Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2015 m. spalio 31 d., apie 12.00 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, smurtaudamas artimoje aplinkoje prieš motiną – T. K., pargriovęs pastarąją ant lovos, užlaužė jai kairę ranką, sudavė abejomis rankomis per ausis, po ko T. K. nugriuvus ant grindų spyrė jai apie šešis kartus į nugarą ir kojas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai T. K. fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažino ir paaiškino, kad įvykis įvyko apie 10 valandą, jis tądien grįžo namo apsvaigęs nuo alkoholio ir motina pradėjo jam priekaištauti dėl išgėrinėjimų. Tuomet kilo konfliktas. Tikina, kad tiksliai nepamena, kokius veiksmus naudojo prieš mamą. Pamena, kad užlaužė jai ranką ir pagriovė ant lovos. Taip pat negali tiksliai pasakyti, kiek smūgių sudavė, gali būti, kad sudavė būtent tiek, kiek nurodyta prokuroro pareiškime. Anksčiau tokių konfliktų su mama nebūdavo, būdavo tik žodiniai. Nusikaltimo padarymo metu jam buvo nustatytas 2,8 promilių girtumas. Teigia, kad per išeigines dažnai mėgsta atsipalaiduoti, tačiau nemano, kad turi problemų dėl alkoholio. Darbe problemų dėl alkoholio vartojimo taip pat nekyla, todėl nemano, kad jam reikia gydytis dėl priklausomybės alkoholiui. Dėl savo veiksmų gailisi, mamos atsiprašė iš karto, kai tik buvo atvežtas į teismą ir pamatė į posėdį atėjusią mamą.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji T. K. parodė, kad 2015-10-31, apie 06.00 val., jai paskambino jos sūnus V. K. ir pasakė, kad jam su draugu pritrūko alkoholio ir reikalavo pinigų. Ji pasakė, kad turi tik 50 eurų. Sūnus supyko ir pasakė, kad tuoj ateis. Pastarasis namo sugrįžo apie 12.00 val., buvo neblaivus ir agresyvus. Ji sėdėjo kambaryje ant fotelio, siuvimo mašina taisė drabužius. Jis įspyrė koja į siuvimo mašiną, kuri nukrito nuo stalo. Ji norėjo išeiti į kitą kambarį, tačiau jis griebė ją ir, pagriovęs ant lovos, pradėjo laužti jos kairę ranką. Ji šaukė. Kai jis ją paleido, ji bandė pabėgti į kitą kambarį, tačiau jis išspyrė duris. Būdama už durų, nuo smūgio parkrito. Jis penkis ar šešis kartus įspyrė jai į nugarą ir kojas. Po to pradėjo ją žeminti, liepė atsiprašyti, klauptis ant kelių. Po įvykio ji paskambino sūnui Vitalijui, kuris iškvietė policiją (b. l. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas L. V. parodė, kad 2015-10-31, apie 13.20 val., patruliuojant su patruliu A. S. iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neblaivus brolis kabinėjasi prie mamos, konfliktuoja. Atvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko T. K.. Moteris buvo apsiverkusi, susijaudinusi. Dėvėjo baltos spalvos marškinėlius, kurie krūtinės zonoje buvo suplėšyti. T. K. paaiškino, kad jos sūnus, kaip vėliau paaiškėjo V. K., trenkė jai per ausis, stumdė. Moteriškės ausys buvo paraudusios. Daugiau sužalojimų nepastebėta. V. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, jis pristatytas į 5 PK (b. l. 20).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK 2015-10-31 T. K. pareiškime užfiksuota, kad 2015-10-31, apie 12.00 val., jos namo sugrįžęs neblaivus sūnus, užlaužė jos kairę ranką, spardė kojomis, šiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą (b. l. 1-2, 10, 11).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio patrulio L. V. 2015-10-31 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2015-10-13, apie 13.25 val., į pareigūnus kreipėsi T. K., kuri buvo susijaudinusi, paaiškino, kad sūnus trenkė jai per ausis, stumdėsi. Kartu užfiksuoti ant moters kūno pastebėti sužalojimai – ausų paraudimas (b. l. 7-9).

2015-10-31 apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu Lazdynų g. 22-12, Vilniuje. Apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 13-15).

Alkotesterio kvito duomenimis, V. K. 2015-10-31, 14.01 val., nustatytas 2,43 promilės girtumas (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. sudavė apie 5-6 smūgius į nugarą bei kojas savo motinai T. K. ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties pilnu prisipažinimu, nukentėjusiosios T. K. bei liudytojo L. V. parodymais, pareiškimu, tarnybiniu pranešimu dėl smurto aplinkoje, kita bylos medžiaga.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apklausiamas teismo posėdyje V. K. parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, dėl šios aplinkybės ne viską atsimena, pripažino, jog anksčiau smurto prieš motina nėra vartojęs, dėl ko laikytina, jog būtent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo veiksmams, paskatinusius nusikalstamą elgesį.

Teismas, skirdamas V. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad V. K. įvykdė nesunkų nusikaltimą, veika baigta, įvykdyta tiesiogine tyčia, į jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, taip pat įvertinami V. K. asmenybę charakterizuojantys požymiai: vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (b. l. 39), administracine tvarka baustas (b. l. 43), anksčiau neteistas (b. l. 40-42).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam V. K. laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už galimo skirti šio bausmės rūšies vidurkį. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 5 dalies 5 punktu, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo nuomone, būtent tokia bausmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam V. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2015 m. spalio 31 d., 14.00 val., iki lapkričio 2 d., 12.30 val., (b. l. 21, 32). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Kardomoji priemonė kaltinamajam V. K. nepaskirta.

Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo (iš viso 23,16 Eur). Nagrinėjamoje byloje gynėjas buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu 2 dalimi. Minėtos straipsnio nuostatos numato, jog bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, dėl ko jų priteisimas iš kaltinamojo, kuriam gynėjas užtikrintas privalomai, būtų nepagrįstas ir nesuderinamas su teisingumo interesais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigoti V. K. neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-10-31 iki 2015-11-02 (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomosios priemonės neskirti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.