Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja A. Monstavičienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01218-2012-9

NUTARTIS

2012 m. spalio 23 d.

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

LR CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama LR CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (LR CPK 2 str.). Apeliacinio skundo priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (LR CPK 137 str.) ir tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas apeliacinis skundas neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, teismas nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (LR CPK 115 str. 2 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 dienos nutartimi nustatė pareiškėjui P. Š. terminą iki 2012 m. birželio 20 dienos pašalinti trūkumus ir įpareigojo pateikti teismui papildomus duomenis iš VĮ Registrų centro dėl atsisakymo įregistruoti nekilnojamąjį turtą, teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad ištaisyti galima šioje byloje atnaujinus procesą ir tuo pačiu būtų išspręstas pareiškėjo manymu padarytas pažeidimą, neleidžiant jam VĮ Registrų centre atlikti turto registraciją. Teismas nurodė, kad laiku nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, apeliacinis skundas bus grąžintas jį padavusiam asmeniui (44 b. l.). Pareiškėjas per jam teismo nustatytą laiko tarpą trūkumų nepašalino, pareiškimo dėl proceso atnaujinimo šioje byloje nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas 2012 m. birželio 22 dienos nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą ir grąžino jį pateikusiam asmeniui (47 b. l.).

Iš apelianto teismui pateikto atskirojo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas P. Š. ginčija teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip neatitinkančią jo valios, pažeidžiančią jo teises ir teisėtus interesus, o būtent – dėl bendro nekilnojamojo turto, t.y. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo ir dėl naudojimosi namo tvarkos nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo to, kuriuo būdu sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas – abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu ar dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės – įstatyme visais atvejais teismas įpareigojamas išspręsti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimą (LR CK3.53 str. 3 d., 3.59 str. ir 3.62 str. 3 d.). Galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes. Tai atitinka ir teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą, pagal kurį asmuo turi teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (LR CPK 5 str. 1 d.). Sutuoktinių bendro turto dalių lygybė yra įstatyminė prezumpcija, nuo kurios gali būti nukrypstama tik LR CK 3.123 ir 3.126 straipsniuose nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad, bet kuris sutuoktinis gali reikšti ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal LR CK 3.55–3.60 straipsnius, ir kilęs ginčas spręstinas ginčo teisenos tvarka.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 22 dienos nutartimi, spręsdamas pareiškėjo apeliacinio skundą priėmimo klausimą ir atsisakydamas jį priimti bei gražindamas jį pareiškėjui, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant atskirojo skundo priimtinumo klausimą, teismui tenka įvertinti apelianto procesinio ir materialinio suinteresuotumo buvimą, o atskirąjį skundą paduodantis asmuo turi nurodyti ir pagrįsti tiesioginį savo teisių pažeidimą.

Apeliantas nurodė, kad teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neatitinka jo valios, pažeidžią jo teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismui nepatenkinus apelianto prašymo ir nepriėmus apeliacinio skundo, apeliantui yra atimta teisė į teisminę gynybą, kas neabejotinai prieštarauja LR CPK 5 straipsnio nuostatoms, reglamentuojantiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei argumentus teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti, kadangi pirmosios instancijos teismas netikrino apeliacinio skundo turinio ir formos atitikimo kitiems įstatymo reikalavimams, išskyrus reikalavimą dėl įrodymų pateikimo, kad VĮ Registrų centras atsisako įregistruoti nekilnojamąjį turtą. Todėl klausimas apelianto dėl apeliacinio skundo priėmimo, perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Perduoti P. Š. apeliacinio skundo priėmimo klausimą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 dienos sprendimo, pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.