Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis, nevedęs, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis N. G. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

N. G. 2009-11-20, apie 13.45 val. viešoje vietoje –automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu - įlįsdamas į stovinčio, su įjungtu varikliu, E. B. vairuojamo automobilio Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salono vidų pro dešinės pusės priekines dureles, ir iš užvedimo spynelės ištraukdamas 450 litų vertės automobilio raktelius su imobilaizeriu, kuriuos nukentėjusioji E. B. laikė apglėbusi dešine ranka, po to ranka, su sugniaužtu kumščiu, kuriame buvo iš užvedimo spynelės ištrauktas raktelis, stipriai spausdamas, nubraukdamas nukentėjusiajai E. B. nuo ausies per kaklą, dešinį petį ir ranką, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, po to, negrąžinęs paimtų automobilio Ford Focus užvedimo raktelių, sugrįžęs prie savo vairuojamo automobilio Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bandė išvažiuoti iš įvykio vietos, o E. B. bandant sulaikyti jos automobilio raktelius ištraukusį asmenį bei atsistojus priešais judantį automobilį Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lėtai važiavo link nukentėjusiosios ir bamperiu kliudė E. B. dešinę koją, padarydamas kraujosruvą dešinio kelio sąnario ir dešinės blauzdos vidinėje pusėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis N. G. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad jis 2001-11-20 po 13:00 val. parduotuvės „S.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje automobilį buvo pasistatęs 3 vietoje nuo įvažiavimo į gatvę. Iš tos vietos pajudėjo link artimesnio išvažiavimo į T. gatvę. Važiavo dešiniu važiuojamosios dalies kraštu, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės. Priešais jį atvažiavo „BMW“ markės automobilis, kurį vairavo senas žmogus. Jis stabtelėjo, kad leistų jam įvažiuoti į atsilaisvinusią vietą. Kol tas vyriškis lėtai įsisukinėjo į tą vietą, jam iš priekio privažiavo nukentėjusioji. Ji važiavo juostos viduriu, o ne dešinio kelkraščio puse. Jo pyktį sukėlė tai, kad jis praleido seną žmogų, o nukentėjusioji jam užstatė pravažiavimą. Prieš tai su kito automobilio vairuotoju sėkmingai prasilenkėme. Ji bandė užlysti, tačiau tai jai nepavyko, nes ten buvo neįmanoma prasilenkti. Ji sustojo viduryje važiuojamosios dalies. Ji kažką gestikuliavo rankomis, demonstratyviai sėdėjo, ignoravo ir net neketino trauktis. Taip prastovėjo gal 2-3 minutes. Jis su savo automobiliu nei iš vienos pusės negalėjo pravažiuoti, atbuline eiga taip pat nebuvo įmanoma. Jis išlipo iš savo automobilio ir priėjęs prie nukentėjusiosios automobilio, atidarė dešinės pusės priekines keleivio dureles ir pasilenkęs ištraukė automobilio raktą iš užvedimo spynelės. Tada tą raktą demonstratyviai numetė ant žemės, po nukentėjusios automobilio slenksčiu ir pasakė: „Ar dabar bus greičiau?“ ir uždarė dureles. Nuėjęs prie savo automobilio, įsėdo ir įjungęs atbulinę pavarą, pavažiavo iki stovėjimo aikštelės galo ir manevro pagalba išsuko automobilį. Tada pamatė, kad atbėga nukentėjusioji ir privažiavęs prie jos, stabtelėjo. Ji puolė daužyti rankomis jo automobilio kapotą. Jis jai prasidaręs dureles pasakė, kad automobilio rakteliai yra po jos automobiliu. Tačiau ji į tai nereagavo ir pradėjo šaukti „vagis, vagis“. Jis bandė su savo automobiliu apvažiuoti nukentėjusiąją, bet nevažiavo ant jos. Įjungęs atbulinę eigą, jis išvažiavo iš aikštelės į Tilžės gatvę ir nuvažiavo. Nukentėjusioji tokį jo elgesį pati provokavo. Jis tiesiog norėjo žmogui parodyti, kad kai kurie kiti dalykai taip pat gali užimti brangų laiką. Nukentėjusiajai reikėjo tik pakelti raktelius, kurie buvo po jos automobiliu, ir užvesti automobilį. Po to įvykio jis pats pasiskambino į Šiaulių miesto policijos komisariatą. Prisistatė ir papasakojo apie įvykį ir pasakė, kad automobilio rakteliai yra numesti po nukentėjusiosios automobiliu. Kai išvažiavo iš įvykio vietos iki to laiko kai į ją vėl sugrįžo, praėjo 15-20 min. Teismui yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad buvo galima daug pigiau pasigaminti naują raktelį ir įsidėti signalizaciją. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Supranta, kad negerai pasielgė ir jaučia kaltę, nesitikėjo, kad taip viskas susiklostys. Nereikėjo ištraukti raktelius iš jos automobilio. Taip pasielgė, nes norėjo pamokyti nukentėjusiąją. Jis nori atsiprašyti nukentėjusiosios, kad taip išėjo ir atsiprašo dėl savo veiksmų. Jo darbo užmokestis yra minimalus – 800 litų. Nukentėjusiajai geranoriškai atlygino dalį turtinės žalos, t. y. 400 litų. Atlygino tik dalį patirtos turtinės žalos, tai yra tik dalinis atlyginimas. Ligonių kasoms atlygino virš 100 litų. Supranta, kad toks kelias, kurį jis pasirinko, nėra tokių konfliktų sprendimas. Jei dar kada pasikartotų tokia situacija, nebesielgtų taip, o važiuotų atgal. Dėl nukentėjusiosios pareikšto 30 000 civilinio ieškinio jis nesutinka. Jei teismas priteistų neturtinę žalą, jis ją galėtų atlyginti dalimis. Prašo teismas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis nėra teistas. Ateityje taip nebesielgs, iš savo klaidų pasimokė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, nusikalstama veika įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusioji E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. lapkričio 20 d. apie 14 val. su savo automobiliu Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į automobilių aikštelę prie parduotuvės „S.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Stovėjimo aikštelėje buvo nemažai automobilių. Į stovėjimo aikštelę ji įvažiavo iš centro pusės pagal taisykles, laikydamasi dešinės pusės, arčiau T. gatvės. Nuo T. gatvės pusės, taip pat, buvo automobilių. Tuo tarpu niekaip nebūtų galėję prasilenkti du automobiliai. Kai tik ji įvažiavo į aikštelę, kaltinamojo automobilio priešais nebuvo. Iš priekio atvažiuojantį automobilį pamatė tik vėliau. Pagalvojo, kad jis kur nors pasisuks. Įvažiavusi beveik į aikštelės vidurį, pamatė prieš ją atvažiuojant automobilį „Ford Galaxy“. Už jos važiavo dar 2-3 automobiliai, todėl jai nebuvo kaip išvažiuoti. Ji sustojo, tačiau automobilio variklio neišjungė, rakteliai buvo spynelėje. Priešais ją sustojo automobilis „Ford Galaxy“, kuriame sėdėjęs kaltinamasis pradėjo jai rodyti įžeidžiančius gestus rankomis, pirštu sukiojo ties smilkiniu. Taip stovėjo 2-3 minutes. Tarp mano ir kaltinamojo automobilių tarpas buvo apie 5 metrus. Staiga iš priešais stovinčio automobilio išlipo vairuotojas ir tvirtu žingsniu priėjo prie jos. Ji pradarė savo automobilio durų langą daugiau nei pusę, nes pagalvojo, kad kaltinamajam kažkas atsitiko, gal ko reikia. Tačiau kaltinamasis staiga pradarė jos automobilio dureles ir nieko nesakęs, panaudodamas fizinę jėgą, pačiupęs jai už rankos, ištraukė iš spynelės jos automobilio raktelius. Kai kaltinamasis pradarė jos automobilio dureles, ji laikė savo ranką ant raktelių. Ji net negalvojo, kad atėjęs kaltinamasis atims raktelį iš jos. Kaltinamasis pačiupęs raktelius, su kumščiu, kuriame rakteliai buvo, jis labai stipriai nubraukė nuo dešinės ausies, per kaklą ir petį. Kadangi kaklas buvo stipriai apvyniotas šaliku, jai kaklo jis neužgavo. Kliuvo dešinė ausis, petys ir ji pajuto skausmą. Visa tai įvyko labai greitai. Tai padaręs, jis užtrenkė mano automobilio dureles ir nuėjo link savo automobilio. Kaltinamasis sugrįžo į savo automobilį ir šiek tiek pavažiavęs atbuline eiga, pravažiavo tarp aikštelės viduryje stovinčių automobilių į kitą pravažiavimo juostą. Ji išlipo iš savo automobilio ir bėgdama link jo automobilio, šaukė „vagis“, nes tai buvo jos vieninteliai automobilio rakteliai ir ji norėjo juos susigražinti. Kaltinamasis, įjungęs pirmą pavarą, pradėjo važiuoti tiesiai ant jos. Ji rankomis atsirėmė į jo automobilį, taip tikėdamasi jį sulaikyti. Rankas laikė ant jo automobilio kapoto. Jo automobilis judėjo į priekį, todėl ji po truputį turėjo eiti atbula. Automobilis jai kliudė dešinę koją, kuri po incidento labai ištino ir skaudėjo. Taip kaltinamasis ją stūmė apie 2-3 metrus. Pamatęs, kad ji nesitraukia, vairuotojas įjungė atbulinę pavarą ir greitai išvažiavo iš stovėjimo aikštelės. Ji spėjo įsidėmėti automobilio valstybinį numerį: (duomenys neskelbtini) Buvo labai susijaudinusi, todėl nenorėdama pamiršti automobilio numerio, priėjo prie nepažįstamo vyriškio ir paprašė, kad jis paskambintų į policiją. Kol jis rinko telefono numerį, ji ant jo automobilio dulkino sparno pirštu užsirašė kaltinamojo automobilio numerį. Tada jai labiausiai skaudėjo petį, tik vėliau pradėjo skaudėti koją. Raktelių įvykio vietoje ji nematė. Po šio įvykio, automobilių stovėjimo aikštelėje eismas buvo sutrikęs. Ji iškart įjungė avarinį šviesos signalą. Į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnas R. S., kuris jai siūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Ji nesutiko, nes negalėjo palikti automobilio, kurio negalėjo užrakinti, be to langas buvo atviras, o lauke buvo dargana. Vėliau atvyko ir jos vyras su anūku, nes ir jam apie šį įvykį ji pranešė. Tačiau vyras netrukus išvažiavo prašyti kaimyno, kad jis su tralu parvežtų jos automobilį į namus. Pareigūnas paprašė, kad ji užeitų į policijos komisariatą ir parašytų pareiškimą. Antrą kartą atvažiavus jos vyrui, jie nuvažiavo į D. polikliniką, pas traumatologą. Jis pasakė, kad jai sutrenkta koja, reikia nedarbingumo pažymėjimo. Vėliau ji su vyru nuvažiavo į policijos komisariatą, tačiau ten nebuvo pareigūnų, kuriems galėjo parašyti pareiškimą, todėl grįžo į namus. Ten jau buvo parvežtas jos automobilis. Apie 17 val. jie ir vėl nuvažiavo į policijos komisariatą, kur ji parašė pareiškimą. Ryte atsibudusi pamatė, kad jos koja labai ištino, susidarė kraujosruva, skaudėjo. Labai išsigando ir vyras ją nuvežė į ligoninės priimamąjį. Gydytojas pasakė, kad sąnaryje yra kraujo, patemti raiščiai, todėl sudėjo į gipsą. Su sugipsuota koja ją vyras kiekvieną dieną vežiodavo į darbą ir atgal. Buvo labai nepatogu, jautė diskomfortą. Gipsas buvo apie 2 savaites. Po to, uždėjo kojos įtvarą. Maždaug iki naujųjų metų vaikščiojau su kojos įtvaru. Naujo raktelio padarymu rūpinosi jos vyras. Jos automobilio raktelis buvo firminis „Ford“, su mobilaizeriu. Atvažiavęs meistras apžiūrėjo ir padarė naujus raktelius. Vėliau įvedė signalizaciją, nes nežinia kada gali kas ateiti su senais rakteliais ir atrakinti jos automobilį, nes raktelių ji nerado. Naujo raktelio padarymas jai kainavo apie 400-500 litų. Ji pareiškė civilinis ieškinys 984,16 Lt turtinės žalos ir 30.000 Lt neturtinės žalos. Turtinė žala – už automobilio raktelių gamybą, automobilio signalizaciją ir vaistus. Kadangi jos vertė yra aukšta, ji pareiškė 30 000 litų neturtinę žalą už daug patirtų nepatogumų, nes nėra tokio įstatymo, kuris leistų kaltinamajam brautis į jos privačią erdvę ir paimti tai, kas jai priklauso. Jis sugadino visus jos planus, sugadino automobilį. Jai reikėjo laiko, pinigų važinėtis pas gydytojus, į policiją, ekspertizę. Vasara jai buvo operuota ta pati koja ir chirurgas sakė, labai blogai, kad sužeista ta pati koja. Po kelerių metų gali pablogėti. Ji patyrė ir psichologinį, bei fizinį smurtą. Buvo pažeminta, sutrypta. Prašo atlyginti už visus patirtus nepatogumus ir kančias. Dėl peties į ekspertus nesikreipė. Ausis buvo paraudusi apie vieną dieną. Už įtvarą ji sumokėjo pati, nes jis yra daromas individualiai. Bintą pirko, nes jai naktimis reikėdavo nusiimti įtvarą ir koją apibintuoti su elastiniu bintu. „Saridon“ tabletės, nuo skausmo, jai buvo išrašytos gydytojo. Degalinės „Aidma“ čekis už kurą yra pateiktas, nes pylė kurą, juk reikėjo važiuoti į policiją, pas gydytojus.

Liudytojas J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad į jo dirbtuves, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo vyriškis, kuris paaiškino, kad pametė automobilio Ford Focus raktelius. Įsitikino, kad tai jo automobilis ir nuvyko prie jo namų (duomenys neskelbtini) kaime, kur ir stovėjo minėtas automobilis. Tai buvo nuosavas namas. Jei pagamintas naujas raktelis su buvusiu automobilio rakteliu nebegalima užvesti to automobilio, tokia yra mikroschema. Be mobilaizerio neįmanoma užvesti automobilio. Kaina 450 litų už raktelio padarymą yra normali, nes prie automobilio buvo važiuota du kartus, darbas, užprogramavimas. Automobilio raktelius gaminame pagal firmos „Ford“ šabloną. Pagaminau visiškai naują raktelį, su „Ford“ logotipu. Automobilio lango uždaryti negalėjo, nes be raktelio tai neįmanoma. Kadangi tas automobilis yra amerikietiškas, todėl gamino raktelį pagal vairo konsolę. Jis dirba pagal verslo liudijimą.

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „Š.“, autoelektriku. Jis vienas montavo signalizaciją automobiliui Ford Focus. Ji kainavo apie 400 litų. Jam niekas nesakė, kodėl reikalinga signalizacija. Kas vairavo automobilį nežino. Apie 11:00 val. jam vadybininkas padavė automobilio raktelius. Klientė rinkosi signalizaciją. Nukentėjusioji signalizacijos pultelį rinkosi pagal jo grožį. Automobilio atsiimti atvažiavo moteris su vyru. Jai ir parodžiau kaip naudotis signalizacija. Kas su automobiliu išvažiavo, jis nematė. Raktelis jam nebuvo aktualus, todėl neatkreipė į jį dėmesio. Tai buvo žalios spalvos automobilis. Kai pridavė automobilį, moteris pati įsėdo į automobilį ir jį užvedė. Nepastebėjo, kad ji sunkiai įsėstų ar vilktų koją.

Liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB „Š.“ vadybininku. Nukentėjusioji įsigijo apsaugos sistemą automobiliui Ford Focus. Pas mus ji buvo atvažiavusi prieš kelias dienas, vakare ir rinkosi signalizaciją. Jo kolega Arvydas priėmė jos automobilį ir su ja sudarė lizingo sutartį, nors ant sutarties yra jo vardas. Signalizacija buvo pirkta išsimokėtinai. Per dieną pas juos apsilanko 10-20 klientų, todėl per tą laiką galėjo pamiršti kaip viskas buvo. Apie 17-18 val. jis atidavė dokumentus, o meistras pridavė automobilį savininkei. Jis su ja niekur nevaikščiojo, todėl nežino ar ji šlubavo. Nepamena ar raktelis buvo naujas. Raktelis buvo tipinis „Ford“ firmos. Signalizacijos modelis buvo parinktas pagal šios klasės automobilį. Jis signalizacijos jai nerinko. Tai yra nebrangi, darbinė signalizacija.

Liudytojas G. O. teismo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. lapkričio 20 d. apie 14 val. buvo parduotuvės „Supernetto“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Incidento jis nematė. Jam stovint ir rūkant prie savo automobilio, prie jo priėjo nukentėjusioji ir paprašė, kad paskambinčiau į policiją, nes iš jos atėmė automobilio raktelį. Jis savo telefonu surinko policijos numerį 112 ir telefoną perdavė nukentėjusiajai. Moteris atrodė pasimetusi, suirzusi. Kai nukentėjusioji baigė kalbėtis telefonu su policija, ji jam gražino jo mobilųjį telefoną ir jis išvažiavo. Jos automobilis stovėjo aikštelėje. Jis prisimena, kad nukentėjusioji su pirštu ant jo dulkino automobilio sparno užsirašė kažkokį numerį. Automobilių stovėjimo aikštelė buvo pilna automobilių. Nukentėjusiosios automobilis stovėjo priekiu į pietų pusę. Toje automobilių stovėjimo aikštelėje du automobiliai niekaip neprasilenktų. Kai ji kalbėjo telefonu, jis pastebėjo, kad jos keliai buvo purvini. Nukentėjusiosios rūbai buvo sutepti, tačiau ji man nieko nesakė, kad ją kas nors sužalojo. Išvažiuojant iš tos automobilių stovėjimo aikštelės, jam papildomo manevro nereikėjo daryti, nes išvažiavo per kitą aikštelės išvažiavimą. Toje aikštelėje vairuotojai važiuoja bet kaip, taisyklių nelabai laikosi. Nuo įvykio vietos jis buvo už 20-30 metrų. Gal apie 1-2 minutes ji užtruko, kol iki jo priėjo. Jis stovėjo prie savo automobilio, centro pusės link.

Liudytojas I. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. lapkričio 20 d. apie pietus, pas jį atvažiavo kaimynas R. B.. Jis paaiškino, kad žmonai kažkas atėmė automobilio raktelius ir paprašė, kad jis su savo tralu parvežtų jos automobilį. Įvažiavęs į parduotuvės „S.“ automobilių stovėjimo aikštelę, jis privažiavo atbuline eiga, nuleido platformą ir užtraukė E. B. automobilį. E. B. automobilis stovėjo link prekybos centro „A.“. Automobilio vairas buvo užblokuotas. Jos automobilis kliudė pravažiuoti kitiems automobiliams. Vairuotojai laukė, jie negalėjo pravažiuoti. Stovėjimo aikštelės važiuojamojoje dalyje neprasilenktų du automobiliai. Stovėjimo aikštelėje kelio danga buvo sausa, nelijo. Kol traukė automobilį ant tralo, jis raktelių nematė. Automobilio durys buvo atrakintos, nes kai parvežė automobilį į jų namus, jis pats užtraukė automobilio rankinį stabdį. Kai atsigulė ant žemės ir palindo po automobiliu, nepastebėjo, kad kur nors būtų nukritęs užvedimo raktelis. Automobilį pastatė jų namo kieme, prie garažo durų. Per šakę pernėriau trosą ir taip užtraukiau automobilį ant tralo.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. lapkričio 20 d. 13:50 val. jis su anūku grįžo iš muzikos mokyklos į namus. Tuomet jam paskambino žmona ir pasakė, kad kažkas iš jos paėmė automobilio raktelius ir prašė atvažiuoti prie parduotuvės „S.“. Į įvykio vietą nuvažiavo kartu su anūku. Ten jau buvo atvažiavęs policijos pareigūnas. Žmonos automobilis stovėjo toje aikštelės važiuojamojoje dalyje, kuri yra arčiau T. gatvės, apie 2-3 metrus nuo palapinės, kurioje paliekami pirkinių vežimėliai. Automobilio langas buvo praviras. Matydamas, kad tą automobilį reikia skubiai išvežti, nes kliudo eismui, jis išvažiavo to paprašyti kaimyno I. G., kuris turi tralą. Kai antrą kartą atvažiavo į stovėjimo aikštelę, į ją jis įvažiavo pirmas, o po jo įvažiavo kaimynas su tralu. Jis galu užtraukė automobilį ant tralo ir jis jam pasakė, kad parvežęs automobilį, jį pastatytų jų kieme. Iš pradžių žmona skundėsi peties skausmu, o kai atvažiavo antrą kartą, ji pradėjo sakyti, kad skauda ir koją. Tada jie su žmona išvažiavo į D. polikliniką, nes jai labai pradėjo skaudėti koja. Po to, nuvažiavo į komisariatą, tačiau nebuvo pareigūnų, kurie turi priimti pareiškimą, todėl negalėjo jo parašyti. Vakare vėl nuvažiavo į komisariatą ir tada žmona parašė pareiškimą. Kitos dienos ryte žmonai labai ištino koja, kelyje atsirado kraujosruvos. Nuvažiavo į ligoninės priimamąjį, kur jai sugipsavo koją. Nedarbingumo pažymėjimo žmona atsisakė. 2009 m. lapkričio 24 d. nevežęs žmoną į darbą, jis nuvažiavo susitarti dėl naujo automobilio rakto padarymo. Meistras atvažiavo pas juos į namus pasižiūrėti kokio rakto reikia, susitarė, kad raktelį „pririštų“ prie automobilio, o vakare jis jau nuvažiavo atsiimti naujo raktelio ir sumokėti pinigus. Meistras išėmė automobilio užvedimo spynelę prie jo. Jis žinojo, kad raktelis prie automobilio „pririšamas“ iš naujo ir, kad su senu rakteliu nebus įmanoma užvesti automobilio, tačiau patekti į automobilio vidų bus galima. Kitą dieną ryte su dviem automobiliais jie nuvažiavo į „Š.“ dėl apsaugos sistemos įrengimo. Vieną automobilį vairavo dukra, kitą automobilį vairavo jis. Žmona išsirinko signalizacijos pultelį, o automobilio raktelį padavė priėmėjui. Tada palikę automobilį, nuvežė žmoną į darbą. Apie 15 val. paskambino ir pasakė, kad galime atsiimti automobilį, jie su dukra nuvažiavo pas žmoną į darbą ir tada trise nuvažiavo atsiimti automobilį. Kiek atsimena, kai meistras rodė kaip naudotis signalizacija, žmona nebuvo įsėdusi į savo automobilį. Žmona pati pasirašė visus dokumentus. Tada dukra automobiliu „Audi“ parvažiavo į namus, o jis, vairuodamas žmonos automobilį, su žmona važiavo į miestą.

Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Šiaulių apskr. VPK patrulių rinktinėje. Tą dieną dirbo vienas. Iš budėtojo gavo pranešimą, kad prie parduotuvės „S.“ automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko konfliktas. Atvažiavęs į įvykio vietą, nukentėjusioji jam papasakojo, kad nepažįstamas vyriškis iš jos atėmė automobilio raktelius, po ko jis įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Nukentėjusiosios automobilis, žalios spalvos „Ford Focus“ stovėjo viduryje automobilių stovėjimo aikštelės. Jos automobilis kliudė eismą, nes kitiems automobiliams buvo neįmanoma pravažiuoti. Ji jam sakė, kad kai kaltinamasis iš užvedimo spynelės ištraukė raktelius, jai sužalojo petį. Jis pasiūlė iškvieti medikus, tačiau ji atsisakė. Taip pat minėjo, kad jos kelį šiek tiek kliudė kaltinamojo automobilio bamperis. Jis jos paklausė ar ji turi kitus automobilio raktelius, tačiau ji atsakė, kad neturi. Po kiek laiko atvažiavo nukentėjusiosios vyras, kuris sakė, kad draugas atvažiuos su vilkiku ir išveš nukentėjusiosios automobilį. Įvykio vietoje užtruko apie 20 minučių. Jokių automobilio raktelių ant žemės jis niekur nematė. Visi matė, kad čia įvykio kažkoks įvykis. Nukentėjusiosios automobilis sutrikdė eismą. Nukentėjusiosios jis neapklausinėjo. Ji jam pasakė tik automobilio numerį, o automobilio markės ji nežinojo. Nukentėjusioji jam pasakojo, kad ji norėjo sustabdyti kaltinamąjį, užstojo jam pravažiavimą, tačiau jis išvažiavo pro kitą išvažiavimą. Sakė bandydama sustabdyti jo automobilį, ji atsistojo priešais, išskėtė rankas į šonus. Minėjo, kad buvo prisilietusi prie jo automobilio. Ji prisilietė prie kaltinamojo automobilio bamperio ir taip įsipurvino kelnes. Jis matė, kad nukentėjusios kelnės yra išteptos.

2009-11-20 17.00 val. Šiaulių m. PK gautas E. B., protokolas-pareiškimas, kad 2009-11-20 apie 14:00 val. įvažiavus savo automobiliu „Ford Fokus“, v. n. (duomenys neskelbtini) į automobilių stovėjimo aikštelę prie parduotuvės „S.“, adresu (duomenys neskelbtini), priešpriešais sutiko automobilį Ford Galaxy, v. n. (duomenys neskelbtini), su kuriuo negalėjo prasilenkti. Vairuotojas, išlipęs iš Ford Galaxy priėjo prie jos automobilio ir, dalinai įlipęs į automobilį, paėmė užvedimo raktelį ir pasišalino (b.l. 3).

2009-11-20 atlikta įvykio vietos apžiūra, apžiūrėta automobilių aikštelė adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, nieko nerasta. (b.l. 5-8). 2010-02-01 atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra, užfiksuota nukentėjusiosios E. B. automobilio Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta (b.l. 9-15).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1730/09 (04 nurodyta, kad E. B. padaryta kraujosruva dešinio kelio sąnario ir dešinės blauzdos vidinėje pusėje, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, padaryta kontaktuojant su buku kietu paviršiumi, galimai atsitrenkiant automobilio bamperiu į nukentėjusiosios koją. E. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.30)

Parodymų patikrinimo vietoje metu E. B. parodė, kurioje vietoje įvykio metu stovėjo jos automobilis Ford Focus (b.l. 39-41).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pranešimas, kad E. B. ligos pašalpa nuo 2009-11-20 nepaskirta, nes nepristatytas nedarbingumo pažymėjimas ir prašymas ligos pašalpai skirti (b.l. 48).

2009-11-20 telefoninių ir radijo ryšių pokalbių dėl įvykių adresu (duomenys neskelbtini), garso įrašų kopijos įrašytos į kompaktinį diską (b.l. 59-60)

2010-02-10 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas CD su garso įrašais (b.l. 61-66)

2009-11-30 tarnybinis pranešimas, kad kreiptasi Šiaulių apskrities VPK viešųjų ryšių poskyrį dėl pranešimo spaudoje, kad nustatyti liudytojus, mačiusius 2009-11-20 įvykį (b.l. 67)

2010-02-17 tarnybinis pranešimas, kad paskelbus spaudoje nepavyko nustatyti įvykį mačiusių liudytojų (b.l. 68).

2009-12-02 tarnybinis pranešimas, prašant nustatyti liudytojus, mačiusius 2009-11-20 įvykį, bei apklausti liudytojus, kurie gamino E. B. automobiliui raktus, įdėjo naują signalizaciją (b.l. 69)

2010-01-28 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas R. S. parodė, kurioje vietoje stovėjo automobilis Ford Focus (b.l. 90-92).

2010-01-15 parodymų patikrinimo vietoje metu I. G. parodė, kurioje vietoje stovėjo automobilis Ford Focus (b.l. 97-99).

Viešosios tvarkos pažeidimo numatytos nusikaltimo sudėties būtinasis požymis yra nusikalstamų padarinių atsiradimas – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimtis siejama su pašalinių asmenų ramybės sutrikdymu ar kitokiu jų teisėtų interesų pažeidimu. Visuomenės tvarka apima visuomenės pripažintų ir nusistovėjusių socialinių normų sąrangą. Šie požymiai glaudžiai siejasi su veiksmų padarymu viešojoje vietoje. Viešoji vieta – tai vieta, kurioje paprastai lankosi žmonės. Automobilių stovėjimo prie „S.“ parduotuvės aikštelė laikytina vieša vieta. Tai, kad parduotuvės darbas nebuvo nutrauktas ar sutrikdytas, dar nereiškia, kad nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Sutrikdytas eismas buvo automobilių aikštelėje, nes nukentėjusios automobilis taip stovėjo aikštelėje, kad kiti eismo dalyviai pro stovintį automobilį pravažiuoti negalėjo ir nukentėjusioji apie tai aiškino asmenims, kurie atvažiuodavo ir pro jos automobilį pravažiuoti negalėjo (b.l.63), o vėliau automobilis buvo nuvežtas vilkiko pagalba, tada buvo atstatytas eismas. „S.“ parduotuvės aikštelė, kaip ir bet kurios kitos viešos vietos, visuomeninė paskirtis nėra skirta konfliktams ar kitokiam nevaržomam asmenų elgesiui. Visuomenės rimtis ir tvarka šiuo atveju buvo sutrikdyta, nes buvo pažeisti asmenų teisėti lūkesčiai. LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė įžūliais veiksmais. Nagrinėjamo nusikaltimo sudėtis priskirtina prie materialiųjų sudėčių, t.y. būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Kaltinamasis tyčia įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Įrodymų, kurie pagrindžia N. G. kaltę yra pakankamai. Kaltinamojo kaltę padarius viešosios tvarkos pažeidimą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų, teisme išnagrinėtų ir įvertintų įrodymų visuma, t. y. kaltinamojo N. G., nukentėjusios E. B., liudytojų J. V., R. Š., I. G., R. B., R. S. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada Nr. G1730/09 (04 (b.l.30), 2009-11-20 E. B., protokolas-pareiškimas; 2009-11-20 atlikta įvykio vietos apžiūra, apžiūrėta automobilių aikštelė adresu Krymo g. 28, Šiauliuose; 2010-02-01 atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra (b.l. 9-15); E. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 39-41); valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pranešimas, kad E. B. ligos pašalpa nuo 2009-11-20 nepaskirta (b.l. 48); 2009-11-20 telefoninių ir radijo ryšių pokalbių dėl įvykių adresu (duomenys neskelbtini), garso įrašų kopijos įrašytos į kompaktinį diską (b.l. 59-60); 2010-02-10 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas CD su garso įrašais (b.l. 61-66); 2010-01-28 liudytojo R. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 90-92); 2010-01-15 I. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 97-99) ir jokia kita papildoma įrodomoji medžiaga sprendžiant jo kaltės klausimą nėra reikšminga, nes visos svarbios veikos kvalifikavimui aplinkybės nustatytos.

Veiksmai, esant nukentėjusios menkaverčiai dingsčiai, kuriuos N. G. 2009-11-20 atliko viešoje vietoje –automobilių stovėjimo prie „S.“ parduotuvės aikštelėje, laikytini įžūliais, nes įlįsdamas į stovinčio, su įjungtu varikliu, E. B. vairuojamo automobilio salono vidų ir iš užvedimo spynelės ištraukdamas automobilio raktelius stipriai spausdamas, nubraukdamas nukentėjusiajai nuo ausies per kaklą, dešinį petį ir ranką, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, po to bandė išvažiuoti iš įvykio vietos, o E. B. bandant sulaikyti lėtai važiavo link nukentėjusiosios ir bamperiu kliudė E. B. dešinę koją, padarydamas kraujosruvą dešinio kelio sąnario ir dešinės blauzdos vidinėje pusėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką jo veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal šį straipsnį.

Kaltinamasis N. G. teisiamas pirmą kartą, padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, dalį žalos atlygino, galiojančių administracinių nuobaudų turi (b.l.139-140), Šiaulių apskrities VPK charakterizuojamas patenkinamai (b.l.135), dirba UAB „A.” (b.l. 137), todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – L. B., kuri turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti N. G. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 str. 2 d., todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas L. B. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Baudžiamojoje byloje E. B. pareiškė 984,16 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir iš kaltinamojo N. G. priteistina atlyginti nukentėjusiajai E. B. 584,16 Lt turtinė žala, nes kaltinamasis geranoriškai atlygino dalį žalos, tai yra 400 Lt. Turtinė žala padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Kaltinamasis su padarytos žalos dydžiu nesutinka ir ją ginčija, tačiau patikino, kad teismui priteisus, jis žalą atlygins pilnai, tik prašė žalos mokėjimą išdėstyti.

Yra ginčijama ar buvo reikalinga automobiliui apsauginė signalizacija ir jos kaina. Liudytojas R. B. parodė, ką ir liudytojas J. V. patvirtino, kad raktelis prie automobilio „pririšamas“ iš naujo ir, kad su senu rakteliu nebus įmanoma užvesti automobilio, tačiau patekti į automobilio vidų bus galima. Todėl apsauginė signalizacija, kad apsaugoti patekimą į automobilio saloną, yra reikalinga. Dėl kainos liudytojas R. Š. parodė, kad ji yra nebrangi, darbinė signalizacija, o montuojant pačią pigiausią, jos įrengimo kaina yra didesnė. Ir visa tai neprieštarauja protingumo kriterijui. Įtvaras kojai ir vaistai, kas sudaro 90,05 Lt yra tinkama suma kojos gydymui, nes ir ligonių kasa taip pat pateikė 104,40 Lt civilinį ieškinį byloje. Kuras automobiliui 17,52 Lt, skirtas nukentėjusios vežiojimui į gydymo ir policijos įstaigas, prteistinas ir tenkintinas, nes naudojantis taksi paslaugomis būtų didesnė suma. Raktų gamybos suma, įvertinant du važiavimus į nukentėjusios gyvenamąją vietą, neviršija protingumo kriterijų. Gynėjo pateiktuose dokumentuose dėl raktų gamybos ir signalizacijos įrengimo, nurodytos minimalios kainos ir ne visos byloje ištirtos aplinkybės yra įvertintos. Lizingu įrengta apsauginė signalizacija yra pilnai išmokėta.

Kaltinamasis N. G. neteisėtais veiksmais pakenkė E. B. ir neturtiniams asmens interesams. Tokius interesus saugo ir gina teisė (LR CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusios patirtą dvasinį, fizinį skausmą, psichologinę traumą, ir kitus nepatogumus. Nukentėjusioji E. B. dėl prieš ją įvykdytą nusikaltimą iškentėjo fizinį skausmą, be to išgyveno nepatogumus, todėl teismas pripažįsta, kad priežastinis ryšys, tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios neturtinės žalos yra įrodytas, tuo pačiu įrodyta ir neturtinė žala. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 str.) nenustato, todėl neturtinę žalą vertina teismas, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas neturtinės žalos didį, teismas vadovaujasi LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį - atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji E. B. nurodė 30 000 Lt atlygintiną neturtinės žalos dydį. Įvertinus išdėstytą ir atsižvelgiant ir į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką dėl neturtinės žalos, iš kaltinamojo N. G. neturtinė žala nukentėjusiajai E. B. priteistina dalinai.

Valstybinėms ligonių kasoms civilinis ieškinys atlygintas.

N. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.123) iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeistina.

Nuosavybės teisės į turtą neapribotos.

Daiktiniai įrodymai, kompaktinis diskas su garso įrašais, paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

N. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos 284 str. 1 d. padarymą pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

N. G. perduoti L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant atlyginti turtinę žalą iki 2010 m. liepos 11 d. lygiomis dalimis kas mėnesį.

Iš N. G. priteisti E. B. 584,16 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.

Išaiškinti N. G., kad būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktinį įrodymą, kompaktinį diską su garso įrašais, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.