- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- 2-12009-996/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06514-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SAIRONAS“
- Atsakovas
- S. C.
- Advokatai
- Ona Vitartienė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SAIRONAS“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „SAIRONAS“ vadovei Vaidai Ilčiukienei, D. Š., advokatei Onai Vitartienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SAIRONAS“ ieškinį atsakovui S. C. dėl sprendimo panaikinimo, atsakovo S. C. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SAIRONAS“ dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
uždaroji akcinė bendrovė „SAIRONAS“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2–4), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas), išspręsti ginčą iš esmės, S. C. (toliau – atsakovas, darbuotojas) reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai, atmesti bei priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad Darbo ginčų komisija sprendimu patenkino darbuotojo prašymą ir nurodė išieškoti darbuotojui iš įmonės 203,62 Eur (atskaičius mokesčius) galutinį atsiskaitymą – dalį darbo užmokesčio už 2017 m. gruodžio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 260,63 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas, su kuo ji nesutinka. Paaiškino, kad atsakovas pagal 2016 m. spalio 17 d. neterminuotą darbo sutartį buvo priimtas į montuotojo pareigas įmonėje nuo 2016 m. spalio 17 d. už minimalų mėnesinį darbo užmokestį, darbo sutartis nutraukta 2017 m. gruodžio 22 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį (savo noru), atleidimo dieną atsakovui buvo išmokėtas visas jam priskaičiuotas galutinis atsiskaitymas. Teigė, kad atsakovui darbo užmokestis už 2017 m. gruodžio mėnesį buvo mokamas už prastovą ne dėl darbuotojo kaltės, nes įmonė objektuose 2017 m. gruodžio mėnesį nedirbo; atleidžiant jį iš darbo jam buvo priskaičiuota 320 Eur atlyginimo ir 157,86 Eur atostoginių, atskaičius mokesčius jam turėjo būti išmokėta 353,62 Eur suma, ši suma jam buvo pervesta 2017 m. gruodžio 22 d., atsakovas klaidingai mano, kad tai jo darbo užmokestis už 2017 m. lapkričio mėnesį, nes, įmonės manymu, atsakovas galimai pamiršo, jog jo prašymu 2017 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais jam dalis jo gaunamo darbo užmokesčio 380 Eur buvo išmokėta iš kasos grynaisiais pinigais. Pabrėžė, kad atsakovui nebuvo išduodami iš įmonės kasos pinigai pirkti prekes įmonei, todėl jokios išskaitos nebuvo daromos; darbo užmokestis atsakovui buvo mokamas kiekvieną mėnesį.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas bei kartu teikdamas priešieškinį prašė priteisti jam iš ieškovės netesybas nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 67–69).
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad ieškovė piktybiškai pažeidinėjo savo pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, į jo pasiūlymus išspręsti ginčą taikiai nereagavo, nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje nebuvo aktyvi. Nurodė, kad su ieškove buvo susitarta dėl minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio priedų, mokamų už atliktus darbus. Pažymėjo, kad su ieškovės pateiktais jo darbo užmokesčio skaičiavimais sutinka, tačiau teigė, kad šios sumos į jo atsiskaitomąją sąskaitą nebuvo pervestos. Pabrėžė, kad ieškovė nesilaikė darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos Darbo ginčų komisijoje, todėl, atsakovo įsitikinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti laikomos asmeninėmis ieškovės išlaidomis ir pareigos jas atlyginti jis neturi. Pažymėjo, jog ieškovei pareiškus ieškinį teisme sprendimo vykdymas buvo atidėtas, dėl to jis patiria papildomų išlaidų, dėl ko prašo DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu priteisti jam iš ieškovės netesybas, paskaičiuotas nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė su priešieškiniu nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas, priešieškinis atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. spalio 17 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 187, pagal kurią atsakovas nuo 2016 m. spalio 17 d. pradėjo dirbti įmonėje montuotoju už minimalų mėnesinį darbo užmokestį, darbo sutartis nutraukta 2017 m. gruodžio 22 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (savo noru) (t. I, b. l. 10–11), Darbo ginčų komisija sprendimu nusprendė išieškoti darbuotojo naudai iš įmonės 203,62 Eur (atskaičius mokesčius) galutinį atsiskaitymą – dalį darbo užmokesčio už 2017 m. gruodžio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 260,63 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas (t. I, b. l. 7–9).
DK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.
DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos.
DK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Pažymėtina, kad būtent darbo sutarties šalys sprendžia, kokį darbo užmokestį darbdavys mokės darbuotojui. Nagrinėjamu atveju šalys pasirašydamos darbo sutartį susitarė (b. l. 10–11), jog darbuotojui už montuotojo darbą įmonėje bus mokamas minimalus darbo užmokestis, įrodymų, kad tarp šalių buvo kitoks susitarimas dėl darbo užmokesčio dydžio, nepateikta, įrodymų, jog montuotojo darbui atlikti reikalinga speciali kvalifikacija ir atsakovas yra ją įgijęs, byloje taip pat nėra, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovui turėjo būti mokamas minimalus darbo užmokestis. Iš atsakovui skirtų darbo užmokesčio atsiskaitymų lapelių (b. l. 81–85), buhalterinės programos duomenų (b. l. 16), nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio–lapkričio mėn. atsakovui buvo priskaičiuotas didesnis nei minimalus darbo užmokestis darbdavei sprendus jam už darbą įmonėje skirti premiją, už 2017 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. laikotarpį darbuotojui buvo priskaičiuota bendra 3 221,88 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijų už kasmetines atostogas suma (744,36 Eur/rugpjūtis + 462,97 Eur/rugsėjis + 675,67 Eur/spalis + 861,02 Eur/lapkritis + 477,86 Eur/gruodis), nuo šios sumos atskaičius mokesčius bei atėmus sumas, darbdavės 2017 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais sumokėtas antstoliui pagal vykdomuosius raštus, už 2017 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. darbdavė darbuotojui turėjo išmokėti 2 219,93 Eur (450 Eur/rugpjūtis + 279,15 Eur/rugsėjis + 500 Eur/spalis + 637,16 Eur/lapkritis + 353,62 Eur/gruodis). Įrodymų, jog šalys darbo santykių eigoje susitarė dėl didesnio nei minimalaus atsakovo darbo užmokesčio ar atsakovas ginčijo sulygtą darbo užmokesčio sumą, byloje nėra, priešingai, atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ieškovės priskaičiuotomis sumomis sutinka, tačiau teigė, kad šios priskaičiuotos sumos jam išmokėtos nebuvo. Tokią atsakovo poziciją paneigia bylos medžiaga – iš į bylą pateikto banko išrašo (b. l. 77), kasos išlaidų orderių (b. l. 78–79), pagal kuriuos išmokėtų sumų gavimą atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, buhalterinės programos duomenų (b. l. 16) nustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu atsakovui išmokėta didesnė suma nei kad buvo už šį laikotarpį jam priskaičiuota. Atsakovo argumentai, kad darbdavė jam duodavo pinigų su darbu susijusioms prekėms (medžiagoms) pirkti, atmetami kaip nepagrįsti – banko išrašuose, kasos išlaidų orderiuose nurodytos atsakovui atliktų mokėjimų paskirtys patvirtina, kad darbdavė atsakovui pinigus skirdavo ne prekėms (medžiagoms) įsigyti, o mokėjo jam darbo užmokestį, atostoginius ir darbo užmokesčio avansus. Be kita ko, atsakovas nurodė, jog su darbu susijusioms prekėms (medžiagoms) pirkti ieškovė jam duodavo po 20–30 Eur, tačiau tokių nedidelių sumų nei banko išrašuose, nei kasos išlaidų orderiuose nėra, kas tik dar kartą patvirtina, kad atsakovui dalimis buvo mokamas jo darbo užmokestis ir atsakovas, matydamas jam atliekamų mokėjimų nurodytas mokėjimo paskirtis, be jokios abejonės tai suprato. Teismas pakartotinai pabrėžia, kad atsakovas jam priskaičiuotų sumų neginčijo, su jomis sutiko, todėl, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuoja, kad ieškovė atsakovui jo atleidimo iš darbo dieną papildomų su darbo santykiais susijusių sumų išmokėti neturėjo, su atleidžiamu darbuotoju ji atsiskaitė tinkamai, nes bendra darbuotojui išmokėta darbo užmokesčio kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas suma už 2017 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. laikotarpį buvo netgi didesnė, nei kad darbuotojui už šį laikotarpį priklausė išmokėti.
Konstatavus, kad ieškovė su atleidžiamu darbuotoju paskutinę jo darbo dieną atsiskaitė tinkamai, pagrindo tenkinti darbuotojo pareikštus reikalavimus priteisti iš darbdavės jam darbo užmokesčio dalį bei netesybas nėra.
Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti – Darbo ginčų komisija ginčą nagrinėdama ikiteismine tvarka jį išnagrinėjo netinkamai, todėl teismas ginčą išnagrinėjęs iš esmės sprendžia, kad pagrindo tenkinti darbuotojo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai, nėra, todėl jie atmetami, atmetus darbuotojo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai taip pat atmetamas atsakovo išvestinis reikalavimas priteisti jam iš ieškovės netesybas, paskaičiuotas nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovo jos patirtas ją atstovavusiai advokatei sumokėtas 500 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (b. l. 90, 92–93) bei sumokėtą 20 Eur žyminį mokestį (b. l. 5). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 520 Eur (500 Eur + 20 Eur) bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SAIRONAS“ ieškinį patenkinti visiškai.
S. C. reikalavimus, teiktus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ir patenkintus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.
Atsakovo S. C. priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SAIRONAS“ (į. k. 300573024) iš atsakovo S. C. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 520 Eur (penkių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.