- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- 1-247-582/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Algirdas Remeika
- Pareiškėjas
- L. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Algirdo Remeikos, susipažinusi su pareiškėjo L. M. privataus kaltinimo skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. M. skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas pradėti privataus kaltinimo bylos procesą prieš Kauno apylinkės teismo teisėją R. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. (šmeižimas), 155 str. 1 d. (įžeidimas), 139 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl R. G. nusikalstamų veikų jo atžvilgiu jis patyrė didžiulę turtinę ir neturtinę žalą, prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu ir reiškia 150 000 Lt dydžio civilinį ieškinį. Teigia, kad R. G., dirbdamas Kauno apylinkės teismo teisėju. 2013 m. rugpjūčio 8 d. neteisėtai, nusikalstama tyčia, bendrininkaudamas su savo senais pažįstamais ir buvusiais kolegomis G. G. ir K. J., savavaldžiaudamas, nevykdydamas aukštesniojo teismo sprendimo suklastojo nutartį, melagingai teigdamas, jog garsi aferistė, turėjusi rimtų psichologinių problemų, L. K. bei jos sėbrai – K. J. ir G. G. yra Kauno AVPK pareigūnai, o jis neva skundžia šių pareigūnų atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau L. K. niekada niekur nedirbo, o G. G. šiuo metu nedirba. G. G. yra pažįstamas su teisėju R. G., kadangi jie abu dirbo tardytojais. 2009-06-29 minėti asmenys apgaulės būdu prisidengdami fiktyviais prokurorės ir komisaro pažymėjimais įsibrovė į jo butą tikslu paveikti jo nepilnametį sūnų E. M. melagingai liudyti byloje.
Skunde taip pat nurodo, kad teisėjas R. G. jau daug metų akivaizdžiai meluoja, šiurkščiai pažeidinėja proceso įstatymus, nevykdo aukštesniojo teismo sprendimo, o dėl 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarties jam stipriai pablogėjo savijauta, paūmėjo ligos požymiai.
Pareiškėjas teigia, kad R. G. nuo 2010-05-17 viešai, raštu, sistemingai įžeidinėja ir žemina jį bendrininkaudamas ir bandydamas nuslėpti savo galimų sėbrų įkalčius bei nusikaltimų įrodymus. Šie jo neteisėti veiksmai sukėlė jam didžiulius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus bei depresiją, pažeminimą, nervinį šoką ir palaužė pasitikėjimą teismais.
Pradėti privataus kaltinimo bylos procesą atsisakytina esant aiškioms BPK 3 str. 1 d. nurodytoms aplinkybėms.
Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. 139 str. 1 d., kurių padarymu L. M. kaltina teisėją R. G., priskiriamos veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 str.). Toks procesas (privataus kaltinimo bylose) pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui.
Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXX skyrius. Lietuvos Respublikos BPK 412 ¹ str. 1 d. nustatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, t. y. yra sprendžiamas skundo priėmimo ir baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo klausimas.
Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. numatytos veikos objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra asmens šmeižimas, neva jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tada, kai kaltininkas suvokia, jog jis skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau jeigu asmuo yra įsitikinęs, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, t.y. jis sąžiningai klysta dėl informacijos teisingumo, ši aplinkybė šalina atsakomybę. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę ir to nori.
Įžeidimas, numatytas BK 155 straipsnio 1 dalyje, yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia.
Pareiškėjas L. M. skunde nenurodo jokių teisėjo R. G. veiksmų, kuriais jis būtų užgauliai pažeminęs L. M. ar šmeižęs jį neva jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Iš 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarties matyti, kad joje apie pareiškėją L. M. ar apie jo veiksmus, kurie galėtų būti vertinami BK 154 str. 2 d. prasme, apskritai nėra pasisakoma.
Kaip matyti iš skundo turinio L. M. nesutinka su konkrečiais nutarties teiginiais dėl L. K. ir G. G. pareigų, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad tuo jis būtų įžeidęs ar apšmeižęs pareiškėją L. M.. Šis procesinis dokumentas buvo priimtas teisėjo, atliekančio procesinius veiksmus baudžiamojoje byloje, todėl tokių procesinių veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas vadovaujantis ir laikantis Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintoms taisyklėmis, tvarka ir terminais. Teisėjo veiksmai baudžiamajame procese bei procesiniai sprendimai, jų teisėtumas ir pagrįstumas negali būti vertinami kaip asmeniškai nukreipti prieš konkretų asmenį, šiuo atveju pareiškėją, nes visais atvejais šie veiksmai nukreipti ne į žmogų, o į teisingumo vykdymą bei užtikrinimą, į viešo intereso užtikrinimą, todėl šių veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas įtvirtinat proceso dalyviams teisę šiuos veiksmus skųsti aukštesnės instancijos teismui. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas būdamas proceso dalyviu turi teisę ir galimybę naudotis baudžiamojo proceso kodekse numatytomis priemonėmis ir skųsti teisėjo priimtus sprendimus, tačiau nagrinėjamu atveju pradėti privataus kaltinimo bylos procesą nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Kauno apylinkės teismo teisėjas R. G. jo atžvilgiu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, kadangi po to, kai teisėjas nutartyje nusikaltėlius pavadino policijos pareigūnais, jam stipriai pablogėjo sveikata, paūmėjo ligos požymiai.
Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo argumentai yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Tai, jog pablogėjo L. M. sveikata, niekaip nesietina su priimta nutartimi, kadangi teisėjo procesinių veiksmų atlikimas nėra niekaip susijęs su proceso dalyvių sveikatos būkle, taigi ir privataus kaltinimo bylos dalyku.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, jog akivaizdu, kad Kauno apylinkės teismo teisėjo R. G. veiksmuose nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d, 155 str. 1 d., 139 str. 1 d. numatytų veikų požymių, todėl privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 412¹ str. 1 d., teismas
nutaria:
atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą dėl 2014 m. gegužės 7 d. L. M. skundo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.