- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- e2A-725-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16431-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- UAB ,,Legal Balance“
- Atsakovas
- G. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau-UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 625 Eur negrąžintą kreditą, 29,38 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 624,73 Eur palūkanas po sutarties nutraukimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo G. K. 625 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus) negrąžinto kredito, 29,38 Eur (dvidešimt devynis eurus 38 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 99,69 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 69 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (754,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,11 Eur (septyniolika eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Nustatė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „4finance“ ir atsakovo G. K. 2015 m. lapkričio 29 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 712687014, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 625 Eur kreditą 60 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 88,13 Eur bendrą vartojimo kredito kainą (palūkanas) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl atsakovas liko skolingas ieškovui 625 Eur negrąžinto kredito ir 29,38 Eur bendros vartojimo kredito kainos.
5. Tarp UAB „Legal Balance“ ir UAB „4finance“, 2017 m. birželio 29 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į esamą skolą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 712687014, bei su skola susijusias papildomas teises. Tokiu būdu ieškovė įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovą.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, ieškovės prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos taikant 114,37 proc. metines palūkanas, sudarančias 0,31 proc. kredito sumos dienos normą, ir paskaičiuotos už 319 dienų, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos po kredito grąžinimo termino laikytinos aiškiai per didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama VKĮ nustatytu dydžiu (0,05 proc.) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai kreditorius privalėjo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nustatytą 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką (319 dienos) ieškovui priteistina iš viso 99,69 Eur palūkanų (625x 0,05/100 proc. x 319 dienų = 99,69), o likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Legal Balancce“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą už akių dalyje dėl palūkanų po sutarties nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisti apeliantei 624,73 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo, 29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat, apeliantė prašė iš atsakovo priteisti 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
8.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva be jokio prašymo prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties termino pasibaigimo kvalifikavo kaip kompensuojamą funkciją atliekančias palūkanas, jas sumažino ir dalį priteisė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo.
8.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas UAB „Legal Balance“ skaičiavo taikydama ne 131,20 proc. bendrą kredito kainos metinę normą, bet 114,37 proc. metinę palūkanų normą, nors atsakovas sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 131,20 proc. UAB „Legal Balance“ mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo, taikant 114,37 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiavo geranoriškai tik už 319 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti beveik nei 3 metus.
Šalies argumentai
8.3. Apeliantas nurodo, jog sutarties sudarymo metu galiojusioje LR VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje (Suvestinė redakcija 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.) buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Taigi, sutartyje įtvirtinta 131,20 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios LR VKĮ redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 131,21 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.
9. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatytą, todėl pasisakoma tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta pilna apimtimi tenkinti reikalavimą dėl mokėjimo palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „4finance“ ir atsakovo G. K. 2015 m. lapkričio 29 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 712687014, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 625 Eur kreditą 60 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 88,13 Eur bendrą vartojimo kredito kainą (palūkanas) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl atsakovas liko skolingas ieškovui 625 Eur negrąžinto kredito ir 29,38 Eur bendros vartojimo kredito kainos. Atsakovas sutartyje nurodytais terminais neatsiskaitė su kreditoriumi. Tarp UAB „Legal Balance“ ir UAB „4finance“, 2017 m. birželio 29 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į esamą skolą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 712687014, bei su skola susijusias papildomas teises. Tokiu būdu ieškovė įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovą.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo G. K. 625 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus) negrąžinto kredito, 29,38 Eur (dvidešimt devynis eurus 38 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 99,69 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 69 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (754,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,11 Eur (septyniolika eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
14. Byloje kilo ginčas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašytą 624,73 Eur mokėjimo palūkanų sumą ir sprendimu už akių priteisė tik 99,69 Eur mokėjimo palūkanas.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
16. Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).
17. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma - palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos sutarties sąlygas, pritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė palūkanas aiškiai per didelėmis. Sudarydamos sutartį šalys susitarė dėl pelno palūkanų mokėjimo. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktu šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma, atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška, kaip numatyta Specialiosiose sąlygose, sudaro 131,20 proc. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį susideda iš visų išlaidų, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Vienas iš bendros vartojimo kredito kainos elementų yra palūkanos, kurių metinė norma pagal Specialiąsias sąlygas yra 131,20 proc. Ieškiniu prašoma priteisti 624,73 Eur suma paskaičiuota taikant palūkanų normą 114,37 proc.
20. Sumažinta buvo mokėjimo palūkanų dalis, kurią prašyta priteisti po sutarties nutraukimo. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte nustatyta, jog iki kol bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos, sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir / ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti pagal sutartį mokėtinas sumas. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą kredito gavėjui praleidus mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra kredito kainos metinė norma skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, Vartojimo kredito įstatymą ir sutartį. Sutarties nuostatos ir CK 6.872 straipsnio 2 dalis patvirtina pareigą mokėjimo palūkanas mokėti iki kredito grąžinimo. Kadangi atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį ir mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas mažinti.
21. Šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), kadangi dėl vartojimo kredito sąlygų atsakovas išreiškė sutikimą. Vartotojų teisių gynimas nagrinėjamu atveju gali būti užtikrinamas tik tuo, kad teismas patikrina vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą CK 6.228-4 straipsnio pagrindu ir nustatęs, kad sutartimi nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties netinkamą vykdymą ar kitu pagrindu, pripažįsta sąlygą negaliojančia. Vien tai, kad viena šalis yra vartotojas, nereiškia, jog visais atvejais teismas turi vienos šalies naudai vertinti susitarimo sąlygas.
22. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka minėto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Taigi konkrečiu atveju, šalių sudarytos vartojimo kredito bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyto dydžio.
23. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašomas priteisti mokėjimo palūkanas po sutarties nutraukimo paskaičiavo už 319 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal sutartį vėluoja atsiskaityti beveik 3 metus. Nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomos priteisti mokėjimo palūkanos, kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydis yra aiškiai per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
25. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir jos apeliacinis skundas yra tenkinamas, iš atsakovo ieškovės naudai priteisima minėto žyminio mokesčio suma (15 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu , 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti sekančiai:
„ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, į. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 625 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus) negrąžinto kredito, 29,38 Eur (dvidešimt devynis eurus 38 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 624,73 Eur (šešis šimtus dvidešimt keturis eurus 73 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 1279,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, į. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.