Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismui pranešus pareiškėjui ir suinteresuotiems asmeniui apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, prašymai negauti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, todėl byla, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

5. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), yra garažas, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 1970-1981 m. Leidimų išdavimo registracijos knygoje yra įrašas apie statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 1971 m. kovo 4 d. A. Š., S., (duomenys neskelbtini), garažui statyti. Garažo projektas ir kita dokumentacija archyve nebuvo rasta.

7. Iš VĮ Registrų centro 2025 m. sausio 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nekilnojamajam turtui nėra įregistruota.

8. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad 1) patalpos (buto) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys: adresas – (duomenys neskelbtini), paskirtis – garažų, pavadinimas – garažas, žymėjimas plane – (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data – 2024-11-20; pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra patalpa (butas) kadastro duomenys: paskirtis – garažų, pavadinimas – garažas, žymėjimas plane – (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1973, statybos pabaigos metai – 1973, baigtumas – 100 proc.

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį siekia įgyti nuosavybės teisę į vieną objektą – garažą, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

10. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

11. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

12. Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

13. Taigi, įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisių įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnis), o tam, kad nuosavybės teisė būtų įgyjama pagal įgyjamąją senatį, būtina konstatuoti CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytų sąlygų visumos buvimą.

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad garažo statyba buvo pradėta ir užbaigta 1971 m., gavus statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) sutuoktinio A. Š. vardu, naudojant šeimos lėšas. Nuo 1981 m. buvo atliktas garažo varžos matavimas ir įvesta elektros energija. Po sutuoktinio A. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja priėmė sutuoktinio palikimą ir toliau nepertraukiamai ir teisėtai valdė garažą ir juo naudojosi kaip savininkė. Z. Š. turi įrodymus apie elektros energijos vartojimą garaže nuo 2012 m., 2013 m. sudarė susitarimą dėl tiesioginio debeto už elektros energiją, iki šiol aktyviai naudojosi garažu, jį prižiūrėjo ir eksploatavo. Šiuos pareiškėjos teiginius patvirtina byloje esantys įrodymai: 2015 m. kovo 10 d. išduotas Radviliškio rajono 1 – ojo notarų biuro notarės D. V. išduotas liudijimas, notarinio registro liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Z. Š. nustatyta tvarka priėmė palikimą po A. Š. mirties – (duomenys neskelbtini); atsiskaitymo už elektrą knygelės skaitmeninė kopija; sutikimas dėl lėšų už elektrą nurašymo.

15. Civilinės bylos duomenys: Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla; VĮ Registrų centro 2025 m. sausio 17 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas; 2025 m. sausio 20 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atsakymas į užklausimą; 2025 m. sausio 9 d. VĮ Registrų centro sprendimas dėl pareiškėjos prašymo atmetimo; 2015 m. kovo 10 d. išduotas Radviliškio rajono 1 – ojo notarų biuro notarės D. V. išduotas liudijimas patvirtina, kad šiuo atveju garažas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra suformuotas – atlikti kadastriniai matavimai, suteiktas unikalus numeris, VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad garažas nėra įregistruotas nei valstybės, nei kito asmens vardu. Taip pat, atsižvelgiant į minėtus rašytinius įrodymus, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti garažą savavališka statyba. Garažą nuo jo pastatymo valdė pareiškėjos sutuoktinis ir po jo mirties teisėtai valdė jo žmona, kuri nurodė, kad jį tvarko ir prižiūri savo nuožiūra, moka mokesčius už sunaudotą elektros energiją. Byloje nėra jokių duomenų apie kitų asmenų pareikštas pretenzijas į valdomą garažą, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią.

16. Šiuo konkrečiu atveju, ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad turtas (garažas), kurį pagal įgyjamąją senatį pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teise, nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Turtas pareiškėjos buvo įgytas sąžiningai, pareiškėja sąžiningai valdo turtą visą įstatyme numatytą terminą, turtas visą valdymo laiką buvo valdomas teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai. Turtas visą valdymo laiką buvo valdomas kaip savas. Atsižvelgdamas į byloje ištirtų duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju byloje yra nustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, todėl yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Z. Š. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) garažą, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.