- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-24
- Bylos Nr.
- e2-826-407/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00223-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Rasa Gudžiūnienė, Vigintas Višinskis
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- P. P.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir suinteresuoto asmens P. P. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas suinteresuoto asmens P. P. prašymas ir 2016 m. birželio 7 d. nutartimi patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 8 412,63 Eur finansinis reikalavimas sumažintas iki 8 324,87 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi bendrai Lietuvos ir Norvegijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Agilitas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Sandra Gedminienė. Kauno apygardos teismas, tenkindamas bankroto administratorės prašymą, 2016 m. birželio 7 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Be kitų kreditorių buvo patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus 8 412,63 Eur finansinis reikalavimas. Teisme gautas suinteresuoto asmens buvusio bendrovės vadovo P. P. prašymas peržiūrėti minėtą finansinį reikalavimą, nes į sumą įskaičiuoti 3 149,62 Eur delspinigiai, kuriems turėtų būti taikomas 6 mėnesių sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Išnagrinėjus prašymą rašytinio proceso tvarka, jis 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi nebuvo patenkintas. 2016 m. gruodžio 1 d. suinteresuotas asmuo pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė argumentus, kurių nebuvo nurodęs teikdamas pradinį prašymą dėl VSDFV Kauno skyriaus finansinio reikalavimo peržiūrėjimo (dėl delspinigių paskaičiavimo teisingumo, jų paskaičiavimo laikotarpio nenustatymo, sprendimo, kuriuo paskaičiuoti delspinigiai, nebuvimo), taip pat prašė taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą. Kadangi P. P. šių argumentų nebuvo nurodęs savo prašyme dėl VSDFV Kauno skyriaus finansinio reikalavimo peržiūrėjimo, teismas neturėjo galimybės jų įvertinti, todėl teismas panaikino 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį ir suinteresuoto asmens prašymą dėl VSDFV Kauno skyriaus finansinio reikalavimo peržiūrėjimo skyrė nagrinėti teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi suinteresuoto asmens P. P. prašymą tenkino iš dalies ir 2016 m. birželio 7 d. nutartimi patvirtintą trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 8 412,63 Eur finansinį reikalavimą sumažino iki 8 324,87 Eur. Teismas sprendė, jog suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Nagrinėjamu atveju ginčo santykiams taikomos specialiosios Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) nuostatos. CK 1.1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat CK įsakmiai nurodytais atvejais. VSDĮ 38 straipsnio 8 dalyje (1991 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. I-1336 redakcija, galiojusi iki 2005 m. sausio 1 d.) reglamentuota, kad apskaičiuotos, bet į valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomi ne ginčo tvarka netaikant senaties termino. Taigi nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti CK įtvirtintus ieškinio senaties terminus.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad minėta VSDĮ nuostata buvo pakeista nuo 2005 m. sausio 1 d., įsigaliojus 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymui Nr. IX-2535. Nuo 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojusio VSDĮ 16 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad į Valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje VSDĮ 16 straipsnio 8 dalyje (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija) nustatyta, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms. Nagrinėjamu atveju valstybinio socialinio draudimo įmokų delspinigių suma buvo apskaičiuota laikotarpiu nuo 1997 m. spalio 1 d. iki 2001 m. rugpjūčio 31 d., o, kaip minėta, pagal tuo metu galiojusią VSDĮ (1991 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. I-1336 redakcija, galiojusi iki 2005 m. sausio 1 d.) 38 straipsnio 8 dalį, apskaičiuotos, bet į valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos buvo išieškomi ne ginčo tvarka netaikant senaties termino, todėl nurodytai delspinigių sumai senaties terminas netaikytinas. Esant nurodytam reglamentavimui, tuo metu suinteresuotas asmuo negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, jog po kelerių metų delspinigių mokėti nereikės.Tačiau teismas nustatė, jog VSDFV Kauno skyriaus delspinigių skaičiuoklės, kaip trumpo saugojimo dokumentai, yra sunaikintos. VSDFV Kauno skyriaus vedėjo 2002 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 70 „Dėl išieškojimo į VSDF biudžetą ne ginčo tvarka“ buvo nuspręsta ne ginčo tvarka iš UAB „Agilitas“ išieškoti tik 10 572 Lt (3 061,86 Eur) netesybas. Dėl tokios netesybų sumos išieškojimo buvo kreiptasi į antstolį, ką patvirtina antstolės G. A. 2017 m. sausio 25 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Todėl minėtas VSDFV Kauno skyriaus vedėjo sprendimas ir antstolės patvarkymas neginčijamai patvirtina tik 3 061,86 Eur sumą. Trečiasis asmuo nepateikė visą 3 149,62 Eur delspinigių sumą pagrindžiančių įrodymų, t. y. įrodymų dėl 87,76 Eur sumos. Teismas konstatavo, kad vien tik VSDFV Kauno skyriaus 2016 m. liepos 15 d. raštas bei teismui pateikti 2016 m. lapkričio 9 d., 2016 m. gruodžio 22 d. ir 2017 m. vasario 8 d. pranešimai nelaikytini pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais visą nurodytą 3 149,62 Eur delspinigių sumą, todėl 2016 m. birželio 7 d. nutartimi patvirtintas VSDFV Kauno skyriaus 8 412,63 Eur finansinis reikalavimas mažintinas 87,76 Eur suma iki 8 324,87 Eur.
III. Atskirųjų skundų argumentai
Suinteresuotas asmuo P. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti trečiojo asmens VSDFV Kauno skyriaus 4 732,97 Eur pagrindinio įsiskolinimo reikalavimą ir atmesti finansinį reikalavimą dėl 3 149,62 Eur delspinigių, taikant senaties terminą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Kauno apygardos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį dėl 3 061,86 Eur delspinigių, remdamasis nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusia VSDĮ 16 straipsnio 8 dalies redakcija, nes valstybė negali nustatyti skirtingo atsakomybės taikymo skirtingiems ūkio subjektams, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo terminą. 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusi VSDĮ 16 straipsnio 8 dalies redakcija, kuri numato, jog priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – Fondo biudžetas) delspinigių skoloms, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Teismas nevertino, ar delspinigiai buvo teisingai apskaičiuoti, kadangi 1997 – 2001 metais galiojusi delspinigių skaičiavimo tvarka nuolat keitėsi ir buvo komplikuota. Teismas visiškai nepasisakė dėl 530,04 Eur pagrindinio įsiskolinimo reikalavimo, nors suinteresuotas asmuo sutiko tik su pagrindine 1999-01-15 skola, tačiau ne su 530,04 Eur įsiskolinimu.Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti VSDFV Kauno skyriaus 8 412,63 Eur finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir skirtingai traktavo 1998 – 1999 m. ir 2016-02-10 finansinių ataskaitų F4 įrodytinumą. Trečiojo asmens 2016-12-14 rašte Nr. (8.2E)S-110040 bei 2017-02-08 rašte Nr. (8.2E)S-12940 išsamiai paaiškino finansinio reikalavimo dydžio susidarymą bei pagrindė jį pirminiais dokumentais – finansinėmis ataskaitomis F4.Teismas klaidingai sprendė, kad antstoliui neperduota išieškoti delspinigių suma yra nepagrįsta. VSDĮ 20 straipsnyje yra nustatyti socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo būdai. Skolos Fondo biudžetui išieškojimo perdavimas antstoliui yra tik viena iš priverstinio poveikio priemonių, kuri nėra privaloma, bet yra kaip alternatyva, neišieškant skolos Fondo biudžetui kitais būdais. Todėl Teismas, nepatvirtindamas 87,76 Eur delspinigių, pažeidė VSDFV Kauno skyriaus teisėtus interesus. Trečiasis asmuo 2017-02-08 rašte Nr. (8.2E)S-12940 išsamiai paaiškino delspinigių skaičiavimo metodikas, kurios buvo taikomos skaičiuojant delspinigius. Minėtuose raštuose taip pat nurodė, jog delspinigių skaičiuotės priskiriamos trumpo saugojimo dokumentams, ir vadovaujantis VSDF administravimo įstaigų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta VSDFV direktoriaus 2013-11-25 įsakymu Nr. V-383 „Dėl VSDF administravimo įstaigų dokumentų saugojimo terminų pakeitimo“ bei VSDFV Kauno skyriaus 1999 – 2004 metų bylų nomenklatūromis ir 2005 – 2014 metų dokumentacijos planais, 2014-05-20 dokumentų naikinimo aktu Nr. (4.13) 18.V-453, VSDFV Kauno skyriaus bylos, kurių saugojimo terminas yra pasibaigęs (tame tarpe ir UAB „Agilitas“ apdraustųjų socialiniu draudimu laikino saugojimo bylų dokumentai, apimantys delspinigių skaičiuotes) buvo sunaikinti, todėl trečiasis asmuo teismui pateikti delspinigių skaičiuočių neturėjo galimybės. Tačiau aplinkybė, kad delspinigių skaičiuočių VSDFV Kauno skyrius neturi galimybės pateikti, nepaneigia fakto, kad delspinigiai už ne laiku sumokėtas įmokas buvo priskaičiuoti, o tai įrodo finansinė ataskaita F4.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl suinteresuoto asmens P. P. atskirojo skundo
Remiantis CPK 338 straipsniu atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas neturinčio teisės jį paduoti asmens. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kt., taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja nurodyto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis).ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik įmonės bankroto administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo P. P. buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui prašymą peržiūrėti įmonės kreditoriaus finansinį reikalavimą. Toks prašymas savo turiniu iš esmės yra skundas dėl teismo nutarties, kuria buvo patvirtinti įmonės kreditorių reikalavimai. Suinteresuotas asmuo pagal byloje esančius duomenis nėra įmonės kreditorius, todėl jo pateiktas prašymas ir atskirasis skundas negalėjo būti priimami. Nurodytos aplinkybės lemia apeliacinio proceso, pradėto pagal suinteresuoto asmens P. P. atskirąjį skundą, nutraukimą (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl VSDFV Kauno skyriaus atskirojo skundo
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į 13-15 punktų motyvus, sprendžia, kad kreditorinio reikalavimo ginčijimo procedūra pirmosios instancijos teisme buvo pradėta neteisėtai. Apeliacinis procesas pagal asmens, šioje byloje neturinčio teisės skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, skundą pažeistų įmonės kreditorių interesus. Dėl šių argumentų kolegija sprendžia, kad trečiojo asmens VSDFV Kauno skyriaus skundas tenkintinas iš dalies, teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis, kuria buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis ir suinteresuoto asmens P. P. prašymas dėl VSDFV Kauno skyriaus finansinio reikalavimo peržiūrėjimo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje, bei Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis naikintinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens P. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties.
Trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. bei 2017 m. vasario 17 d. nutartis.