Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-12-03 · Administracinė byla Nr. TA-822-81-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2014-09-12Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-12-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-03
Bylos Nr.
TA-822-81-14
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00888-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Stasys Gagys
Pareiškėjas
V. O.
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. TA822-81/2014Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00888-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. O. (V. O.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. O. skundą dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. O. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą dėl V. O. sulaikymo. Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad V. O. minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu kaip neteisėtai esanti Lietuvos Respublikoje buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Centras) iki 2014 m. gruodžio 16 d. Užsienietė kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2014 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)-15PR-164 „Dėl Ukrainos pilietės V. O. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės, laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jai suteikimo bei Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už dėl Ukrainos pilietės V. O. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo“. Nurodė, jog užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, Migracijos departamentui priėmus minėtą sprendimą, jos būvimas Lietuvos Respublikoje buvo įteisintas, todėl išnyko teismo sprendime nurodytas sulaikymo pagrindas. Pareiškėją atstovavo advokatas.

Žemesnės instancijos teismas

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimu (b. l. 19-20) pareiškėjos V. O. prašymo netenkino bei paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą dėl V. O. sulaikymo.

Pareiškėja per savo atstovą 2014 m. lapkričio 12 d. (pagal pašto spaudą ant voko) išsiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimo. Apeliacinis skundas LVAT buvo gautas 2014 m. lapkričio 13 d. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti 14 dienų terminą minėto teismo sprendimo apskundimui,

II.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog užsienietis apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Skundas gali būti pateikiamas per Užsieniečių registracijos centrą. Užsieniečių registracijos centras užsieniečio skundą perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas, kuris buvo priimtas ir paskelbtas 2014 m. rugsėjo 12 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2014 m. rugsėjo 26 d. Pareiškėjos apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas 2014 m. lapkričio 12 d. (pašto spaudas ant voko), t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėja netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Pažymėtina, kad spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, yra pagrįstas pagrindas spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012).

Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų, tačiau teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino atnaujinimo teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas (žr., pvz., 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-90/2012).

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja nedalyvavo skelbiant Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą, šiuo metu yra sulaikyta, dėl ko jos galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas yra suvaržytos. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas teismo sprendimo nuorašą pareiškėjai išsiuntė laikydamasis ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų – 2014 m. rugsėjo 15 d. nuorašas buvo gautas Centre. Pažymėtina, jog pareiškėja savo procesinę teisę apskųsti priimtą jos netenkinantį teismo sprendimą objektyviai galėjo įgyvendinti tik gavusi teismo sprendimo nuorašą ir su juo susipažinusi. Pagal byloje esančius duomenis, skundžiamą teismo sprendimą pareiškėja gavo 2014 m. rugsėjo 17 d. Bylos duomenys patvirtina, jog Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2014 m. lapkričio 3 d. raštu kreipėsi į advokatų kontorą „Vinkleris ir partneriai“. Minėtame rašte nurodyta, jog pareiškėja 2014 m. spalio 31 d. kreipėsi į Migracijos departamentą prašydama paskirti advokatą skųsti atitinkamą sprendimą, todėl minėtas Migracijos departamento skyrius, vadovaudamasis Paslaugų teikimo sutartimi, prašė teikti teisines paslaugas. Taigi galima spręsti, jog nors skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas 2014 m. rugsėjo 17 d., ji savo norą jį apskųsti išreiškė tik 2014 m. spalio 31 d. Apeliacinis skundas buvo paruoštas ir išsiųstas 2014 m. lapkričio 12 d., t. y. žymiai praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.

Papildomai pažymėtina, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimas pareiškėjos atstovui advokatui P. E. elektroninio ryšio priemonėmis buvo išsiųstas 2014 m. rugsėjo 17 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjos nurodomos termino praleidimo priežastys – kalbos nemokėjimas, jog ji yra kitatautė ir svečioje šalyje, todėl yra veikiama streso, nepažįstamos socialinės ir kultūrinės aplinkos bei kalbinės aplinkos, o iš didelio susijaudinimo nesugebėjo išsiaiškinti ir suprasti jai priklausančių teisių, tik 2014 m. lapkričio 3 d. advokatai gavo jos kreipimąsi dėl advokato paskyrimo skundžiant minėtą teismo sprendimą, negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, visiškai nepriklausiusiomis nuo pareiškėjos valios, pakankamai svarbiomis ir negali pateisinti termino praleidimo.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidusi įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjai buvo tinkamai išaiškinta, kaip ji gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėja, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jai priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos galimybės įgyvendinti savo procesines teises, teikti prašymą dėl advokato skyrimo, paruošti skundą teismui ar kad pareiškėjos sveikatos būklė trukdė jai tai padaryti.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jos apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. O. (V. O.) prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjos V. O. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasStasys GagysSkirgailė Žalimienė