- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-05
- Bylos Nr.
- 2S-926-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Danutė Kutrienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- UAB „Sermeta“
- Ieškovas
- UAB „Lanlita“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Sermeta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo UAB „Sermeta“ prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lanlita“ ieškinį atsakovui UAB „Sermeta“ dėl skolos už neapmokėtus darbus priteisimo bei atsakovo UAB „Sermeta“ priešieškinį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas UAB „Lanlita“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Sermeta“ dėl 54 333 Lt skolos už neapmokėtus darbus, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ieškinio reikalavimo ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovo reikalavimams užtikrinti pritaikė turto, priklausančio atsakovui UAB „Sermeta“, esančio pas jį ar trečiuosius asmenis, areštą bendrai 54 333 Lt sumai.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Sermeta“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 53 464 Lt dydžio delspinigius dėl pažeistos 2007-07-31 rangos sutarties Nr.31/07/2007, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, taip pat visas bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo priešieškinio reikalavimui užtikrinti - areštuoti ieškovui priklausantį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias ieškovui bei esančias pas jį ar trečiuosius asmenis. Taip pat atsakovas pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Prašyme atsakovas nurodė, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, tai yra vis dar nėra pavedęs antstoliui surasti ir aprašyti areštuotino atsakovo turto, ko pasėkoje sąmoningai apsunkinama atsakovo veikla, ribojant atsakovo galimybę atlikti bet kokius sandorius su nuosavybės teise valdomu 45 759 386 Lt vertės nekilnojamuoju turtu. Atsakovas nurodė, kad dėl tokių neteisėtų ieškovo veiksmų jis patiria ir ateityje patirs minimalius nuostolius, tai yra 6 proc. dydžio metines įstatymines palūkanas (CK 6.210 str. 2 d.), kurios turi būti skaičiuojamos nuo atsakovo valdomo areštuoto nekilnojamojo turto vertės gautinos atsakovui turint galimybę disponuoti turtu. Atsakovas nurodė, kad faktas, jog kreditorius patyrė minimalius nuostolius yra prezumpcija, kurios įrodinėti nereikia, galimų nuostolių dydis turi būti nustatinėjamas atsižvelgiant į bylos trukmę, kuri atsakovo manymu gali siekti iki 18 mėnesių, todėl tokiu būdu paskaičiavus atsakovo nuostolių minimalus dydis yra 4 118 344,74 Lt. Atsakovas pažymėjo, kad jo pagrindinė ūkinė – komercinė veikla yra susijusi su nekilnojamuoju turtu, todėl jis praranda pelną, patiria nurodytus minimalius nuostolius. Atsakovas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo finansinį patikimumą, todėl nėra garantijų, kad teismui priėmus sprendimą ieškovo nenaudai, bus atlyginti atsakovo patirti nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsakovo reikalavimams užtikrinti pritaikė turto, priklausančio ieškovui, esančio pas jį ar trečiuosius asmenis areštą bendrai 53 464 Lt sumai. Kita 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi teismas atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas savo prašymui pagrįsti nepateikė rašytinių įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų nustatyti ateityje galinčius atsirasti atsakovo nuostolius dėl pritaikytos jo atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės, kito teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą teismas išnagrinėjęs ieškinio ir priešieškinio dalykus ir pagrindus nenustatė.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Sermeta“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti minėtą atsakovo prašymą. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas atsakovo prašymo pagrįstumą negalėjo vertinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimo pagrįstumo (dalyko ir pagrindo), nes tai turi būti daroma nagrinėjant bylą iš esmės. Atsakovas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą, nes ieškovui nepavedus antstoliui surasti ir aprašyti areštuotino atsakovo turto, de facto buvo areštuotas atsakovo nekilnojamasis turtas už 45 759 386 Lt, ko pasėkoje, atsakovas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir įvykdymo dienos neturės galimybės sudaryti sandorių, susijusių su jo turimu nuosavybės teise nekilnojamuoju turtu. Atsakovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog CK 6.261 str. yra įtvirtinta prezumpcija, kad atsakovas patyrė minimalius nuostolius, taip pat į tai, kad atsakovo ūkinė - komercinė veikla susijusi su disponavimu nekilnojamo turto objektais, o dėl neindividualizuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas praras pelną, tai yra patirs minimalius 4 118 344,74 Lt dydžio nuostolius. Atsakovas nurodo, kad jis savo prašymui pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad atsakovo pagrindinė ūkinė-komercinė veikla susijusi su nekilnojamuoju turtu, kad atsakovo turto vertė 45 759 386 Lt, kad ieškovas nesikreipė į antstolį dėl atsakovo turto paieškos ir areštuotino turto aprašo sudarymo. Atsakovas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas yra patikimas, neturi finansinių problemų ir galės geranoriškai atlyginti atsakovo nuostolius. Atsakovas teigia, kad tik tenkinus jo prašymą, bus garantuota ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas, protingumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Lanlita“ pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Ieškovas nurodo, kad pats atsakovas turėjo teisę kreiptis į hipotekos teisėją ir prašyti išregistruoti neidentifikuoto žymiai didesnės nei arešto mastas vertės turto areštą arba kitu įstatymų nustatytu būdu ginti savo teises. Ieškovas taip pat pažymi, kad atsakovas jau kreipėsi į teismą, prašydamas pritaikyti turto areštą konkrečiam turtui, o ieškovas tam neprieštaravo, ką įrodo ieškovo papildomai pateiktas Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. nutarties nuorašas, kuria buvo patenkintas atsakovo prašymas ir 2008 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo nutartimi nustatytas atsakovo turto areštas 54 333 Lt sumai buvo pakeistas į atsakovo turimo konkretaus nekilnojamojo turto areštą. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis realiai patyrė nuostolius.
2008-10-28 teisme gautas ieškovo UAB „Lanlita“ prašymas priimti papildomą įrodymą – Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008-10-08 nutartį, kuria patenkintas atsakovo UAB „Sermeta“ prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo. Teismo procesinis dokumentas toje pačioje byloje nėra įrodymas, tačiau kadangi kolegijos posėdyje svarstoma tik išskirta bylos medžiagos dalis, o ieškovo pateikiama nutartis priimta vėliau, nei skundžiama nutartis, Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008-10-08 nutartis priimama.
Atsakovo UAB „Sermeta“ atskirasis skundas netenkinamas.
Laikinųjų apsaugos priemonių (LR CPK 144 str.) ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (LR CPK 147 str.) institutai yra tarpusavyje susiję. Įstatymo leidėjas suteikdamas ieškovui galimybę reikalauti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu bei atitinkamai įtvirtindamas atsakovui galimybę reikalauti iš ieškovo užtikrinti galinčių atsirasti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą „garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą ir protingumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodyta teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme - užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos“ (LAT 2008-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr.2-857/2008). Vadinasi, atsakovas pateikdamas prašymą užtikrinti galinčių atsirasti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą, turi įrodyti faktą, kad tokie nuostoliai yra realūs ar kad tokie nuostoliai neišvengiamai atsiras ateityje (LR CPK 178 str.). Šioje byloje atsakovas įrodinėdamas galinčių atsirasti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktą bei dydį nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, pavyzdžiui, įrodymų, kad areštuotas turtas buvo prarastas arba, kad dėl turto arešto atsakovas neįvykdė konkrečių sandorių arba kad konkrečių sandorių vykdymas buvo sustabdytas/atidėtas vėlesniam laikui ir dėl to patyrė nuotolius. Vien faktas, kad atsakovo ūkinė-komercinė veikla yra susijusi su nekilnojamuoju turtu pats savaime neįrodo, kad atsakovas dėl turto arešto patyrė realius nuostolius. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas pateikė tik minimalių nuostolių paskaičiavimus, kurie atsirastų, jei atsakovas neįvykdytų laiku piniginės prievolės dėl turto arešto (LR CK 6.261 str.), tačiau kaip jau minėta atsakovas nepateikė jokio įrodymo, kad jis realiai tokią piniginę prievolę privalėjo įvykdyti ir realiai to negalėjo/negalės padaryti dėl turto arešto, ko pasėkoje patyrė/patirs realius nuostolius ir vadovaujantis LR CK 6.261 str. įgijo/įgis teisę į minimalių nuostolių atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas įrodė nuostolių egzistavimo faktą/atsiradimo tikimybę, atmetami kaip nepagrįsti.
Atsakovo argumentai, kad teismas nevertino aplinkybės, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas yra patikimas, neturi finansinių problemų ir galės geranoriškai atlyginti atsakovo nuostolius, yra taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Vadovaujantis LR CPK 12 str. įtvirtintu šalių rungimosi principu bei LR CPK 178 str., byloje dalyvaujantis asmuo turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, tuo tarpu „Teismas neturi nei teisės, nei pareigos ex proprio motu (savo iniciatyva) rinkti įrodymus, kadangi tai yra išimtinė šalių teisė, išskyrus viešąjį interesą turinčiose bylose“ (LAT 2008-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr.2-920/2008). Kadangi šioje byloje nėra viešo intereso, kas reiškia, kad teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus ir tiria tik byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas yra nepatikimas, turi finansinių problemų ar geranoriškai neatlygins atsakovo nuostolių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrą principą, byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę patys savo aktyviais veiksmais ginti savo teisėtus interesus, ką atsakovas ir padarė, tai yra ieškovui tam tikrą laiką nesikreipus į antstolį dėl atsakovo turto aprašo sudarymo, atsakovas pats kreipėsi į teismą su pareiškimu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita ir taikyti atsakovui nuosavybės teise priklausančio konkretaus turto areštą (Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. nutartis). Faktas, kad ieškovas nesikreipė į konkretų antstolį tam tikrą laiko tarpą, ko pasėkoje atsakovas realiai negalėjo disponuoti visu savo turtu, kurio vertė didesnė nei ieškinio reikalavimų suma, pats savaime neįrodo, kad atsakovas dėl tokio ieškovo neveikimo patyrė realius nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-11-27 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr.2-857/2008 konstatavo, kad „įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, pagal kuriuos teismas nustato galimų atsakovo nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydį. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), esant objektyvaus pobūdžio prielaidoms apie galimų nuostolių atsiradimo tikimybę, preliminarų jų dydį“. Atsakovas šioje byloje nepateikė įrodymų apie realų nuostolių atsiradimo faktą ar tikimybę, kad tokie nuostoliai realiai atsiras ateityje, taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie realų ieškovo galimybės atlyginti atsakovui nuostolius sumažėjimą, kas reiškia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo prašymą (LR CPK 111 str. 2 d. 4 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas klaidingai atskirajame skunde nurodo, kad teismas spręsdamas klausimą dėl atsakovo prašymo pagrįstumo kartu vertino ir ieškinio bei priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, kas turi būti daroma tik nagrinėjant bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškinio ir priešieškinio dalyko ir pagrindo iš esmės, o tiesiog įvykdė savo pareigą, įtvirtintą LR CPK 176 str., tai yra ištyrė ir įvertino byloje pateiktų ieškovo ir atsakovo reikalavimų bei aplinkybių, kuriomis šalys savo reikalavimus grindė visumą, kas apėmė ir ieškinio bei priešieškinio dalyko ir pagrindo peržiūrėjimą, ir priėmė pagrįstą sprendimą – netenkinti atsakovo prašymo, nes iš byloje pateiktų įrodymų, įskaitant ir ieškinio bei priešieškinio dalyką ir pagrindą, nenustatyta jokių pagrindų, įrodančių atsakovo realiai patirtus nuostolius ar realią grėsmę, kad jis neabejotinai tokius nuostolius patirs ateityje dėl teismo pritaikyto turto arešto ir ieškovo neveikimo, tai yra areštuoto atsakovo turto aprašo nesudarymo tam tikrą laiką.
Kiti atsakovo UAB „Sermeta“ atskirojo skundo argumentai nėra susiję su ginčo išnagrinėjimu iš esmės, todėl šioje proceso stadijoje jie nėra vertinami ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų LR CPK 329 str., dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat LR CPK 329 str. 2 d. išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra. Todėl Vilniaus miesto 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo UAB „Sermeta“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, atlyginimo užtikrinimo, paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo UAB „Sermeta“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, atlyginimo užtikrinimo, palikti nepakeistą.