- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-21
- Bylos Nr.
- 2-865-151/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Ulejevienė
- Ieškovas
- B. M.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Advokatai
- Kristina Mikolaitė
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Ninai Linartienei, dalyvaujant ieškovei B. M., jos atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Leonelai Gelmanienei, viešame teismo posėdyje, žodinio bylos nagrinėjimo proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti ieškovei B. M. teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog nuo 1971-09-27 gyveno nuomojamame iš Savivaldybės bute (duomenys neskelbtini), kurio bendras naudingas plotas 21,72 kv.m. 1993-11-15 išreiškė savo norą butą, esantį (duomenys neskelbtini), privatizuoti, tačiau privatizuoti buto negalėjo, nes namas, kuriame gyveno buvo grąžintinas savininkams. Į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nuomojamas butas, 1992-11-17 potvarkiu Nr. 1116-v buvusiems savininkams buvo atkurtos nuosavybės teisės. 2000-02-02 buvo išreiškusi norą gauti kitas gyvenamąsias patalpas. Tačiau dar nepriėmus sprendimo dėl ieškovei priklausančios garantijos suteikimo klausimo, sunkiai sergant ieškovės sesers vyrui S. G. bei sunkiai sergant ieškovės seseriai A. G., buvo priversta, keltis gyventi pas giminaičius, kad galėtų juos slaugyti ir prižiūrėti. Savivaldybės tarnautojai tikino, jog valstybės garantija nuomininkams bus suteikta už jos nuomojamą savininkams grąžintiną butą (duomenys neskelbtini), butu (duomenys neskelbtini). Pasitikėdama, kad jos teisės bus tinkamai įgyvendintos, skubiai vykdė Savivaldybės tarnautojų nurodytus veiksmus. Kauno miesto Meras 2000-01-21 ieškovę informavo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis bus perrašyta ieškovės vardu, kai ieškovės sesuo A. G. duos sutikimą ir ji prisiregistruosiu minėtame bute. 2000-01-21 gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). 2000-03-21 su ieškove buvo pasirašyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, tačiau ieškovei kaip savininkams grąžinto buto nuomininkei, garantija nebuvo įvykdyta. Kauno miesto savivaldybė garantijos neišdavė ir suteikto buto neleido privatizuoti. Ieškovė ne kartą rašytuose prašymuose savivaldybei buvo aiškiai išreiškė savo valia, kad siekia įsigyti butą nuosavybėn. 2000-03-21 pasirašius buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ji tikėjosi, kad bus suteikta teisė šį butą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis.
Ieškovė posėdžio metu ieškinį palaikė bei paaiškino, kad bute (duomenys neskelbtini) gyveno 30 metų. Buto privatizuoti negalėjo, nes namas buvo grąžintinas savininkams. Ji rašė prašymus savivaldybei dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis. Savivaldybės darbuotojai jai paaiškino, kad kai suteiks jai kitą butą, tada leis privatizuoti. 2000 metais sesers ir jos vyro sveikata labai pablogėjo, jiems reikėjo jos pagalbos, todėl išsikėlė globoti giminaičių. Savivaldybei reikėjo, kad ji atsisakytų nuomojamo buto, nes kito buto nereikėjo, kadangi kėlėsi gyventi pas seserį, kurios butas taip pat priklausė savivaldybei. Savivaldybėje jai pažadėjo, kad jei atsisakys teisių į nuomojamą butą grąžintiname name, galės privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), kad perrašys garantijas jos vardu. Niekas nepaaiškino, kad ji atsisako teisės gauti nuosavybėn butą, t.y. nepaaiškino jai atsisakymo pasekmių. Jei ji būtų žinojusi, kad neleis jai privatizuoti buto ar nesuteiks kito buto nuosavybėn, ji nebūtų atsisakiusi. Ji lankėsi pas tuometinį merą Tamulį, kuris jai ir išaiškino, kaip turi elgtis. Buto (duomenys neskelbtini) atsisakyti, kad galėtu kitą privatizuoti, gauti sesers sutikimą prisiregistruoti bute (duomenys neskelbtini), tada galės perrašyti nuomos sutartį jos vardu, o po to privatizuoti, ką aš iš padariau. (II t. b.l. prot. 47, 48).
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad nesutinka su ieškinyje reiškiamais reikalavimais, kaip nepagrįstus prašo atmesti (b.l. 36-41). Atsiliepime nurodė, kad Kauno miesto valdybos 1992-11-17 potvarkio Nr. 1116-v 1.20 - 1.25 punktais buvo atkurtos -. buvusių savininkų nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Minėtu sprendimu savininkams natūra ieškovės nuomotas butas grąžintas nebuvo, todėl nebuvo būtinybės tuometinės nuomininkės iš buto iškeldinti, o tuo pačiu ir savivaldybės vykdomajai institucijai nekilo pareigos suteikti ieškovei Atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje ir Kompensacijų įstatymo 9 straipsnyje numatytą valstybės garantiją. Nuo 2000-01-21 B. M. apsigyvenus bute (duomenys neskelbtini), ji taip pat negali būti pripažinta savininkams natūra grąžintų patalpų nuomininke, nes šis butas nėra grąžintinas, todėl ir šiuo metu jai negali būti pripažinta teisė į savininkams natūra grąžintų patalpų nuomininkams suteikiamą valstybės garantiją. Savivaldybės bute (duomenys neskelbtini), nuo 1991 metų nuomininkų teisėmis buvo registruoti pagrindinis nuomininkas S. G. ir jo žmona A. G.. Ieškovė siekė apsigyventi bute (duomenys neskelbtini), nuomininkės A. G. šeimos narės teisėmis ir sudaryti savo vardu šio buto nuomos sutartį bei minėtą butą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. 2000-01-21 B. M. gyvenamoji vieta buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini). A. G. sutikus, buto nuomos sutartis perrašyta B. M. vardu, o B. M. atsisakė naujo buto iš grąžintinų savininkams namų sąrašo eilės, pateikdama savivaldybei notariškai patvirtintą pareiškimą, kad ji atsisako visų įstatymais numatytų teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovei išvykus iš buto (duomenys neskelbtini), gyventi kitur, nutrūko buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, todėl nuo to laiko ieškovė į anksčiau nuomotas patalpas neturi jokių teisių, Buto privatizavimo įstatymo galiojimo metu Kauno miesto savivaldybėje nebuvo gautas prašymas privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės pretenzijos šiuo klausimu yra nepagrįstos. 1993-11-15 Kauno miesto valdybos atstovo ir ieškovės, tuomet gyvenusios bute (duomenys neskelbtini), surašytame akte nurodyta, kad nuomininkė atsisako persikelti į kitą lygiavertį gyvenamąjį plotą, taip pat be eilės gauti sąlygas gyvenamajam namui statyti, stoti į gyvenamųjų namų statybos bendriją bei gauti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir pageidauja gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), išpirkti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Tačiau tuomet ieškovė šio buto privatizuoti negalėjo, nes į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)buvo atkurtos nuosavybės teisės savininkams, kurie nekilnojamąjį turtą pageidavo susigrąžinti natūra. Išsikeldama iš savininkams grąžintino buto ir 2000-03-21 tapdama Kauno miesto savivaldybei priklausančio buto (duomenys neskelbtini), nuomininke, ieškovė prarado visas teises į butą (duomenys neskelbtini), taip pat ir į valstybės garantiją, jei būtų priimtas sprendimas grąžinti šį butą natūra savininkams. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovė nebuvo pradėjusi ginčo buto privatizavimo procedūrų ir neįgijo subjektinės teisės jį privatizuoti lengvatine tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti tokios teisės pažeidimo, o tuo pačiu ir pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimą, nurodydama, kad pagrindinis nesutikimo motyvas yra tas, kad ieškovė neįgijo teisės privatizuoti buto lengvatine tvarka, todėl nėra galimybės jos apginti teismine tvarka. Norėdama persikelti į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kreipėsi į visas galimas institucijas, pati atliko veiksmus tam, kad apsigyventų šiame bute, išregistravo sesers vyrą ir apgyvendino jį Prienų senelių namuose, persirašė nuomos sutartį. Ieškovei buvo išaiškinta, kad ji galės būti tik nuomininke. Teisė į butą įgyjama, jeigu priimamas sprendimas grąžinti nuosavybę natūra, tačiau tokio savivaldybės priimto sprendimo dėl (duomenys neskelbtini)nėra. Ieškovė išsikėlė iš nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), taip nustojo būti nuomininke, nutrūko nuomos sutartis, nėra sprendimo grąžinti turtą natūra, tai nėra ir teisės įsigyti butą. Ieškovė suprato, kad turėjo teisę į kitą butą, bet šios teisės atsisakė. Atsisakymo ji niekada neginčijo. Pilnametis šeimos narys turi gyventi tam tikrą laiką, kad būtų pripažintas šeimos nariu, ieškovė net savo pastangomis ir noru oficialiai buvo susitvarkiusi dokumentus, kad galėtų slaugyti seserį. (duomenys neskelbtini) esantis butas nebuvo tuščias, gyveno du teisėti nuomininkai, ieškovės sesuo su vyru, todėl negalėjo būti ieškovei suteiktas kaip kitas butas. Nė vienas rašytinis įrodymas byloje neįrodo, kad ieškovės siekis buvo gauti butą (duomenys neskelbtini), kaip kompensaciją. Ieškovė tokios teisės neturėjo. Ieškovė nori privatizuoti butą nesivadovaudama privatizavimo įstatyme numatyta Tvarka. Vienas iš atvejų, kai nuomininkas išsikelia iš grąžintino būsto, kitas - galimybė, kai yra - užbaigiama privatizavimo procedūra. Ieškovė išsikėlė į kitą butą, kuris buvo užimtas nuomininkų, G. turėjo teisę įsigyti butą (duomenys neskelbtini), tačiau dėl buto privatizavimo nesikreipė, ieškovė teisės privatizuoti butą neįgijo, įstatymai, kuriais ieškovė remiasi tokių teisių jai nesuteikia (II t. b.l. prot. 49).
Trečiasis asmuo A. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareikštu ieškiniu sutinka (b.l. 100). Atsiliepime nurodo, kad ji su vyru nuo 1991 m. gyveno iš savivaldybės nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Nei ji pati, nei jos vyras į savivaldybę dėl buto privatizavimo nesikreipė dėl sunkios materialinės padėties. Ieškovė yra jos sesuo, kuri labai daug padėjo, slaugė ir prižiūrėjo trečiąjį asmenį A. G. ir jos vyrą, nes abu sirgo, negalėjo savimi pasirūpinti, todėl ieškovė apsigyveno kartu su jais. Neprieštarauja, kad butas (duomenys neskelbtini), būtų privatizuotas ieškovės vardu.
Trečiasis asmuo A. G. teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 3 d., 133 str. tvarka, nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Išklausius ieškovės, atsakovo atstovės paaiškinimus, išnagrinėjus rašytinius dokumentus, nustatytina, kad ieškovė gyveno ir buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą savivaldybės nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 8. 43, 44).
Iš byloje pateiktos dokumentų chronologijos nustatytina, kad ieškovė jau nuo 1992 metų siekė įsigyti butą nuosavybės teise (išpirkimui, privatizavimui).
1992 05 12 ieškovės pateiktuose atsakovui duomenyse apie gyvenimo sąlygas B. M. nurodo, kad nori gauti dviejų kambarių butą išpirkimui (b.l. 18).
1993-11-15 Kauno miesto valdybos atstovo ir B. M., gyvenusios bute, (duomenys neskelbtini), surašytame akte nurodoma, kad nuomininkė atsisako persikelti į kitą lygiavertį gyvenamąjį plotą, taip pat be eilės gauti sąlygas gyvenamajam namui statyti, stoti į gyvenamųjų namų statybos bendriją bei gauti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir pageidauja gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), išpirkti pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą (b.l. 9). Tuo metu ieškovė buto privatizuoti negalėjo, nes, dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), grąžinimo, buvęs savininkas kreipėsi į Kauno miesto valdybą (b.l. 42) ir Kauno miesto valdyba 1992-11-17 potvarkiu Nr. 1116-v buvusiems savininkams, kurie nekilnojamąjį turtą pageidavo susigrąžinti natūra, atkūrė nuosavybės teisės (b.l. 45-50).
1999 metų spalio mėn. B. M. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narį R. K. su prašymu tarpininkauti suteikiant jai galimybę apsigyventi sesers bute (duomenys neskelbtini), ir leisti jai butą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis (b.l. 55, 54).
1999 11 12 ieškovė iš Savivaldybės gavo atsakymą, kad baigėsi Butų privatizavimo galiojimo įstatymas, be to, gautas A. G. prašymas, kad buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis būtų perrašyta A. G. vardu (b.l. 57, 56).
2000-02-02 B. M. išreiškė norą gauti kitas gyvenamąsias patalpas vietoj nuomojamo buto (duomenys neskelbtini) (b.l. 10) ir buvo įrašyta 67 numeriu į sąrašą nuomininkų, gyvenančių grąžintinuose namuose ir numatomų keldinti į kitas gyvenamąsias patalpas (b.l. 11).
2000-01-21 raštu pareiškėja buvo informuota, kad sprendimo projektas dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties perrašymo B. M. vardu bus teikiamas svarstyti Kauno miesto valdybai tuomet, kai ji prisiregistruos minėtame bute ir pateiks buto nuomininkės A. G. sutikimą dėl buto nuomos sutarties perrašymo (b.l. 12, 63).
2000-01-21 ieškovė gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 13).
2000-02-29 notariškai patvirtintu pareiškimu atsisakė visų įstatymais numatytų teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 68).
2000-03-21 buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, sutikus buto nuomininkei A. G., perrašyta B. M. vardu, jai atsisakius naujo buto iš grąžintinų savininkams sąrašo eilės (b.l. 14-17, 66, 67).
Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis" raštais informavo Kauno miesto savivaldybės Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybą, kad savininkams grąžintino gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) yra patuštintas, nes šio buto pagrindinė buto nuomininkė B. M. iš buto išsiregistravo ir išvyko gyventi kitur (b.l. 64, 65).
2001 05 29 Kauno miesto savivaldybės mero pirmasis pavaduotojas G. B. informavo R. R., kad buto (duomenys neskelbtini) pagrindinė nuomininkė yra B. M. ir nurodo, kad butas dar neprivatizuotas.
2010 ieškovė kreipėsi į seimo narę L. M., kuri nukreipė LR Seimo kontrolieriams ištirti skundą. Atsakyme į skundą nurodoma, kad atsakovas neinformavo ieškovės apie valstybės suteiktų garantijų atsisakymo pasekmes (b.l. 19-21).
Pati B. M. yra neįgali (b.l. 6). A. G. ir S. G., miręs 2002-03-26 b.l. 25), invalidai, gydėsi (b.l. 26-31).
2010 03 16 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi grąžino bylą nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad nagrinėjant bylą iš naujo teismas turi išsiaiškinti ar atsisakydama butų nuomininkams gyvenantiems namuose, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės suteikiamų garantijų, buvo atsakovo tinkamai informuota apie atsisakymo pasekmes bei, kad nenustatyta į kokio dydžio garantiją ieškovė pretenduoja.
Teismas pirmiausia pasisako dėl šių išsiaiškintų aplinkybių.
Ieškovė, kaip buto Savanorių pr. nuomininkė, turėjo įgijusi teisę į valstybės garantiją nuomininkams, gyvenantiems savininkams grąžintuose (grąžintinuose) namuose.
Nustatytina, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie garantijų atsisakymo pasekmes. Atsakovo atstovė tik aiškino, kad nei viename atsakovo išduotame dokumente nėra nuorodos, kad ieškovei bus sudarytos sąlygos privatizuoti butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė siekė tapti pagrindine nuomininke, tokia galimybė ir buvo jai suteikta (II t. b.l. prot. 52). LAT nutartyje nurodė, kad atsakovas atsikirtimus į ieškinį grindžia ieškovės atsisakymu valstybės garantijos, todėl įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui (CPK 178 str.). Atsakovai nepateikė įrodymų, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie garantijos atsisakymo pasekmes. Atsakovas yra daug stipresnė šalis, kuriai šiuo atveju įstatymo yra pavesta įgyvendinti nuomininkams suteiktas garantijas, todėl manytina, kad atsakovas privalėjo raštu atsakovę informuoti apie garantijų atsisakymo pasekmes ar bent atsisakymą suformuluoti tinkamai ir aiškiai . Ieškovė yra silpnesnė šalis, neturinti net vidurinio išsilavinimo, nesusigaudanti įstatymų labirintuose ir manytina, kad tik pareigingai vykdė atsakovų nurodymus. Tai, kad atsakovė ketino nuosavybės teise įsigyti butą įrodo ne vienas byloje pateiktas dokumentas, tai 1992 05 12 duomenys (b.l. 18), 1993-11-15 Kauno miesto valdybos atstovo ir B. M., aktas (b.l. 9) ir pan.. Pati ieškovė paaiškino, kad ką sakė savivaldybės darbuotojai tuos nurodymus ji ir vykdė. Nurodė, kad nepasirašius valstybės garantijos atsisakymo, ji negalės tapti nei nuomininke, nei būsto savininke. Atsisakymo turinį jai surašė savivaldybės darbuotojai, jie nurodė, kad tas dokumentas turi būti patvirtintas notaro, kad turiu prisiregistruoti pas seserį ir, jei sesuo sutiks, tai sutartis bus perrašyta jos vardu, o tada galės privatizuoti. Ieškovė taip pat paaiškino, jei ji būtų žinojusi, kad negalės privatizuoti buto (duomenys neskelbtini), ji niekada nebūtų išsikėlusi iš buto (duomenys neskelbtini). Ji maniusi, kad eidama gyventi pas seserį išsprendžia ir savo ir savivaldybės problemą, nes sesers butas jai tinka, o savivaldybei nereiks jei suteikti kito buto.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2001 05 29 netgi Kauno miesto savivaldybės mero pirmasis pavaduotojas G. B. informavo R. R., kad buto (duomenys neskelbtini)pagrindinė nuomininkė yra B. M. ir nurodo, kad butas dar neprivatizuotas, o tai taip pat rodo, kad ieškovė pareiškė norą įsigyti būstą nuosavybėn ir savivaldybei tai buvo žinoma.
Tai, kad ieškovė ketino įsigyti butą nuosavybės įrodo ir kiti netiesioginiai įrodymai, t.y. ieškovės noras tapti buto pagrindine nuomininke. Neturint tikslo būsto įsigyti nuosavybėn, ieškovė galėjo tapti pagrindinės nuomininkės šeimos nare ir tokiu būdu turėti visas teises, kaip ir pagrindinė nuomininkė. Be to atsakovo skubūs veiksmai rodo, kad atsakovas lyg ir ketino suteikti ieškovei valstybės garantijas - galimybę privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), už atlaisvintą butą (duomenys neskelbtini), reikalaujant garantijų atsisakymo, skubiai keičiant pagrindinį nuomininką, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovė nebuvo šeimos narys (b.l. 67), perrašant nuomos sutartį, informuojant apie atlaisvintą butą (duomenys neskelbtini). Be to ir jau paminėtas G. B. raštas taip pat įrodo, kad buvo ketinama leisti privatizuoti butą (duomenys neskelbtini).
2000 m. vasario 29 d. pareiškime, kuriame esančio ieškovės parašo tikrumą patvirtino notaras, nėra tiesiogiai nurodyta, kad ieškovė atsisako valstybės garantijos (b. 1. 68), o atsakovui neįrodžius, kad ieškovei buvo išaiškintos valstybės garantijos atsisakymo pasekmės, taigi atsakovas nebendradarbiavo su ieškove, todėl nustatytina, kad ieškovė valstybės suteiktų garantijų neatsisakė, o tik siekė kitu būdu jas įgyvendinti.
Teismui taip pat vykdant LAT nurodymus buvo pasiūlyta ieškovei pateikti abiejų butų turto vertinimą. 2000 metų kainomis. Nustatytina, kad pagal pateiktą rinkos vertės nustatymo ataskaitą 2000 metų kainomis, buto, adresu (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 20400 Lt, o (duomenys neskelbtini) – 25000 Lt (priedas prie bylos).
Atsakovo atstovė, nurodė, kad nesutinka su pateiktos ataskaitos turto vertinimu, tačiau jokių kitų turto vertės skaičiavimų nepateikė, skirti ekspertizės neprašė, todėl atsikirtimas (žodinis paaiškinimas), kuris nėra atsakovo pagrįstas kitais rašytiniais įrodymais nepagrįstas ir atmestinas.
Teismas nustatęs, kad ieškovė valstybės garantijos neatsisakė ieškinį tenkina dalinai šiais motyvais.
Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose numatytais pagrindais, prašo teismo pripažinti jai teisę nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini) privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis.
Ieškovės reikalavimas leisti privatizuoti butą (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą nepateikta duomenų, kad ieškovė būtų iki 1997 12 31. pareiškusi ketinimą butą privatizuoti, t.y. nepradėjo privatizavimo procedūros, todėl neturi teisės jos užbaigti.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punkto norma taikytina atvejais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su šio įstatymo įgyvendinimu. Butų privatizavimo, Atkūrimo įstatyme numatyta tik tai, kad nuomininkams, likusiems gyventi gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose, kurių savininkai nepageidauja susigrąžinti natūra, suteikiama teisė juos privatizuoti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šiems nuomininkams valstybės garantijos nesuteikiamos ir nevykdomos (Atkūrimo įstatymo 20 str. 6 d.). Šiuo pagrindu teismas taip pat atmeta ieškovės reikalavimą tenkinti ieškinį, nes ieškovė nepatenka į asmenų grupę, kuriems ši teisė suteikta.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, savivaldybės vykdomoji institucija kartu su sprendimu grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą privalo juose gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos valstybės garantijos. Toks garantinis dokumentas duodamas ir grąžinamo namo, jo dalies, buto savininkui.
Grąžintą natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, kuriame gyvena nuomininkai, savininkas privalo išnuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas (Įstatymo 2 str.).
1991 m. birželio 18 d. įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų", tiek ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą į gyvenamuosius namus bei jų grąžinimą savininkams, įtvirtintos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti nuomininkų, gyvenančių savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose namuose interesus ir veikti taip, kad valstybės įsipareigojimai nuomininkams būtų įvykdyti. Valstybė, atkurdama nuosavybės teises, prisiėmė pareigą užtikrinti, kad grąžintinų namų nuomininkų teisės į gyvenamąjį būstą nebus pažeistos, ir nustatė šios pareigos įgyvendinimo būdus.
LAT nurodė, kad 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 8 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad ..gyvenamųjų namų (arba jų dalių), jeigu jie nepriklauso šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytoms kategorijoms, grąžinimo tvarką ir terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi nuostata, jog gyvenamieji namai grąžinami, kai grąžintinų namų, kuriuose gyvena daugiau kaip viena nuomininkų šeima, nuomininkai yra supažindinti su visais jų teises garantuojančiais įstatymais ir su galimybe laisva valia išsikelti jiems savivaldybės valdybos siūlomomis sąlygomis, numatytomis šio įstatymo 21 straipsnyje, arba kitomis savininko garantuojamomis sąlygomis" (įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas); „kai gyvenamasis namas yra vienbutis" (įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 4, 5, 6, 8 dalių nuostatas šio įstatymo 18 straipsnio antrosios dalies 3 punkte numatytais atvejais savininkui draudžiama keldinti nuomininkus per dešimt metų nuo nuosavybės teisės atstatymo dienos; gyvenamąją patalpą asmeniui, kuris gyvena sugrąžintame savininkui gyvenamajame name, suteikia atitinkamo miesto, rajono savivaldybė pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą ir įgyvendinamą programą: nuomininkai, gyvenantys buvusiems savininkams sugrąžintuose gyvenamuosiuose namuose, turi teisę neatlygintinai gauti nuosavybėn žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, įstoti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, gauti kreditus šiems tikslams lengvatinėmis sąlygomis; bet kokie veiksmai, siekiant priversti nuomininką, išsikelti iš grąžinto gyvenamojo namo, neužtikrinant šiame straipsnyje nurodytų garantijų, yra draudžiami ir užtraukia atsakomybę pagal galiojančius įstatymus.
Teismui yra aktuali 1991m. įstatymo redakcija, nes nuosavybės teisės savininkams buvo atkurtos 1992 11 17. Šios įstatymų nuostatos, buvo ne kartą keičiamos, tačiau draudimas iškelti nuomininką nesuteikus kito gyvenamojo būsto, t.y. nesuteikus valstybės garantijų yra draudžiamos.
Žemesnės instancijos teismas
1999 m. gegužės 13 d. įstatymu Nr. VIII-I 181 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnis buvo išdėstytas taip: institucija, priimanti sprendimą grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, privalo juose gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą.
1998 m. birželio 16 d. priimto Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 3, 4 d. numato, kad tais atvejais, kai nuomininkui suteiktų gyvenamųjų patalpų vertė viršija jo nuomotų patalpų vertę, nuosavybėn neatlygintinai nuomininkui perduodama tik tokia naujai suteiktų gyvenamųjų patalpų dalis, kuri atitinka jo nuomotų gyvenamųjų patalpų vertę. Likusią gyvenamųjų patalpų dalį nuomininkas privalo išpirkti rinkos verte išsimokėtinai ne vėliau kaip per 10 metų Vyriausybės nustatyta tvarka"
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso metu būtina nepažeisti grąžintų savininkams gyvenamųjų namų nuomininkų interesų, kadangi visiems piliečiams buvo suteikta teisė pirkti vienintelį nuomojamą būstą pagal Butų privatizavimo įstatymą, o savininkams grąžinamų butų nuomininkai neturėjo galimybės jų privatizuoti, tai užtikrinant asmenų lygybės įstatymui principo įgyvendinimą, buvo būtina jiems sudaryti galimybę privatizuoti kitą gyvenamąją patalpą. Vertinant 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. 1-1454 21 straipsnyje įtvirtintą garantijų sistemą nuomininkams, gyvenantiems savininkams grąžintinuose namuose. Ši teisės norma nebuvo numačiusi garantijų galiojimo laiko, tačiau užtikrino, kad jos bus įgyvendintos, t.y. asmeniui pasirinkus kurią nors vieną įstatyme numatytą garantiją, ši garantija jam turi būti įgyvendinta visa apimtimi. Valstybės garantija pasibaigia tada, kai ji įgyvendinama. Garantija turi būti įgyvendinta, jei nenustatyta, kad garantijos turėtojas jos atsisakė. Nors ieškovei nebuvo išduotas garantinis dokumentas, tačiau garantinio dokumento neišdavimas, neatima teisės gauti įstatymu suteikiamą valstybės garantiją. Teismui nustačius, kad ieškovė turėjo valstybės garantiją bei jos neatsisakė, nustatytina, kad ieškovei valstybės garantija įgyvendinta, todėl ir nėra nepasibaigusi.
Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnyje išvardytos garantijos, nustatančios kitos gyvenamosios patalpos įsigijimą nuosavybėn ar nuomai lengvatinėmis sąlygomis, ne tik užtikrina nuomininkų aprūpinimą kitu būstu, bet ir nustatytomis įsigijimo lengvatomis kompensuoja jų prarastą galimybę privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą.
LAT nurodė, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas teisės normas, privalo vadovautis taip pat ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nes tik taip gali įgyvendinti savo konstitucinę pareigą užtikrinti teisingumą kiekvienoje byloje (Konstitucijos 109 straipsnis). Taip pat nurodė, kad pažeistų teisių gynimo būdo parinkimas yra teismo diskrecijos teisė.
Teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuorodomis, teismo nurodytais motyvais, nekeisdamas faktinio pagrindo, ieškovės noro įgyti nuosavybėn būstą, keičia teisinį pagrindą ir tenkina ieškovės ieškinį dalinai, vadovaudamasis įstatymais „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas“, „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" bei „Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarka“, bei CK 1.5 str., ieškovei kaip valstybės garantijos įvykdymas, dalis būsto kompensuojama, o likusią dalį ieškovė turi išsipirkti. Nustatytina, kad ieškovės turėto turto - buto (duomenys neskelbtini), vertė yra – 20400 Lt, o (duomenys neskelbtini)– 25000 Lt, todėl nustačius, kad ieškovei suteiktų gyvenamųjų patalpų vertė viršija jos turėto buto (duomenys neskelbtini) nuomotų patalpų vertę, nuosavybėn neatlygintinai perduodama tik suteikiamų gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) dalis, už 20400 Lt, kuri atitinka jos nuomotų gyvenamųjų patalpų vertę. Likusią gyvenamųjų patalpų dalį už 4600 Lt ieškovė privalo išsipirkti iš valstybės per 5 metus. Teismas numato tokį išpirkimo laikotarpį remdamasi tuo, kad ieškovė yra pensininkė, II grupės invalidė, todėl tai yra optimaliausias terminas per kurį, neapsunkinant ieškovės minimalaus pragyvenimo lygio, galėtu išsimokėti.
Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovės, ieškovės atstovui (ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba) proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 3109 Lt, pervedant į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (LR CPK 93 str.).
Patenkintų reikalavimų daliai priteistina iš atsakovės – 23 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 253 str., 259-270 str.
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.Priteisti ieškovei B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), įpareigojant per penkerius metus sumokėti 4600 Lt valstybei. Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, ieškovės B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atstovui 3109 Lt bylinėjimosi išlaidų, pervedant Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, a.s. LT 7300 0100 9003 5383, AB bankas, kodas 73000.Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 23 Lt pašto išlaidų valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.