Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-12-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1669-142/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-27
Bylos Nr.
II-1669-142/2010
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pažeidėjas
R. D.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla II-1669-142/10Proc. Nr. 4-61-3-01337-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija 39.1; 45.4.2 (S)
NUTARTIS2010 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. D. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2010-09-10 nutarimo Nr. F510758 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (Vilniaus apskr. VPK KPV KPR) patrulis 2010-09-08 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą R. D. už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 169 ir 78.11 punktų reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2010-09-08 apie 00.23 val. Vilniuje, Panerių - Švitrigailos g. sankryžoje vairuodamas automobilį įvažiavo į sankryžą ir pravažiavo reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 8).

Vilniaus apskr. VPK KPV KPR specialisto 2010-09-10 priėmė nutarimą Nr. F510758, kuriame pripažino, kad R. D. padarė ATP protokole nurodytą pažeidimą, ir už pažeidimą skyrė R. D. 200 litų baudą (b. l. 9).

R. D. padavė teismui skundą, kuriame prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad Panerių g. nevažiavo ir reguliuojamos sankryžos degant raudonam šviesoforo signalui nekirto. Tai gali patvirtinti kartu su juo važiavęs keleivis R. L.

Teisme R. D. palaikė skundą. Paaiškino, kad jis vairavo taksi automobilį ir važiavo iš Kauno gatvės, o per Panerių – Švitrigailos g. sankryžą važiavo tiesiai degant žaliam šviesoforo signalui. Matė stovintį policijos automobilį. Policijos automobilio priekinis langas buvo į Švitrigailos g. pusę. Pareigūnai įjungę švyturėlius jį sustabdė tik Brolių g. R. D. nuomone, pareigūnai nematė, iš kur jis atvažiavo, nes buvo daug automobilių, o taksi automobiliai visi vienodi, mano, kad pareigūnai galėjo supainioti jį su kitu taksi automobiliu. Paaiškino, kad važiuojantiems iš Panerių g. yra papildoma šviesoforo sekcija ir jeigu ji nedega, gaunasi, kad važiuojama per raudoną šviesoforo signalą. R. L. buvo jo klientas. Priėjus policijos pareigūnams, keleivis išlipo iš automobilio ir patvirtino, kad jie važiavo iš Kauno g. Keleivį jis paėmė nuo Ukmergės g.

ATP protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

R. D. kaltinamas tuo, kad į reguliuojamą Panerių – Švitrigailos g. sankryžą įvažiavo ir ją kirto degant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo pažeisdamas KET 78.11 punkto ir 169 punkto reikalavimus. KET 78.11 punktas nurodo, kad raudonas signalas draudžia eismą. KET 169 punktas nustato, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Atsakomybė už šių reikalavimų nesilaikymą nustatyta LR ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

R. D. neigia jam inkriminuojamą pažeidimą ir aiškina, kad važiavo iš Kauno gatvės, o per Panerių – Švitrigailos g. sankryžą važiavo tiesiai degant žaliam šviesoforo signalui.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Šios aplinkybės nustatytinos remiantis įrodymais: ATP protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ištirti tokie įrodymai – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, liudytojų R. L. ir policijos pareigūnų V. B. ir M. M. parodymai teisme, rašytinė bylos medžiaga. LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą konstatuoti galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-14 nutartis byloje Nr. N-62-631/2010).

Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. B. parodė, kad stovėjo 20 metrų atstumu nuo sankryžos ir stebėjo judėjimą per sankryžą Švitrigailos gatvėje. Liudytojas tarnybiniame automobilyje sėdėjo keleivio vietoje. Labai gerai matė, kaip degant raudonam šviesoforo signalui iš Panerių gatvės taksi automobilis „Opel Meriva“ nuvažiavo link oro uosto. Paaiškino kad, tuo metu, kai važiuojantiems Švitrigailos gatve dega žalias šviesoforo signalas, važiuojantiems iš Panerių gatvės tuo pačiu metu negali degti žalias šviesoforo signalas. Taksi vairuotoją sustabdė Brolių gatvėje, nes reikėjo užvesti tarnybinį automobilį, iš stovėjimo vietos išvažiuoti į gatvę ir pasivyti pažeidėją. Taksi vairuotojas aiškino, kad važiavo iš Kauno gatvės ir kad liudytojas neva suklydo. Liudytojas parodė, kad tuo momentu važiavo tik vienintelis taksi automobilis, todėl suklysti liudytojas tikrai negalėjo. Taksi automobilyje buvo keleivis. Liudytojas kalbėjo su keleiviu. Keleivis liudytojui tik sakė, kad važiuoja iš Šeškinės ir kad nežino, kokiomis gatvėmis toliau važiavo.

Liudytojas M. M. teisme parodė, kad stebėjo eismą Panerių-Švitrigailos g. sankryžoje 15-20 metrų atstumu. Tarnybinį automobilį pastatė brome taip, kad galėtų stebėti sankryžą. Tą sankryžą stebėjo todėl, kad važiuojantys iš Panerių gatvės ir sukantys į dešinę į Švitrigailos gatvę dažnai daro pažeidimus. Sukantiems iš Panerių gatvės yra papildoma rodyklė, todėl į sankryžą galima važiuoti tik, kai dega ta papildoma rodyklė. Sankryža apšviesta, todėl viskas labai gerai matosi. Liudytojas sėdėjo vairuotojo pusėje. Iš tos vietos, kurioje jis su kolega buvo, labai gerai matėsi šviesoforo ženklai, degantys važiuojantiems iš Panerių gatvės. Pastebėjo, kaip iš Panerių gatvės, degant raudonam šviesoforo signalui, į dešinę pasuko taksi automobilis. Pastebėję pažeidimą, išvažiavo iš bromo ir tinkamoje saugioje vietoje sustabdė tą taksi automobilį. Taksi automobilį vairavo R. D. Taksi automobilyje buvo keleivis. Prie vairuotojo iš pradžių priėjo kolega. Tarnybiniame automobilyje vairuotojas aiškino, kad atvažiavo nuo Kauno gatvės ir jam degė žalias šviesoforo signalas. Su keleiviu liudytojas nebendravo. Liudytojas parodė, kad tuo momentu važiavo keli automobiliai, tačiau taksi automobilis buvo vienas ir suklysti liudytojas negalėjo.

Liudytojų policijos pareigūnų parodymai yra logiški, nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, atitinka tarnybiniame pranešime nurodytas pažeidimo aplinkybes (b. l. 9). Liudytojų parodymai iš esmės atitinka ir R. D. paaiškinimus dėl vietos, kurioje jį sustabdė pareigūnai, dėl to, ką jis pareigūnams aiškino dėl pažeidimo (kad važiavo iš Kauno gatvės), dėl to, kad vežė keleivį. Abu liudytojai policijos pareigūnai parodė, kad jų užduotis buvo būtent stebėti eismą sankryžoje, todėl jie tarnybinį automobilį pastatė taip, kad gerai matytų situaciją sankryžoje. R. D. patvirtino, kad matė sankryžos dešinėje stovintį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, todėl abejoti liudytojų policijos pareigūnų parodymais dėl to, kad jie gerai matė eismą sankryžoje, nėra pagrindo. Liudytojai policijos pareigūnai parodė, kad tuo momentu per sankryžą važiavo tik vienas taksi automobilis, todėl suklysti jie negalėjo. R. D. ir liudytojai policijos pareigūnai vieni kitų asmeniškai nepažįsta. R. D. nenurodė kitų aplinkybių, dėl kurių liudytojai policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkaltinti pažeidimo padarymu būtent jį. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti liudytojų parodymais, kad jie matė, kaip R. D. vairuotojams taksi automobilis iš Panerių gatvės sankryžoje su Švitrigailos gatve į dešinę pasuko degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Nors R. D. nuo pat pradžių aiškino, kad važiavo nuo Kauno gatvės, tačiau toks paaiškinimas vertintinas jo pasirinktos gynybos priemonės kontekste, kaip nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Teisme liudytoju buvo apklaustas keleivis R. L. Liudytojas R. L. parodė, kad tą vakarą gerai atsimena. Atsimena, kaip važiavo tiesiai Kauno gatve, o kai pasuko į Brolių gatvę, sustabdė policijos pareigūnai. Liudytojas parodė, kad iš Kauno gatvės išvažiavo į Švitrigailos gatvę. Tą vakarą liudytojas buvo vartojęs alkoholį. Liudytojas negirdėjo, ką pareigūnai kalbėjo su vairuotoju. Liudytojas su pareigūnais nekalbėjo, pareigūnai liepė liudytojui sėdėti automobilyje. Liudytojas parodė, kad policijos pareigūnų tarnybinis automobilis stovėjo už sankryžos dešinėje pusėje. Taksi vairuotojas jo neįtikinėjo sakyti, kad jie važiavo iš Kauno gatvės. Policijos pareigūnai negalėjo girdėti, kaip jis kalbėjo su R. D., nes policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, R. D. iš karto buvo pakviestas eiti į tarnybinį automobilį, todėl liudytojas neturėjo laiko šnekėti su taksi vairuotoju, o kai vairuotojas grįžo, pareigūnai liepė jam liudytoją vežti namo. Tokiais liudytojo parodymais nėra pagrindo tikėti, nes juos paneigia liudytojų policijos pareigūnų parodymai. Liudytojas R. L. parodė, kad su policijos pareigūnas nebendravo, tačiau policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodyta, kad taksi keleivis buvo neblaivus, o šią aplinkybę teisme patvirtino pats liudytojas R. L. Nebendravus su taksi keleiviu, ši aplinkybė policijos pareigūnams nebūtų žinoma. Ir tarnybiniame pranešime užfiksuota, ir teisme liudytojas V. B. parodė, kad taksi keleivis sakęs, jog nežino, iš kokios gatvės važiavo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad R. D. pažeidimo vietoje būtų rėmęsis liudytojo keleivio R. L. paaiškinimais, neprašė pareigūnų užfiksuoti keleivį liudytoju, paaiškinime apie liudytoją nieko nerašė (ATP protokolas, b. l. 8). Todėl liudytojo taksi keleivio parodymai teisminiame bylos nagrinėjime vertintini kritiškai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. D. už KET 78.11 punkto ir 169 punkto reikalavimų pažeidimą administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.

ATP protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai. Pažeidimas tinkamai kvalifikuotas. R. D. paskirta maksimali inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatyta bauda. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (į bylą pateikta pažyma apie asmens baustumą patvirtina, kad R. D. turi galiojančių nuobaudų, o iš viso padarytų KET pažeidimų kiekis rodo, kad išvadų dėl pažeidimų nedaro ir skiriamos administracinės nuobaudos neturi auklėjamojo pobūdžio, b. l. 12-17), darytina išvada, kad nuobauda tinkamai individualizuota pagal LR ATPK 30 straipsnio, 30² straipsnio reikalavimus ir keisti ją nėra teisinio pagrindo. Nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (LR ATPK 250 straipsnio).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. ir 128 str.,

nutarė:

Vilniaus apskr. VPK KPV KPR 2010-09-10 nutarimą Nr. F510758, kuriuo R. D. už LR ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 200 litų bauda, palikti nepakeistą ir R. D. skundo nepatenkinti.

Nutartis per dešimt dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė