Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Š. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas T. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2016-11-30 sprendimą Nr. (32.42-31-1E)RM-33714; 2) įpareigoti Inspekciją netaikyti žemės mokesčio už pareiškėjo valdomą 1,3094 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1713 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Panevėžio mieste; 3) įpareigoti Inspekciją perskaičiuoti žemės mokestį už 2006–2016 metus ir grąžinti susidariusią žemės mokesčio permoką.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu Inspekcija nepagrįstai konstatavo, kad 2005–2014 metais nebuvo pagrindo taikyti Žemės mokesčio įstatymo (toliau – ŽMĮ) 8 str. 2 d. 1 p. nustatytos lengvatos už 1,3094 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį kelią, kadangi šiuo laikotarpiu buvo nustatytas tik kelio servitutas, o kelio plotas ir žemės naudmena ,,kelias“ nustatyti tik 2015-05-21 atlikus kadastro duomenų tikslinimą. Taip pat nepagrįstai konstatavo, kad ŽMĮ nustatyta lengvata už 0,1713 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) negali būti taikoma, nes jame nėra nustatyta naudmena ,,kelias“. Su tokiomis išvadomis pareiškėjas nesutinka, mano, kad ŽMĮ 8 str. 2 d. 1 p. nustatytos lengvatos turi būti taikomos nuo 2006 metų, kai visam ginčo žemės sklypų plotui buvo nustatytas kelio servitutas, ir pareiškėjo sklypai skirti Panevėžio miesto visuomeniniams poreikiams tenkinti. Pareiškėjas negali daryti įtakos Panevėžio miesto savivaldybės veiksmams, nes ne nuo jo priklauso, kada žemės sklypai bus pradėti naudoti pagal paskirtį, atitinkamai pakeičiant duomenis Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad ŽMĮ 8 str. 2 d. 1 p. nuostatos gali būti taikomos tik nustačius žemės naudmeną ,,kelias“, nes kelio servitutas pagal Žemės įstatymą ginčo sklypams nustatytas nuo 2006-06-14.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 13–15) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad, apskaičiuodamas žemės mokestį, mokesčių administratorius rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Inspekcijos viršininko 2006-06-09 įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų Žemės mokesčio administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 23.1 p. ir ŽMĮ nuostatomis. Pagal ŽMĮ nuostatas, neapmokestinami bendro naudojimo keliu užimti žemės sklypai, t. y. faktiškai esantys bendro naudojimo keliai, įrašyti Nekilnojamojo turto registre, o ne projektiniuose sprendiniuose numatyti keliai. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad ginčo sklypuose faktiškai įrengtų kelių nėra, todėl žemės mokesčio lengvatos 2006–2015 metais negalėjo būti taikomos, o nuo 2015 metų gali būti taikoma 0,8934 ha plotui, kadangi Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie keliu užimtas naudmenas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Mokestinis ginčas šioje byloje kilęs dėl ŽMĮ nustatytos lengvatos, neapmokestinti žemės mokesčiu bendro naudojimo kelių užimtos žemės, taikymo, laikotarpiu nuo 2006 iki 2016 metų apmokestinant žemės mokesčiu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Panevėžio mieste.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su 2015-11-02 prašymu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas: 1) panaikinti žemės mokesčio mokėjimo reikalavimą už visą 1,3094 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1713 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) sugrąžinti pareiškėjui žemės mokesčio permoką už neapmokestinamų sklypų mokesčių mokėjimą nuo 2006-06-14; 3) išsamiai paaiškinti, kodėl ir kokiu pagrindu nurodytų sklypų žemės mokestis iki šiol nėra perskaičiuotas ir nėra sugrąžinta žemės mokesčio permoka nuo 2006 metų; 4) atsakyti, kodėl ir kokiu pagrindu sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0870 ha vandens telkinių plotas yra apmokestinamas žemės mokesčiu, jei vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė yra neapmokestinama pagal ŽMĮ 8 str. 2 d. 5 p.

Išnagrinėjusi šį pareiškėjo prašymą, Inspekcija 2015-12-08 sprendime Nr. (17.5-40)-R-9021 nurodė, kad pareiškėjo prašyme išdėstyti reikalavimai negali būti tenkinami.

Šį Inspekcijos sprendimą pareiškėjas skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016-10-19 priimtu sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino Inspekcijos 2015-12-08 sprendimą Nr.(17.5-40)-R-9021 „Dėl žemės mokesčio mokėjimo reikalavimo panaikinimo ir žemės mokesčio permokos sugrąžinimo“ ir įpareigojo pareiškėjo 2015-11-02 prašymą svarstyti iš naujo.

Vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-10-19 sprendimą, atsakovė iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2015-11-02 prašymą ir šioje byloje ginčijamu 2016-11-30 sprendimu Nr. (32.42.31-1E)RM-33714. Pareiškėjas su nurodytu Inspekcijos sprendimu nesutinka, mano, kad ji formaliai taikė ŽMĮ ir Taisyklių nuostatas, nors turėjo įvertinti aplinkybę, kad ginčo žemės sklypuose, esančiomis gatvėmis, pravažiavimais ir įvažiavimais Panevėžio miesto bendruomenė naudojasi nuo 2006 metų.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas nuosavybės teises valdo 1,3094 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1713 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Panevėžio mieste. Šiems sklypams, kaip tarnaujantiems daiktams, Panevėžio apskrities viršininko 2006-05-26 sprendimu Nr. Ž-1792 buvo nustatyti kelio servitutai. Remdamasis tuo, kad visam ginčo žemės sklypų plotui yra nustatytas kelio servitutas, pareiškėjas prašo taikyti ŽMĮ 8 str. 2 d. 1 p. įtvirtintą lengvatą ir neapmokestinti šių sklypų žemės mokesčiu nuo 2006 metų, kai buvo nustatytas servitutas.

Iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos ŽMĮ 4 str. 1 p. buvo nustatyta, kad žemės mokesčiu neapmokestinami bendro naudojimo keliai. Pagal nuo 2013-01-01 galiojančio ŽMĮ 8 str. 2 d. 1 p., žemės mokesčiu neapmokestinama bendro naudojimo keliais užimta žemė.

Taisyklių 23.1 p. nustatyta, kad bendro naudojimo keliais užimta žemė, t. y. privatūs bendro naudojimo keliai. Tik vidaus keliai nuosavybės teise gali priklausyti juridiniams ar fiziniams asmenims. Bendro naudojimo kelias – tai kelias, kuriuo gali naudotis neribotas skaičius asmenų, kuris nustatomas tarnaujančio daikto kelio servitutu (t. y. kelio servitutu nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti). Mokesčio mokėtojo privačios nuosavybės teise turimame sklype esantis kelias laikomas neapmokestinamu bendro naudojimo keliu, kai jis, kaip sudėtinė žemės sklypo ploto dalis, nurodytas NTR kadastrinių rodiklių duomenyse (dalyje „Nekilnojamieji daiktai“) ir kai tokiam keliui yra nustatytas kelio servitutas (dalyje „Kitos daiktinės teisės“ yra įrašai apie kelio servitutą (tarnaujančio daikto) bei nurodytas jo plotas) neapibrėžtam ratui asmenų.

Nurodytos nuostatos tvirtina, kad žemė užimta bendrojo naudojimo keliais neapmokestinama žemės mokesčiu, kai jis kaip sudėtinė žemės sklypo ploto dalis, yra nurodytas NTR kadastrinių rodiklių duomenyse (dalyje „Nekilnojamieji daiktai“) ir kai tokiam keliui yra nustatytas kelio servitutas (dalyje „Kitos daiktinės teisės“ yra įrašai apie kelio servitutą (tarnaujančio daikto) bei nurodytas jo plotas) neapibrėžtam ratui asmenų“.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašais nustatyta, kad 1,3094 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kelio naudmenos užima 0,8934 ha ir šie duomenys Nekilnojamojo turto registre įrašyti 2015-07-08, remiantis 2015-05-21 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Kita vertus, Nekilnojamo turto registre duomenų apie 0,1713 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančias kelio naudmenas iš viso nėra.

Vadinasi, mokesčių administratorius neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir neapmokestinti ginčo žemės sklypų žemės mokesčiu, nes nėra būtinų sąlygų šiai išimčiai taikyti. Taip pat pažymėtina, kad mokesčių administratorius pagrįstai tik nuo 2015 metų mokestinio laikotarpio neapmokestino 0,8934 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, nes kelio naudmenos registrų centre buvo įregistruotos tik 2015-07-08. Taip pat nustatyta, kad bendro naudojimo keliu yra užimtas ne visas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas, o tik jo dalis, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo pagal ŽMĮ 8 str. 2 d. 1 p. neapmokestinti žemės mokesčiu viso sklypo.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad mokesčių administratorius formaliai taiko teisės aktų nuostatos, nors jos pareiškėjo atžvilgiu yra neteisingos, teismas pažymi, kad mokesčių administratorius, vykdydamas jam pavestas funkcijas turi vadovautis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis ir negali jų nesilaikyti. Inspekcijos viršininko įsakymu patvirtintos taisyklės yra galiojančios, todėl apskaičiuojant žemės mokestį turi būti vadovaujamasi būtent jomis.

Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti. Vadinasi, įvertinęs tą aplinkybę, kad dalis jo žemės sklypų teritorijos yra užimta bendrojo naudojimo keliais, skirtais Panevėžio miesto bendruomenės interesams tenkinti, tai, kad kelio servitutas nustatytas Panevėžio apskrities viršininko sprendimu, pareiškėjas turėtų kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybę, prašydamas sumažinti žemės mokestį arba atleisti nuo jo.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2015-11-02 prašymą, ginčijamas sprendimas priimtas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjus visas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, todėl negali būti panaikintas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo T. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.