Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiųjų S. E. ir M. E. įstatyminiam atstovui A. E. ir įgaliotajai nukentėjusiųjų atstovei advokatei Lionei Musteikienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, nedirbantis , 2017-03-23 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 38 straipsniu, laikomas neteistas , paskirtą kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. D. 2018 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, žodinio konflikto metu, tyčia, sugriebė mažamečiui posūniui S. E., už kairės rankos ir ją paspaudė bei nustūmė ant grindų, ko pasėkoje jis griūdamas užsigavo kairės kojos kelį, taip nukentėjusiajam S. E. sukėlė fizinį skausmą,

Be to, T. D. 2018 m. birželio 17 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, žodinio konflikto metu, tyčia, gulinčiam lovoje nepilnamečiui posūniui M. E., suėmė už kairės rankos ir ją suko, taip nukentėjusiajam M. E. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. D. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gegužės mėnesį, dienos nepamena, galėjo būti vakare, apie 17.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), jis grįžo į namus po darbo, buvo išgėręs. Tarp jo ir S. kilo konfliktas, nes jis neparnešė vandens, buvo nesusitvarkęs kambario. Jis konflikto metu sugriebė posūniui S. E. už kairės rankos ir ją paspaudė, pastūmė ir jis nugriuvo ant grindų. Griūdamas galėjo susitrenkti ir užsigauti kairės kojos kelį. Jis neverkė, bet šaukė, kad jam skauda kelį. Pripažįsta, kad tokiais veiksmais sukėlė S. E. fizinį skausmą. Dėl to labai gailisi. Be to 2018-06-17, buvo išeiginė, sekmadienis, apie 12.00 val. Jis darė valgyti, M. gulėjo lovoje, jis jį pakėlė ir paprašė M. atnešti vandens,, tada buvo blaivus. M. jo neklausė, tada jis suėmė M. už kairės rankos ir ją pasuko. Kai pasuko ranką, M. keikėsi. Pripažįsta, kad taip darydamas sukėlė M. fizinį skausmą, ir dėl to labai gailisi. Anksčiau niekada nėra naudojęs smurtą vaikų atžvilgiu, buvo tik žodiniai konfliktai, prieš sugyventinę nėra pakėlęs rankos, buvo tik tie du atvejai. Po šio įvykio ir buvo pranešta socialinei darbuotojai ir vaiko teisių apsaugos darbuotojams. Dabar vaikai gyvena pas savo brolį. Nori, kad vaikai grįžtų. Nebegeria alkoholio apie pusantro mėnesio, lankosi pas gydytoją. Dabar bendrovėje nebedirba, bet dirba pagal „žalius čekius“ pas ūkininką Š., kuris žada jį priimti nuolatiniam darbui. Be to, jis turi mokėti paskolą už įsigytą butą ir vaikui alimentus.

Po kaltinamojo T. D. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir advokatei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. D. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

Nepilnametis nukentėjusysis S. E. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad datos neprisimena, buvo pavasaris, ryte atsikėlę neblaivus T. D. pradėjo jį vadinti įžeidžiančiais žodžiais, pravardžiavo, liepė eiti plauti indus. Kai jis nuėjo prie šaldytuvo pasiimti valgyti, T. D. pagriebė jį už pakarpos (parodo), suėmė už marškinėlių ir prirėmė prie šaldytuvo. Jis išsigando, bet tada niekur neskaudėjo. Po to paėmė už kairės rankos, ją suspaudė, nuvedė į kambarį ir nustūmė ant grindų (parodo). Jis atsiklaupė ant kelių, rankas pasidėjo ant grindų. Jam skaudėjo koją, kai vertė ant žemės nuo smūgio į grindis. Mėlynių, kitų sumušimo žymių nebuvo. Skausmas praėjo tą pačią dieną. Po to dar paėmė už rankos ir pastūmė į lovą. Namuose buvo tik mama, kuri liepė T. ramintis. Yra ir anksčiau T. kvietęs policiją, kai šis smaugė mamą bei mušė jį, bet tada skausmo nesukėlė. T. D. pas juos gyvena apie pusę metų, kabinėjasi ir prie brolio, keikiasi. Mama T. visada ramindavo, juos bandydavo apginti. Kad jį skriaudė anksčiau bijojo pasakyti, bet neištvėrė ir pasakė seniūnijos darbuotojai O.. (b.l. 70-71)

Nepilnametis nukentėjusysis M. E. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad namuose (duomenys neskelbtini), birželio mėnesį, apie 12 val. dienos patėvis T. D. smurtavo prieš jį. Jis miegojo, kai atėjo patėvis jo žadinti, nutempė antklodę, po to užšoko jam ant kojų. Kažką pasakė, bet jis nesuprato ką, ir užsuko kairę ranką. Ranką skaudėjo, žymių neliko. mama pasakė, kad T. D. paleistų ir šis paleido. Tada jis pabėgo į lauką ir dviračiu nuvažiavo pas seserį A. L.. Patėvis pas juos gyvena apie pusę metų, dažnai vartoja alkoholį, tačiau anksčiau nėra smurtavęs prieš jį. Brolis S. yra pasakojęs, kad T. D. ir jį yra pastūmęs. Apie įvykį papasakojo vaiko teisių skyriaus specialistėms. Nenori, kad T. D. gyventų pas juos. (b.l. 68-69)

Liudytoja E. K. parodė, kad 2018-06-18 paskambino Pakruojo rajono socialinė darbuotoja O. K. ir informavo, jog turi duomenų, kad prieš vaikus M. ir S. E. namuose galimai smurtauja motinos sugyventinis T. D.. Nuvykus į vietą M. E. papasakojo, jog 2018-06-17 apie 12 val. neblaivus mamos sugyventinis T. D. jam suko kairę ranką ir sukėlė fizinį skausmą. S. E. pasakojo, kad 2018 metų gegužės mėnesį, dienos neprisiminė, apie 17 val. T. D. jį pastūmė ir jis nugriuvo ant grindų bei užsigavo koją. Vaikai pasakė, kad nenori gyventi su T. D., nes pastarasis su jų mama dažnai vartoja alkoholį, o išgėręs būna agresyvus. (b.l. 73-74)

Liudytoja O. K. parodė, kad dirba Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. Nuo 2016-07-01 R. E. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros. Šeimoje lankosi į savaitę vieną kartą. R. E. daug alkoholio vartoti pradėjo, kai pradėjo gyventi su T. D.. S. ir M. E. nepatenkinti mamos sugyventiniu. S. yra pasakojęs, kad T. ant jo šaukė, daro "tvarką" tada, kai būna girti. Kad šioje šeimoje būtų naudojamas smurtas vaikai nėra pasakoję. (b.l. 77)

Liudytoja apklausta R. E. parodė, kad nėra mačiusi, kad sugyventinis T. D. muštų ar kitaip skriaustų jos sūnus S. ir M., vaikai jai taip pat nesiskundė. apie panaudotą smurtą sužinojo policijoje ir mano, kad T. D. pasielgė blogai. (b.l. 83).

Liudytojas S. V. parodė, kad gavo pranešimas jog neblaivus vyras smurtauja prieš vaikus. Nuvykus juos pasitiko Pakruojo rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja E. K., kuri paaiškino, kad T. D. smurtauja prieš vaikus. Namuose buvo du nepilnamečiai vaikai Vienas iš vaikų paaiškino, kad T. D. jį mušė. Ant vaikų sužalojimų nesimatė. T. D. buvo neblaivus, girtumas buvo 3,0 promilių, jis pasakė, kad taip auklėja vaikus. (b.l. 89)

Liudytoju apklaustas A. E. parodė, kad pas mamą R. E. negyvena apie 5 metus, tačiau ryšius palaiko tiek su mama, tiek su nepilnamečiais broliais M. ir S.. Apie pusę metų mama gyvena su T. D.. Su pastaruoju santykiai nėra geri, nes T. D. yra sumušęs mamą, o brolis iškvietė policiją. Maždaug prieš mėnesį (apklausa 2018-07-24) S. pasakė, kad T. D. buvo užlaužęs broliui M. ranką, bet šiam pavyko ištrūkti. Anksčiau ne kartą M. kalbantis telefonu yra sakęs, kad T. D. būdamas neblaivus jį keikia, šaukia ar pastumia. Apie tai jis pasakydavo mamai, tačiau ši į policiją nesikreipdavo. S. taip pat skųsdavosi T. D. elgesiu. Anksčiau abu broliai apie namuose patiriamą smurtą nėra pasakoję. Kai T. D. buvo užlaužęs ranką, M. sakė, kad jam skaudėjo, ant peties buvo matyti nubrozdinimas. Tačiau niekas M. nevežė pas medikus, nes sužalojimas buvo nežymus, o skausmas praėjo. (b.l. 97-98)

Liudytoja L. Š. parodė, kad su kolega S. V. pagal pranešimą vyko adresu (duomenys neskelbtini), kur neblaivus vyras smurtauja prieš nepilnamečius vaikus, yra agresyviai nusiteikęs. Nuvykus juos pasitiko Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja E. K., kuri paaiškino, kad T. D. smurtauja prieš nepilnamečius vaikus, M. ir S. E.. E. K. perpasakojo, ką jai minėjo vaikai. (b.l. 100)

Liudytoja A. L. parodė, kad mama R. E. gyvena su sugyventiniu T. D.. Kartu gyvena nepilnamečiai broliai S. ir M. E.. Ji pas mamą nuvažiuoja kartą per mėnesį ir nėra mačiusi, kad T. D. ar mama smurtautų prieš brolius. M. pasakojo, kad jam gulinčiam T. D. yra sukęs ranką ir jam skaudėjo. Ji siūlė broliui važiuoti pas ją, bet šis nenorėjo palikti brolio. Be to broliai sakė, kad neblaivus T. D. prie jų kabinėjasi, keikiasi, o blaivus bendrauja normaliai. Ant brolių nėra mačiusių akivaizdžių sužalojimų. (b.l. 106-107)

2018-06-18 tarnybinis pranešimas, jog gauta informacija ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus T. D. 2018-06-17 apie 21 val. sumušė nepilnametį posūnį M. E., sukeldamas fizinį skausmą. (b.l. 9)

2018-0-6-18 vykio apžiūros protokolas, apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūros metu fotografuota. (b. l. 13-20)

2018-07-27 tarnybinis pranešimas dėl liudytojų nustatymo, jog R. E. ir T. D. kaimynai nenurodė, kad būtų girdėję, jog namuose vaikai yra skriaudžiami. (b.l. 23)

2018-06-18 nutarimas pripažinti S. E. nukentėjusiuoju. (b.l. 35)

2018-06-18 nutarimas pripažinti M. E.nukentėjusiuoju. (b.l. 37)

2018-06-28 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai dėl laikinosios globos nustatymo - nepilnamečių M. ir S. E. globėju paskirtas A. E.. (b.l. 26-28)

Duomenys iš ataskaitų žiūryklės, iš kurios matyti, kad pranešimas apie galimą smurtą adresu (duomenys neskelbtini) gauti 2018-01-22 ir 2018-04-05. (b.l. 31)

2018-07-02 nutarimai leisti A. E. dalyvauti procese kaip nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovui. (b.l. 39-40, 42-43)

2018-07-03 nutarimai leisti advokatui Anatolij Šichovcov dalyvauti procese kaip nepilnamečių nukentėjusiųjų įgaliotam atstovui. (b.l. 48-52)

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo T. D. kaltė įvykdžius jam inkriminuojama nusikaltimą – smurtaujant sukėlus mažamečiui posūniui S. E., gimusiam (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą ,yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį, nes jis tyčia sugriebė mažamečiui posūniui S. E., už kairės rankos ir ją paspaudė bei jį nustūmė ant grindų, ko pasekoje S. E. griūdamas užsigavo kairės kojos kelį .

Taip pat teismas konstatuoja, kad kaltinamojo T. D. kaltė įvykdžius jam inkriminuojama nusikaltimą – smurtaujant sukėlus nepilnamečiui posūniui M. E., gimusiam (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą ,yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tyčia ,gulinčiam lovoje nepilnamečiui posūniui M. E., suėmė už kairės rankos ir ją suko.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 ir į 55 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailis (BK 59 str. 1 d. 2 p.) .Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad vieną nusikaltimą įvykdė ,būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis T. D. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis neteistas , tačiau 2017-03-23 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 38 straipsniu ( b. l.115-116,117-118), baustas administracine tvarka (b. l.112-114), dirbo (duomenys neskelbtini) ( b.l.120,121), šiuo metu vykdo individualią veiklą.

Vadovaujantis bausmės skyrimo principais ir remiantis bylos medžiagos duomenimis, matyti, kad kaltinamajam T. D. nėra galimybės paskirti švelnesnę (kitos rūšies) bausmę, nei numatyta jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje, šioje byloje nėra nustatyta jokių ypatingų ar išimtinių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo T. D. padarytų nusikaltimų aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą ir prokuroro prašomos rūšies bausmę – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamasis T. D. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Į bausmės laiką T. D. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 18 d.14.00 val. iki 2018 m. birželio 19 d. 15 val.02 min., t. y. 2 paros.

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis T. D. neteistas, įvykdė du nesunkius nusikaltimus , yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė , jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi, pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, jis gydosi nuo alkoholizmo , išlaiko mažametį vaiką, konstatuoja, esant pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo T. D. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, atsižvelgus ir į valstybinį kaltinimą palaikiusio prokurorės poziciją, T. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis), paskiriant jam teismo įpareigojimus, kurie parenkami atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, į nusikalstamos veikos pobūdį ir kt.

T. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l.143-144), paliktina galioti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, T. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė –dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Atsižvelgus į tai, kad nepilnamečių nukentėjusiųjų įgaliotojo atstovo-advokato dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas (BPK 55 str. 4 d.), atsižvelgus į T. D. turtinę padėtį -nedirbantis , iš T. D. nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-299,301-307,312-313str.str.teismas

nusprendžia:

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje , 140 straipsnio 3 dalyje ir jį nuteisti:

-pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 ( keturiems) mėnesiams

– pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 ( šešiems) mėnesiams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi,4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ,prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 9 ( devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir T. D. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 ( šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, T. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams , įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

pradėti dirbti ar tęsti darbą , netekus darbo, per 1 mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką;neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto ar rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu , 72² straipsniu , T. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigoti jį per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką T. D. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką : nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. birželio 19 d. , t. y. 2 paras.

T. D. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktinį įrodymą –kompaktinį diską palikti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-1519-284/2018 m.

Iš T. D. nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.