Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. T., jos atstovei advokatei A. M., Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. I., nedalyvaujant atsakovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui V. M. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisinimo, institucija, duodanti išvadą byloje - Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Jam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymo atidėti teismo posėdį nepareiškė. Atsiliepimo į ieškinį nepareiškė.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. I. byloje pateikė išvadą ir nurodė, kad skyrius sutinka su tuo, jog L. M. ir A. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ir iš tėvo priteistas prašomo dydžio išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant šalių ginčo santykių reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas, neteikdamas privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis), nustato, su kuriuo iš tėvų jo gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiks vaiko interesus. Sprendžiant ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas įvertina kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų ir vaiko norus, pažiūras, vaiko amžių, taip pat į Lietuvos Aukščiausio teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog L. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimuose nurodyti tėvai V. T. ir V. M. (4-5 b.l.). Tėvystės faktas šio sprendimo priėmimo metu nėra nuginčytas ir civilinė byla dėl tėvystės nuginčijimo nėra iškelta. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados nustatyta, kad nepilnamečių vaikų buities sąlygos yra patenkinamos, tinkamos joms gyventi, ilsėtis. Motina vaikais rūpinasi tinkamai, tėvas dukromis nesidomi ir su jomis nebendrauja nuo 2014-09-20, neprisideda prie jų išlaikymo. V. T. šeima nuo 2014-03-05 yra įrašyta į Panevėžio rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Skyrius neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visetą, daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų L. M. ir A. M. gyvenimas su motina atitinka vaikų interesus, todėl jų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (CK 3.3 str., 3.169 str.). Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitam tėvui bendravimas su vaiku neribojamas. Nei viena iš šalių nereiškė reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, todėl laikoma, kad bendravimo tvarka nustatyta šalių sutarimu (CK 3.170 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Tai yra turtinė asmeninė (intuitupersonae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi.

Pagal į bylą pateiktus įrodymus šalys turi dvi nepilnametes dukras, kurios lanko Panevėžio rajono Žibartonių pagrindinės mokyklos ikimokyklinę ugdymo grupę (26,27 b.l.). Vaikų auklėjimu ir priežiūra rūpinasi viena ieškovė, kuri yra iš dalies darbinga ir niekur nedirba (9 b.l.). Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškovės pajamas sudaro gaunama socialinė pašalpa, išmoka vaikui, neįgalumo pensija ir bendra šių išmokų suma yra 267, 67 Eur (7 b.l.). Registruoto nekilnojamojo turto neturi (13 b.l.). Atsakovas su atsiliepimu buvo įpareigotas pateikti visus duomenis apie gaunamas pajamas, turimą turtą ir kitus išlaikytinius ( 16 b.l.), tačiau nei duomenų, nei atsiliepimo nepateikė. Iš teismo išreikalautų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad duomenų apie įdarbinimus ir priskaičiuotas išmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius neturi, jo vardu Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto ir automobilių nėra (29-32 b.l.). Įstatymas įtvirtina nuostatą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, apie tai, kad jis būtų neįgalus ar yra nedarbingas, o taip pat nepateikė teikiamą išlaikymą patvirtinančius įrodymus. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK trečiojoje knygoje tiesiogiai nėra įvardintas atskaitos taškas, leidžiantis konkrečiai įvertinti vidutinio vaiko poreikius, tačiau teismų praktikoje dažnai taikoma analogija su CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė paprastai negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 1.8 straipsnio 1 dalis), kuri bylos nagrinėjimo teisme metu yra lygi 380 Eur. Nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti abiejų tėvų lygybės pricipo ir sudarančių pagrindą priteisti iš atsakovo didesnę išlaikymo sumą nei motinos teikiamas išlaikymas. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, įvertinus vaikų amžių ir esamo amžiaus vaikų būtinus poreikius, vaikų interesus, pateiktą išvadą byloje, liudytojos parodymus, ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant iš atsakovo po 100 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės (Civilinio kodekso 3.192, 3.194, 3.200 straipsniai). Ši suma laikytina pagrįsta ir protinga bei realiai įvykdoma. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas išaiškina šalims, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.156 str. 2 d. tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-09-20 iki 2016-04-25 (ieškinio padavimo teismui dienos), kuomet atsakovas vaikais nesirūpino ir neteikė jiems išlaikymo. Atsakovas nepateikė teismui jokių neginčijamų įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu kokiu nors būdu prisidėjo prie dukrų išlaikymo ar teikė išlaikymą. Atsakovas yra jauno amžiaus ir gali susirasti darbą pagal savo sugebėjimus ir išsilavinimą, kad gaunamo užmokesčio pakaktų ne tik paties pragyvenimui ir būtų užtikrinti visi nepilnamečių vaikų poreikiai. Liudytoja A. P., dirbanti seniūnijoje socialine darbuotoja ir lankanti ieškovės šeimą, patvirtino, kad atsakovas nelanko šeimos ir niekuo neprisideda prie vaikų išlaikymo daugiau nei metus laiko. Ieškovei sunku vienai išlaikyti vaikus dėl gaunamų nedidelių pajamų. Esant nustatytoms aplinkybėms byloje, reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant 1941,39 Eur (583 k.d.x 3,33 eurų) išlaikymo įsiskolinimą (Civilinio kodekso 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė 2015 m. gruodžio 2 d. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų (14 b.l.). Į bylą pateikti įrodymai, kad šios išlaidos yra 138,96 Eur, jos laikomos pagrįstomis ir įrodytomis bei tenkintomis (CPK 88 str.1d.6p., 93 str.,99 str.). Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 80 str., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų motina V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametėms dukroms L. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienai nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2016-04-26) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečių dukrų L. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini) priteisto materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1941,39 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 39 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 130 Eur (šimtą trisdešimt eurų) žyminį mokestį, 10,50 Eur (dešimt eurų 50 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokų kodas 5660) bei 138,98 Eur (šimtą trisdešimt aštuonis eurus 98 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei (įmokos kodas 5630).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.