- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-25
- Bylos Nr.
- 1S-157-350/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,
sekretoriaujant Astai Railaitei
teismo posėdyje išnagrinėjęs R. K. skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011-01-05 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama nutartimi Biržų rajono apylinkės teismas atmetė R. K. 2010-12-23 skundą dėl Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-10-22 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Biržų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2010-12-02 nutarimo, kuriuo buvo atmestas R. K. skundas dėl 2010-10-22 nutarimo. Teismas nurodė, kad R. M. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. sudėties, o dėl padaryto sveikatos sutrikdymo nukentėjęs turi teisę kreiptis į teismą, paduodamas skundą privataus kaltinimo tvarka.
R. K. skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2011-01-05 nutartį, prašo ją panaikinti, bei nušalinti Biržų rajono apylinkės prokuratūrą nuo tolesnio ikiteisminio tyrimo kontroliavimo, bylą perduodant kitai apylinkės prokuratūrai.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad konfliktas tarp jo ir R. M. kilo po to, kai pastarasis J. D. (pareiškėjo draugei ir buvusiai R. M. sutuoktinei) atsiuntė grasinančio pobūdžio žinutę, o ne dėl R. M. ir J. D. bendro vaiko auklėjimo. Į įvykio vietą prie (duomenys neskelbtini) namo Rokiškyje, R. M. atvyko su S. Č., J. A. ir V. A.. Visi priartėjo vartodami necenzūrinius žodžius, R. M. nieko nepaaiškinęs pastūmė, o kitas asmuo griebęs už kaklo ėmė smaugti. Vykusių grumtynių metu pareiškėjui buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas. Padaryti sužalojimai užfiksuoti byloje esančioje specialisto išvadoje.
Pareiškėjas nesupranta, kodėl ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo nutartyje nurodytos aplinkybės grindžiamos tik įtariamojo ir jam artimų asmenų aplinkos parodymais, atmetant nuoseklius nukentėjusiojo ir liudytojos J. D. parodymus. Pažymi, kad R. M., S. Č., J. A., V. A., V. M., A. M. parodymai šališki, neobjektyvūs tikslu patiems išvengti atsakomybės ir padėti išvengti atsakomybės įtariamajam. Nurodyti asmenys dėl pareigūnų neoperatyvumo buvo apklausti praėjus pusmečiui po įvykio, todėl turėjo pakankamai laiko suderinti parodymus jiems palankia linkme. Neaiškiomis aplinkybėmis nustatyto ir apklausto „nepriklausomo“ liudytojo I. A. parodymai kelia abejones. Šis liudytojas prie laiptinės matė besistumdančius vyriškius, todėl negali objektyviai vertinti viso konflikto esmės ir aplinkybių viseto.
Neaišku, kokiais įrodymais pagrįsta išvada, apie nukentėjusiojo iniciatyvą konfliktui ir neaišku, kodėl jo parodymai iškraipomi. Byloje esanti užfiksuota grasinančio pobūdžio telefoninė žinutė tik patvirtina, kad konfliktas prasidėjo R. M. iniciatyva, t.y. po jo nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 145 str. 1 d..
Nutarimuose neužsimenama apie kartu su R. M. atvykusių asmenų dalyvavimą konflikte, kurie atvyko R. M. iniciatyva, bendrininkaudami ir iš anksto susitarę vartojo smurtą pareiškėjo atžvilgiu, o iškelta versija, kad pareiškėjas galėjo turėti ginklą, neparemta jokiais įrodymais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad R. M. veikoje yra požymių nusikaltimo, numatyto BK 284 str., nes padaryto nusikaltimo objektas buvo žmogaus sveikata ir orumas; nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje; viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliais veiksmais- fiziniu smurtu, grasinimais – grasinančių žinučių siuntinėjimu, patyčiomis – ciniškas žmonių orumo žeminimas, necenzūriniais žodžiais; nusikaltimu sutrikdyta visuomeninė rimtis – žmonės matę įvykį patyrė didelį išgąstį ir pažeminimą; veika padaryta bendrininkų grupėje.
Pareiškėjui neaiški teismo pozicija esant tiek įrodymų, jų „nematyti“, įvykius susiejant vien asmeniškumais.
Teigia, kad tyrimas buvo atliktas ypatingai neorganizuotai ir neobjektyviai, nereaguojant į nukentėjusiojo skundus, asmenys apklausti praėjus pusmečiui po įvykio, iš tyrimo medžiagos eliminuotos kaltininkų galimos nusikalstamos veikos – BK 145 str., 155 str., neįvertinti surinkti įrodymai – telefoninės žinutės, skambučių laikas, o prokurorų nutarimai savo turiniu primena psichologinį spaudimą nukentėjusiojo atžvilgiu. Tokie prokuroro veiksmai pažeidžia nukentėjusiojo teises, jo teisę į gynybą ir duoda pagrindą manyti apie akivaizdų kontroliuojamo tyrimo neobjektyvumą bei šališkumą. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, tikslinga nušalinti Biržų rajono apylinkės prokuratūrą nuo tolimesnio ikiteisminio tyrimo kontroliavimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų nutarimuose padaryta išvada, kurią skundžiama nutartimi patvirtino ir apylinkės teismas, kad R. M. ir su juo buvusių asmenų veiksmuose, kai 2009-12-25 įvykio metu pastarieji pareiškėją viešoje vietoje sumušė padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. sudėties ir mano, kad toks R. M. ir su juo buvusių asmenų veiksmų vertinimas yra neteisingas.
Ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal BPK 212 str. 1 d. 1 ir 2 p., dėl duomenų pakankamumo kaltinamajam aktui surašyti (BPK 218 str.), yra išimtinai prokuroro kompetencija. Prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami BPK 63 str. numatyta tvarka, tačiau prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis.
Kaip matyti iš prokurorų nutarimų, jų išvados pagrįstos ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktinių duomenų apie konflikto eigą viseto, tame tarpe ir liudytojos J. D. parodymų, analize. Skundo argumentas, kad prokurorų nutarimai yra ydingi dėl to, kad juose neminimos byloje kaip daiktiniai įrodymai prijungti SMS žinutės bei telefoniniai skambučiai, yra visiškai nemotyvuotas ir deklaratyvus, kadangi iš skundo turinio neaišku, kokią, pareiškėjo nuomone, šie duomenys turi reikšmę sprendžiant R. M. ir su juo buvusių asmenų veikų kvalifikavimo klausimą. Tai, kad prokurorų nutarimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo paminėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, neturintys jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, sprendimų nepagrįstais nedaro.
Teismo nuomone, skundžiamų prokuroro R. B. 2010-10-22 ir vyriausiojo prokuroro R. D. 2010-12-02 nutarimų sprendimai yra priimti baudžiamojo proceso įstatymo numatytose kompetencijos ribose, turiniu ir forma atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, išvados yra motyvuotos, o nutarimuose išdėstyta prokurorų nuomonė dėl priimamų sprendimų ir patys sprendimai yra pagrįsti ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
Kaip minėta, pagrindinis skundo argumentas yra prokurorų neteisingas ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimas, pareiškėjo ir liudytojos J. D. parodymų kritiškesnis nei kitų asmenų parodymų vertinimas, dalies įrodymų nevertinimas.
Ikiteisminiame tyrime nesprendžiama, kuriuos duomenis byloje pripažinti įrodymais. Kurie duomenys, vadovaujantis BPK 20 str. 2 d. ir teismų praktika, laikytini įrodymais, o kurie ne, gali nuspręsti tik teismas, nagrinėdamas bylą teisiamajame posėdyje iš esmės. Todėl skundą nagrinėjantis teismas nepasisako, kurie duomenys laikytini įrodymais, o kurie ne ir konstatuoja, kad skundą nagrinėjusiam apylinkės teismui šiuo klausimu pasisakyti taip pat nederėjo. Dėl duomenų patikimumo, jų pakankamumo ar nepakankamumo konkrečiam procesiniam sprendimui priimti, sprendžia tik tas pareigūnas, kurį įstatymas įpareigoja priimti tą procesinį sprendimą, šiuo atveju- prokuroras.
Savo skunde pareiškėjas kritikuoja ir ikiteisminio tyrimo bei teismo poziciją dėl R. M. veiksmų, atsiunčiant į jo pažįstamos (J. D.) telefoną SMS žinutę, kuria, pareiškėjo nuomone, yra grasinama ir tokia R. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d. sudėtį.
Pažymėtina, kad nei prokurorų nutarimuose, nei skundžiamoje teismo nutartyje tuo klausimu nėra pasisakyta, o ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjo skundą (kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą ir pagal BK 145 str. (b.l. 3-5)) šioje byloje buvo pradėtas tik pagal BK 284 str. 1 d. ir pareiškėjui apie tai buvo pranešta 2009-12-31 (b.l. 9)
Sutinkamai su BK 145 str. 3 d., už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tada, kai yra nukentėjusio asmens skundas, jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas. BPK 3 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas jei nėra nukentėjusio asmens skundo, jo teisėto atstovo pareiškimo ar prokuroro reikalavimo, kai procesas gali būti pradedamas tik jiems esant. Ši nuostata įtvirtinta ir BPK 166 str., reglamentuojančio ikiteisminio tyrimo pradžią, antrojoje dalyje.
Iš byloje esančių duomenų apie minimą SMS žinutę matyti, kad ji buvo atsiųsta į J. D. telefoną ir skirta moteriškos lyties asmeniui, t.y. akivaizdžiai ne pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokio įgaliojimo atstovauti asmenį, kuriam adresuotas SMS pranešimas, ir inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, todėl dėl šio fakto ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas visiškai pagrįstai.
Nepagrįstas skundo motyvas, kad nutraukus šį ikiteisminį tyrimą buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą teisinę gynybą ir pažeistos jo kaip nukentėjusiojo teisės.
BPK 417 str. nurodyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad įtariamojo veika turi šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas išaiškina nukentėjusiajam šio teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Dėl šios nusikalstamos veikos bendra tvarka pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukiamas.
Visuose skundžiamuose sprendimuose yra pažymėta, kad pareiškėjas dėl įvykio, kurio metu jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, kadangi, sutinkamai su BPK 407 str. nuostata tokiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus kai ikiteisminį tyrimą dėl tokios veikos nusprendžia atlikti prokuroras, nustatęs, jog nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar kad tokia veika žala padaryta asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų (BPK 409 str.). Taigi, klausimo, ar atlikti ikiteisminį tyrimą dėl veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. požymių, sprendimą įstatymas delegavo išimtinei prokuroro kompetencijai. Šiuo klausimu, t.y. kad dėl šios veikos nėra pagrindo atlikti ikiteisminį tyrimą, pasisakyta 2010-10-22 prokuroro R. B. nutarime. Byloje nėra jokių duomenų, kad šis sprendimas būtų nepagrįstas.
Tai, kad nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmusio ir su tokiu sprendimu sutikusio prokurorų ar tokius sprendimus teisėtais pripažinusio teismo nuomonė nesutampa, kaip šiuo atveju, su asmens, pripažinto byloje nukentėjusiuoju, nuomone, nereiškia, kad šie pareigūnai yra neobjektyvūs ir šališki. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad skundžiamus sprendimus lėmė juos priėmusių prokurorų ar teisėjos asmeninis suinteresuotumas šios bylos baigtimi, ar kad yra kokių nors kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių jų nešališkumu. Tokiu būdu, ikiteisminis tyrimas šioje byloje nutrauktas pagrįstai, pagrindo naikinti 2011-01-05 apylinkės teismo nutartį, bei prokurorų nutarimus ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, nėra. Dėl šios priežasties nėra pagrindo spęsti ir skunde keliamo klausimo dėl Biržų rajono apylinkės prokuratūros nušalinimo nuo tolesnės šio tyrimo kontrolės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.