Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1012-623/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-13
Bylos Nr.
2A-1012-623/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Marijonas Greičius
Ieškovas
R. L.
Atsakovas
M. L.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1012-623/2010Procesinio sprendimo kategorija 77.4.3.;121.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko (pranešėjo) Marijono Greičiaus,teisėjų Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant apeliantui M. L.,ieškovei R. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui M. L., institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

santuokoje 2004-10-07 šalys susilaukė sūnaus S. L. (b.l. 11).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2008-05-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7793-430/2008 šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečio sūnaus S. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina (sut. 1.1 p.), susitarta, kad S. L. ne daugiau kaip tris dienas per savaitę, t.y. nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 18:00 val. gyvens kartu su tėvu M. L. (sut. 1.3 p.) (b.l. 6-7).

Šalies argumentai

Ieškovė R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2-5) bei patikslintu ieškiniu (b.l. 33-34) nurodydama, kad sūnus S. pradėjo lankyti darželį, iš kurio pasiimamas apie 17:30 val. Kol ieškovė parvažiuoja į namus, pagamina vakarienę, nelieka laiko bendrauti su sūnumi, nes 21:00 val. vaikas eina miegoti. Pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 18:00 val. sūnų pasiima tėvas M. L.. Ieškovė taip pat nori praleisti savaitgalius su sūnumi, nuvežti sūnų pas savo tėvus, kurie gyvena ne Vilniuje, todėl prašo pakeisti nustatytą tėvo bendravimo su sūnumi tvarką. Ieškovė pasiūlė tokią tėvo M. L. bendravimo su sūnumi S. L. tvarką:

1.1. Sūnus S. L. praleidžia su tėvu M. L. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, nuo penktadienio 18:00 val. iki sekmadienio 19:00 val. M. L. paima sūnų S. L. iš pastarojo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja sūnų grąžinti į pastarojo gyvenamąją vietą. Jeigu M. L. neplanuoja imti sūnaus S. L. savo bendravimo su vaiku dienomis, tai jis įsipareigoja informuoti R. L. apie tai prieš l dieną.

1.2. M. L., įspėjęs R. L. prieš 2 kalendorines dienas, turi teisę paimti sūnų iš pastarojo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais iki 17:00 val. ir privalo parvežti sūnų į pastarojo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 19:00 val.: 1.2.1 .sausio 1-ają - Naujųjų metų dieną - poriniais metais; 1.2.2. vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną- neporiniais metais; 1.2.3. kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną - poriniais metais; 1.2.4.sekmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) (pirmąją) dieną - neporiniais metais; 1.2.5. pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) (antrąją) dieną - poriniais metais; l.2.6. birželio 24-ąją - Rasos ir Joninių dieną - neporiniais metais; 1.2.7. liepos 6-ąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną -poriniais metais; 1.2.8. rugpjūčio 15-ąją - Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną) - neporiniais metais; 1.2.9. gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis - poriniais metais; 1.2.10. vasario 28-ąją - M. L. gimimo dieną - poriniais ir neporiniaismetais.

1.3. Sūnaus S. L. susirgimo atvejais sūnus gyvena su R. L., o jeigu sūnaus susirgimo atvejai sutampa su M. L. bendravimo su sūnumi S. L. dienomis, M. L. bendravimas perkeliamas į artimiausią savaitgalį vaikui pasveikus.

1.4. Sūnus S. L. praleidžia su R. L. ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų jos atostogų metu nepriklausomai nuo to, ar atostogaujama Lietuvoje ar užsienyje. Apie savo būsimas atostogas R. L. įsipareigoja informuoti M. L. ne vėliau kaip prieš savaitę iki jos atostogų pradžios.

1.5. Sūnus S. L. praleidžia su M. L. ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų jo atostogų metu nepriklausomai nuo to, ar atostogaujama Lietuvoje ar užsienyje. Apie savo būsimas atostogas M. L. įsipareigoja informuoti R. L. ne vėliau kaip prieš savaitę iki jo atostogų pradžios.

1.6. Ieškinio reikalavimų 1.2. punkte nurodytais atvejais M. L. pasiėmus sūnų ir pastarajam susirgus, M. L. privalo nedelsiant informuoti R. L..

Atsiliepimas

Atsakovas M. L. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 21-24) prašė ieškinį atmesti, vėliau siūlė pakeisti teismo sprendimą nustatant jo siūlomą bendravimo su sūnumi tvarką (b.l. 35-36), tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškė, kad nieko keisti nereikia ir nurodė, jog jis savaitgalius praleidžia su sūnumi, tačiau, ieškovei paprašius, nedaro jokių kliūčių, kad motina bendrautų su vaiku.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė mano, kad reikėtų tenkinti ieškovės reikalavimus, nes jos siūloma tvarka atitinka vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais, yra aiški, ją patvirtinus būtų pašalinti nesutarimai tarp tėvų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2008-05-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7793-430/2008 nustatytą M. L. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi S. L. tvarką ir nustatė, kad:

1.1. Sūnus S. L. praleidžia su tėvu M. L. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, nuo penktadienio 18:00 val. iki sekmadienio 19:00 val. M. L. paima sūnų S. L. iš pastarojo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja sūnų grąžinti į pastarojo gyvenamąją vietą. Jeigu M. L. neplanuoja imti sūnaus S. L. savo bendravimo su vaiku dienomis, tai jis įsipareigoja informuoti R. L. apie tai prieš l dieną.

1.2. M. L., įspėjęs R. L. prieš 2 kalendorines dienas, turi teisę paimti sūnų iš pastarojo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais iki 17:00 val. ir privalo parvežti sūnų į pastarojo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 19:00 val.: 1.2.1. sausio 1-ają - Naujųjų metų dieną - poriniais metais; 1.2.2. vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną - neporiniais metais; 1.2.3. kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną - poriniais metais; 1.2.4. sekmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) (pirmąją) dieną - neporiniais metais; 1.2.5. pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) (antrąją) dieną -poriniais metais; 1.2.6. birželio 24-ąją - Rasos ir Joninių dieną - neporiniais metais; 1.2.7. liepos 6-ąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną - poriniais metais; 1.2.8. rugpjūčio 15-ąją - Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną) - neporiniais metais; 1.2.9. gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis - poriniais metais; 1.2.10. vasario 28-ąją - M. L. gimimo dieną ir Tėvo dieną - poriniais ir neporiniais metais;

1.3 Sūnaus S. L. susirgimo atvejais sūnus gyvena su R. L., o jeigu sūnaus susirgimo atvejai sutampa su M. L. bendravimo su sūnumi S. L. dienomis, M. L. bendravimas perkeliamas į artimiausią savaitgalį vaikui pasveikus.

1.4. Sūnus S. L. praleidžia su R. L. ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų jos atostogų metu nepriklausomai nuo to, ar atostogaujama Lietuvoje ar užsienyje. Apie savo būsimas atostogas R. L. įsipareigoja informuoti M. L. ne vėliau kaip prieš savaitę iki jos atostogų pradžios.

1.5. Sūnus S. L. praleidžia su M. L. ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų jo atostogų metu nepriklausomai nuo to, ar atostogaujama Lietuvoje ar užsienyje. Apie savo būsimas atostogas M. L. įsipareigoja informuoti R. L. ne vėliau kaip prieš savaitę iki jo atostogų pradžios.

1.6. Ieškinio reikalavimų 1.2. punkte nurodytais atvejais M. L. pasiėmus sūnų ir pastarajam susirgus, M. L. privalo nedelsiant informuoti R. L.. perkeliamas į artimiausią savaitgalį vaikui pasveikus.

Priteisė iš R. L. bei M. L. po 12 Lt 50 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad šalių nepilnamečio sūnaus S., gimusio 2004-10-07, gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su motina, kiekvieną savaitgalį jį pasiima tėvas. Teismo nuomone, atsakovas, nesutikdamas dalintis savaitgaliais su ieškove, pažeidžia ieškovės kaip motinos lygias teises bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime.

Šalies argumentai

Atsakovas M. L. apeliaciniu skundu (b.l. 59-62) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad bendravimo tvarka su sūnumi yra nustatyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-05-16 sprendimu, kuriuo šalių santuoka nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir toks teismo sprendimas įgijo res judicata galią. Pagal CK 3.53 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2004, ieškovė, pareiškusi ieškinį teisme dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, turėjo įrodyti, iš esmės pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių buvo nustatyta būtent tokia bendravimo tvarka su sūnumi. Apeliantas akcentuoja, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų iš esmės pasikeitusias aplinkybes.

Atsiliepimas

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2009-02-05 sprendimą visiškai nevertino atsakovo atsiliepime išdėstytų argumentų, paaiškinimų išdėstytų teismo posėdžio metu, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis yra priimtas pažeidžiant teisės normas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas tenkindamas ieškovės ieškinį turėjo sprendimu nustatyti, jog yra iš esmės pasikeitusių aplinkybių, dėl ko bendravimo tvarka su vaiku turėtų būti keistina. Akcentuoja ir tai, jog ieškovė ir negalėjo pateikti įrodymų, jos iš esmės pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl ko 2008-05-16 teismo sprendimas galėtų būti keistinas, kadangi teismui tvirtinant Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sūnus S. L. jau lankė lopšelį-darželį, o ieškovė dirbo tokiu pačiu darbo grafiku kaip ir šiuo metu dirba, taigi nėra jokių pakitusių sūnaus ar ieškovės gyvenimo, mokymosi, darbo aplinkybių.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nurodo, jog dėl jo darbo pobūdžio, dažnų komandiruočių į užsienio valstybes su sūnumi bendrauti gali daug rečiau nei nustatyta Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2010 metų sausio mėnesį sūnus su apeliantu praleido tik vieną savaitgalį, todėl tiek teismo, tiek ieškovės teiginiai, jog jis nesutinka dalintis savaitgaliais, yra visiškai nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu teismo sprendimu pakeitus atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, jo bendravimo su vaiku laikas sumažėtų per pusę, atsižvelgiant į jo darbo pobūdį, teismo nustatytu laiku atsakovas gali būti išvykęs į užsienį, tad jo bendravimas su vaiku taptų labai ribotas. Skundžiamu teismo sprendimu ieškovei buvo suteikta daugiau teisių auklėjant vaiką nei atsakovui, todėl yra pagrindas pripažinti, jog šiuo atveju yra pažeistas tėvų lygiateisiškumo principas ir toks teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-10 nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-3-1176/2003.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 66-68) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad sūnus vaikų lopšelį – darželį lanko nuo 2008-08-29, o ne nuo 2008-05-16 kaip nurodo atsakovas. Iki 2008-08-29 vaiką darbo dienomis prižiūrėjo atsakovo teta ir ji su vaiku bendravo tiek darbo dienomis, tiek ir savaitgaliais, nes atsakovas vaiką prisimindavo tik retkarčiais. Tuo pačiu galimybę pastoviai bendrauti su vaiku turėjo ir jos artimieji. Dėl paminėto, ieškovė mano, kad vaikui pradėjus lankyti darželį ir nei jai, nei jos artimiesiems neturint galimybės pastoviai bendrauti su vaiku savaitgaliais, aplinkybės pasikeitė iš esmės, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į teismą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka buvo koreguota nežymiai, atsižvelgiant ir į atsakovo pageidavimus. Be to, atsakovo pasiūlymu į bendravimo tvarkos pakeitimo grafiką buvo įtrauktas punktas, kad vaikas Tėvo dieną praleidžia su juo, tai įrodo, kad nagrinėjant ieškinį atsakovas aktyviai dalyvavo bei buvo atsižvelgta į jo pasiūlymus. Atsakovas susitinka ir bendrauja su vaiku ir darbo dienomis, nes veda jį į treniruotes.

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat nurodo, jog nors vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja, tačiau susiklosčiusi situacija neleidžia jai maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime ir tai pažeidžia jos, kaip vaiko motinos, teisėtus interesus ir prieštarauja CK 3.156 str. įtvirtintoms nuostatoms, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-05-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7793-430/2008 šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečio sūnaus S. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina (sut. 1.1 p.), susitarta, kad S. L. ne daugiau kaip tris dienas per savaitę, t.y. nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 18:00 val. gyvens kartu su tėvu M. L. (sut. 1.3 p.) (b.l. 6-7).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje abi šalys iš esmės pripažino, kad faktiškai ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra.

Apeliantas paaiškino, kad jis faktiškai tris savaitgalius per mėnesį bendrauja su sūnumi ir neprieštarauja, kad vieną savaitgalį per mėnesį bendrautų ieškovė. Apeliantas taip pat patvirtino, kad antradieniais ir ketvirtadieniais jis veda vaiką į treniruotes ir tomis dienomis vaikas dažnai lieka nakvoti pas apeliantą.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Apaliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-05-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7793-430/2008 iš esmės buvo nuspręsta, tik dėl nepilnamečio sūnaus S. L. gyvenamosios vietos. Teismas nustatė, kad vaiko gyvenamoji vieta yra su motina, tačiau S. L. ne daugiau kaip tris dienas per savaitę, t.y. nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 18:00 val. gyvena kartu su tėvu M. L. (b.l. 6-7). Dėl bendravimo su vaiku tvarkos šalys buvo sutarę, kad sūnus auklėjimas bendru tėvų susitarimu, prisilaikant bendrų moralės normų bei atsižvelgiant į vaiko interesus, šalys sutarė, kad nei vienas iš tėvų nekliudys kitam bendrauti su sūnumi iš dalyvauti jį auklėjant.

Taigi, 2008 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, šalys iš esmės susitarė dėl sūnaus S. L. gyvenamosios vietos, bet ne dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Tai, kad teismas nenustatė konkretesnio tėvų bendravimo su vaiku tvarkos, nelaikytina sprendimo spraga, nes toks teismo sprendimas nesudaro kliūčių motinai ir tėvui geranoriškai nuspręsti dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir tik tėvams nepavykus pasiekti susitarimo dėl bendravimo su vaikais, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas atitinkamų tarnybų.

Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas šioje civilinėje byloje nustatė abiems tėvams lygias galimybes bendrauti su vaiku savaitgaliais, švenčių dienomis ir tėvų atostogų metu, todėl toks teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu bei atitinkančiu vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl naikinti ar keisti šį teismo sprendimą nėra pagrindo.

Kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad pasikeitus aplinkybėms, apeliantas turi teisę kreiptis su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.169 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto M. L. 8 Lt 60 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme į valstybės pajamas.

Kolegijos pirmininkas Marijonas GreičiusTeisėjos Danutė KutrienėTatjana Žukauskienė