikiną oficialią santuokų apskaitą, bet ne santuokos registracijos teisinį faktą. Ne „perregistracija“, o santuokos registracija (valstybinė ar bažnytinė) yra santuokos teisinių santykių ir su jais susijusių teisių ir pareigų pradžia. Šiuo metu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų įtraukimą į apskaitą reglamentuoja CK ir Civilinės metrikacijos taisyklės, patvirtinos teisingumo ministro 2006-05-19 (įsigaliojo 2006-06-11) (CK 3.281 str.). Tam, kad bažnytinė santuoka būtų pripažinta, būtinos tam tikros sąlygos, nurodytos CK 3.24 straipsnio 2 dalyje. Santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, jeigu santuokos sudarymas buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Civilinės metrikcijos taisyklių 71 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukiamos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos įrašą ir išduodant santuokos liudijimą. Jei bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaryta laikotarpiu nuo 1992-11-02 iki 2001-06-30, santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos liudijime) nurodyta data. Jeigu santuokos įtraukimo metu vienas iš sutuoktinių jau yra miręs, civilinės metrikacijos įstaiga įrašo atkurtąjį santuokos įrašą (Civilinės metrikacijos taisyklių 72 p.). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į šių teisės normų analizę, konstatuoja, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio J. A. santuokos pradžia laikytina bažnytiniame santuokos liudijime nurodyta data, t. y. 1999-10-19. Pareišėjos J. S. ir J. A. bažnytinės santuokos sudarymas ir jos įtraukimas į apskaitą atitinka CK 3.24 straipsnio reikalavimus ir tokia santuoka sukelia sutuoktiniams teises ir pareigas nuo jos sudarymo bažnyčioje momento.

Paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė (CK 5.5 str. 1 d. 1 p.). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 str.). Pareiškėja J. S. yra mirusiojo J. A. sutuoktinė ir ji paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. Pareiškėjas P. A. yra mirusiojo brolis, kuris yra ketvirtos eilės įpėdinis pagal įsatymą, ir jis paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str. 1 d. 4 p., 2 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėja būdama mirusiojo sutuoktinė ir, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą, todėl Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro notarė nepagrįstai atsisakė pareiškėjai J. S. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (CK 5.13 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi nutartyje išdėstytais argumentais ir nagrinėjamos bylos duomenimis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo nutartį, ji naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro notarės S. D. Nekrošytės 2009-02-26 nutarimas Nr. (1.10)-S- panaikinamas ir notarė įpareigojama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą mirusiojo J. A. sutuoktinei J. S. (CPK 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-06-04 nutartį panaikinti.

Pareiškėjo P. A. skundą dėl notaro veiksmų atmesti.

Pareiškėjos J. S. skundą dėl notaro veiksmų tenkinti.

Panaikinti Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro notarės S. D. Nekrošytės 2009-02-26 nutarimą Nr. (1.10)-S ir įpareigoti Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro notarę S. D. Nekrošytę išduoti J. S. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po sutuoktinio J. A. , mirusio 2008-11-14, mirties.