Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl transporto priemonių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio laiką ir vietą šalims pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka paskelbiant tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas toks daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau kartu – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Automobiliai bendrojo naudojimo vietoje, t. y. Kirtimų g. 19 ir Šeškinės g. 15, Vilniuje, buvo palikti neeksploatuojami. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose 2024 m. balandžio 5 d. Nr. F-11-24-49 ir 2024 m. balandžio 17 d. Nr. F-11-24-54 nurodyta, kad automobiliai mėlynos spalvos ,,Mercedes-Benz“ ir juodos spalvos „Audi TT“ buvo nugabenti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priklausančią stovėjimo aikštelę, esančią Skaistvario g., Vilnius. Iš Ilgalaikio turto apskaitos kortelių nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija Automobilius įtraukė į nebalansinę apskaitą. Byloje nėra duomenų, kad paaiškėtų Automobilių savininkai ir jie kreiptųsi dėl Automobilių atsiėmimo (CPK 178, 185 straipsniai).

6. Pagal CK 4.58 straipsnio 4 dalį kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. Aprašo 10 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog inicijavus transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras, tokia transporto priemonė nuvežama į laikymo vietą (aikštelę) ir saugoma tol, kol atsiranda jos teisėtas savininkas arba teismas priima sprendimą pripažinti transporto priemonę bešeimininkiu daiktu ir perduoti valstybei ar savivaldybei.

7. Šiuo konkrečiu atveju matyti, kad pareiškėja visais įmanomais būdais siekė, kad Automobilių savininkai būtų informuoti ir pasirūpintų savo transporto priemonėmis. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo ginčo transporto priemonės įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą ir per šį laikotarpį Automobilių savininkai dėl transporto priemonių į pareiškėją nesikreipė, jų neieškojo, todėl laikytina, kad transporto priemonių savininkai yra nežinomi. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad Automobiliais galimai buvo atsikratyta kaip nereikalingais, paliekant juos bendrojo naudojimo vietose, kas kėlė didelių nepatogumų Vilniaus miesto gyventojams. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Automobilių savininkai atsisakė transporto priemonių CK 4.58 straipsnio 4 dalies prasme (CPK 185 straipsnis). Teismas sprendžia, kad pareiškėja savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais, todėl pareiškimas tenkintas (CPK 536 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 534 – 537 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti transporto priemonę „Mercedes-Benz“, be valstybinių numerių, bešeimininke ir perduoti ją Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Pripažinti transporto priemonę „Audi TT“, be valstybinių numerių, bešeimininke ir perduoti ją Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.