Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-12-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-14990-291/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
e2YT-14990-291/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06997-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Žostautienė
Pareiškėjas
L. M.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Eglė Gecevičė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-14990-291/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06997-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.5.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,dalyvaujant pareiškėjos L. M. atstovei advokatei Eglei Gecevičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos I. M. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškėjos atstovė advokatė Eglė Gecevičė teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos L. M., mama I. M., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Ji pateikė prašymą vietos notarei dėl palikimo priėmimo. I. M. bendros jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu A. S., buvo įgijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris registruotas I. M. vardu. A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties, jo sutuoktinė I. M. liko gyventi šiame bute, kurį valdė, naudojo, prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, rūpinosi kaip savo turtu. I. M. po sutuoktinio mirties palikimą (sutuoktinio dalį) priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nors į notarą dėl palikimo priėmimo ir nesikreipė. A. S. testamento nebuvo sudaręs. Suinteresuotų asmenų nėra, nes pareiškėjos brolis yra miręs.

Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas, kad aš, pareiškėja, įgyčiau teisę priimti I. M. palikimą (paveldėjimo santykių atsiradimas).

Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, gerb. Teismo bus prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. M. po savo vyro A. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė prašė pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinį faktą kad pareiškėjos motina I. M. po savo vyro A. S. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad esant įstatymų nustatytiems pagrindams būtų nustatytas prašomas juridinis faktas.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 442 str.1 d.1 p., 444 str. 2 d. 8 p., CK 5.51 str.)

LR (duomenys neskelbtini) str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja yra I. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini), dukra. I. M. bendros jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu A. S., buvo įgijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris registruotas I. M. vardu. A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties, jo sutuoktinė I. M. liko gyventi šiame bute, kurį valdė, naudojo, prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, rūpinosi kaip savo turtu. I. M. po sutuoktinio mirties palikimą (sutuoktinio dalį) priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nors į notarą dėl palikimo priėmimo ir nesikreipė. A. S. testamento nebuvo sudaręs.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį (1964-07-07 redakcija, galiojusi iki neteko galios 2001-07-01) įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis.

Tuo metu galiojusio CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

(duomenys neskelbtini) mirusio A. S. palikimą jo sutuoktinė I. M. priėmė iš karto po palikėjo mirties, liko gyventi tame pačiame bute. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja mokėjo mokesčius, t. y. rūpinosi turtu kaip savo – valdė naudojo ir prižiūrėjo butą, tai patvirtina pateiktos pažymos apie mokamus mokesčius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tai reiškia, kad pareiškėjos motina palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėnesių nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą negavo.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos motina I. M., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama

jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Vida Žostautienė