Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarimo, kuriuo A. D. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 45 str. 1 d., ir nutarta administracinės nuobaudos pažeidėjai neskirti, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2015 m. vasario 17 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. žemės naudojimo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. D. savo sodo sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį sodų bendrijoje „G.“, (duomenys neskelbtini), aptvėrė tinklo vieline tvora nesilaikydama preliminariame plane numatytų ir Nekilnojamojo turto kadastre pažymėtų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atstumų ir ribų, taip susiaurinant sodų bendrijoje esantį kelią ir savavališkai be valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – sutikimo užėmė valstybinę žemę. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiškai naudojamas plotas padidintas iki 892 kv. m., nors remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu Nr. 42/3139, A. D. nuosavybės teise priklauso 777 kv. m. sodo sklypas. A. D., savavališkai užimdama valstybinę žemę, nevykdė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 7 p. ir 11 p. nustatytų pareigų ir šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad institucija nepagrįstai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes rėmėsi netiksliais žemės naudojimo patikrinimo metu atliktais matavimais (įrengta tvora matuota nebuvo). Įrengdama vielinę tvorą, apeliantė laikėsi sodo sklypo pirkimo metu (pagal 1992 m. buvusį generalinį planą) nustatytų ribų ir jokios tyčios sąmoningai savavališkai užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypą neturėjo ir neturi. Prieš įrengiant tvorą, 2012 metais, A. D. buvo pasikvietusi sodo bendrijos pirmininką V. S. tam, kad jis nurodytų, kokiu atstumu nuo vandentiekio trasos galima tverti tvorą. Bendrijos pirmininko nurodytose vietose buvo sukalti kuolai. Tokiu būdu, apeliantė teigia tvorą tvėrusi teisėtai, nepažeidžiant įstatymų ir trečiųjų asmenų interesų.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta pažeidėjai nedalyvaujant, kadangi teismo posėdžio metu, staiga pablogėjus jos sveikatai, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir A. D. buvo išgabenta į ligoninę. Teismas neatsižvelgė į jos prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl sveikatos būklės. Tokiu būdu buvo pažeista apeliantės teisė dalyvauti bylos nagrinėjime, pateikti įrodymus, užduoti klausimus, gintis nuo pateiktų kaltinimų, o taip buvo pažeista įstatymų numatyta teisė į objektyvų ir nešališką bylos nagrinėjimą. Taigi, A. D. manymu, nėra įrodyta, jog, savo sodo sklypą aptverdama tvora, ji turėjo tyčią savavališkai užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdama, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, dėl ko jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. 1 d., sudėties. Įrodymų savo nekaltumui pagrįsti apeliantė teismui pateikti neturėjo galimybės, kadangi byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

A. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vieni iš ATPK 248 str. nustatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl A. D. kaltės buvimo, ištyrė ir įvertino byloje esančią rašytinę medžiagą, taip pat ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, apklausė institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovę bei liudytojus. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. D. kaltės, įvykdžius ATPK 45 str. 1 d. numatytą pažeidimą, padarytos argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą.

ATPK 45 str. 1 d. numatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, A. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis sodų bendrijoje „G.“, Profilaktoriumo g. 41, (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus (b. l. 25), geodeziniai matavimai nėra įregistruoti. A. D. nuosavybės teisę į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijo 1993 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu Nr. 1092 (b. l. 26). Žemės sklypo planas M 1:500, kuris yra 1993 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1092 priedas, patvirtina tą faktą, kad A. D. įsigijo žemės sklypą, kuris gretimybėse ribojasi su sklypais Nr. 166, Nr. 167, Nr. 163 ir keliais (b. l. 27). Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-293 sudaryta komisija, vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, dalyvaujant A. D., 2014 m. rugpjūčio 18 d. atliko A. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu, naudojant geodezinę įrangą, buvo nustatytos faktiškai naudojamos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų posūkio taškų koordinatės, kartografuoti sklype esančių pastatų kontūrai, kelių ašinės linijos, kiti situacijos elementai (elektros stulpai, antžeminis vandentiekis) (b. l. 9-10). Patikrinimo metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 51ŽN-(14.51.6.4)-33 (b. l. 7-8), parengta situacijos schema M 1:500 (b. l. 11), iš kurios aiškiai matyti, kad A. D. savo sklypą aptvėrė tinklo vieline tvora, nesilaikydama preliminariame plane nurodytų ribų ir atstumų, o būtent – tverdama tvorą, savo sklypo ribas atitraukė nuo greta esančių sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitė sklypo konfigūraciją, savavališkai, neturėdama valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, tvorą pastatė valstybinėje žemėje, ant kelio, taip pažeisdama kitų asmenų teises tinkamai naudotis sodų bendrijoje esančiu bendro naudojimo keliu. Atlikdama tokius veiksmus, A. D. turėjo ir galėjo suvokti, kad sodų bendrijos kelias yra bendro naudojimo ir nuosavybės teise priklauso valstybei.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad A. D. minimame 1992 m. generaliniame plane (b. l. 27) nurodytos sklypo ribos atitinka Nacionalinės žemės tarnybos sudarytoje situacijos schemoje M 1:500 (b. l. 11) nurodytus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ilgius, tačiau faktiškai tinkline vieline tvora yra aptvertas didesnis žemės plotas (59 kv. m.), taip užimant dalį bendro naudojimo kelio. Tai, kad A. D. šią tvorą tvėrė pasikvietusi sodų bendrijos pirmininką ir jo nurodytose vietose, nepaneigia valstybinės žemės užėmimo fakto ir apeliantės kaltės, kadangi tvoros tvėrimas turi vykti griežtai laikantis Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto ir suprojektuotų sklypo ribų. Pažymėtina ir tai, kad A. D. pateiktame IĮ „G.“ sudarytame situacijos plane M 1:500 (b. l. 39), kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neturinčiu teisinės reikšmės tol, kol jis nėra užregistruotas VĮ Registrų centre, nurodyto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ilgiai nesutampa su nurodytais Nacionalinės žemės tarnybos sudarytoje situacijos schemoje M 1:500, o taip pat ir Sodo sklypo Nr. 162 plane M 1:500, kuris yra 1993 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1092 priedas. IĮ „G.“ sudarytame situacijos plane M 1:500 nurodomi faktiniai žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ilgiai yra didesni nei nurodyti VĮ Registrų centre įregistruotame Sodo sklypo Nr. 162 plane M 1:500 (b. l. 41), kas tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl A. D. kaltės padarius ATPK 45 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 272 str. 1 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti administraciniai teisės pažeidimai, kurių bylas nagrinėjant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. ATPK 45 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo šiame sąraše nėra.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigoje A. D. teikė prašymus teismo posėdžius atidėti dėl jos sveikatos būklės (b. l. 49, 70), šie prašymai buvo tenkinti. Į vieną teismo posėdį A. D. neatvyko, šaukimas jai grįžo neįteiktas su atžyma „neatsiėmė pašte“ (b l. 57). Dėl šios priežasties bylos nagrinėjimas buvo atidėtas (b. l. 63). A. D. eilę kartu neatvyko ir į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrių dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo (b. l. 17-24). Tokiu būdu, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas užsitęsė (pažeidimas nustatytas 2014 m. rugpjūčio 19 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino A. D. 2015 m. liepos 20 d. prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarime pagrįstai nurodyta, kad dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimo A. D. kreipėsi tik 2015 m. liepos 20 d., o teismo posėdis buvo paskirtas 2015 m. liepos 21 d., nors šį klausimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo spręsti ir gerokai anksčiau. Nepagrįstais laikytini apeliantės teiginiai, kad įrodymų savo nekaltumui pagrįsti ji teismui pateikti neturėjo galimybės, kadangi byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant. Prie administracinio teisės pažeidimo bylos yra prijungti pažeidėjos teikti dokumentai, jos paaiškinimai (b. l. 12, 38-46), kuriuos pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė. Be to, byla pirmosios instancijos teismui perduota 2015 m. kovo 18 d. (b. l. 29). Nuo to laiko pažeidėja turėjo teisę teikti teismui jos kaltumą paneigiančius įrodymus ir šia teise pasinaudojo. Apeliaciniame skunde dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarimo A. D. galėjo ginčyti liudytojų ir suinteresuotos institucijos atstovės duotus parodymus, pridėti reikšmingus administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui dokumentus, pagrindžiant jų negalėjimo pateikti pirmosios instancijos teismui aplinkybes, tačiau šiomis teisėmis pasinaudota nebuvo. Tokiu būdu, nagrinėjant bylą Trakų rajono apylinkės teisme, nebuvo pažeista įstatymų numatyta pažeidėjo teisė į objektyvų ir nešališką bylos nagrinėjimą.

Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o A. D. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. D. apeliacinį skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.