Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

gynėjams advokatams Anatolijui Šichovcovui, A. R., M. V. K.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis ,registruotas darbo biržoje, teistas: 1) 2008-09-22 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 159 str., laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams; 2) 2009-08-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams; 3) 2009-09-04 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, 4) 2010-03-05 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 75 parų arešto bausme; 2009-08-25 ir 2009-09-04 nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos su 2010-03-05 nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė, subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 5) 2010-05-14 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ,253str.1d.,galutinė bausmė laisvės atėmimas 1m 8mėn., 2010-11-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 6mėn. paskirtos laisvės atėmimo bausmė, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180str.1d.;

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs ,bedarbis ,registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji V. K. ir R. K. 2011-02-18 apie 21val. 30 min. ,Pakruojo rajone, L. k., R. g., J. M. gyvenamajame name, turėdami tikslą plėšimo būdu pagrobti pinigus, panaudodami fizinį smurtą –jėga parvertę J. M. ant lovos ir užlaužę jai rankas, taip sukeldami jai fizinį skausmą , pagrobė už palaidinės laikytus 700 litų ,tuo padarydami nukentėjusiajai J. M. 700Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. vasario 18 d. apie 17 val. važiuodami trise pamatė einantį namo A. M. Automobilį vairavo jis, nes nebuvo išgėręs. Parvežė A. M. namo. Jis juos pasivadino į vidų. Jie atsinešė alaus. Ten būdamas, išgėrė gal tik stiklinę alaus. Alų gėrė virtuvėje prie stalo. Su jais kartu buvo dar kažkoks močiutės giminaitis. S. M. buvo labai girtas. A. M. nuėjo atsigulti, paskui ir S. M. Kol jie gėrė, močiutė papjaustė užkandos. Vėliau močiutė irgi nuėjo į kambarį. Tuo metu R. K. nuėjo į kambarį ir atsisėdo ant lovos, kur sėdėjo močiutė. Jis tuo metu kėlė S. M. Tuo metu A. M. irgi atsikėlė, jis buvo labai girtas. Jie vadino S. M. važiuoti namo, o A. M. jį apsikabino ir prašė nevažiuoti. S. M. susvyravo, jis bandė sulaikyti S. M., šis griuvo ant jos, o jis pats užgriuvo ant lovos, kur sėdėjo močiutė. Jis rėkė, kad S. M. nuliptų. Paskui pamatė maišelį ant žemės prie lovos. Maišelį pakėlė ir padavė močiutei. Močiutė pradėjo skaičiuoti pinigus, buvusius maišelyje, ir pasakė, kad trūksta pinigų. Jis buvo nusirengęs, kad įrodytų, jog pas jį pinigų nėra. Pasakė, kad kviestų policiją, nes jis pinigų neturi. Raimondui sakė, kad atiduotų pinigus, o jis atsakė, kad neturi jokių pinigų, dar sakė patikrinti kišenes, bet jis jau prieš tai buvo išėjęs į lauką ir pinigus galėjo paslėpti, todėl kišenių niekas nebetikrino. S. M. nuvedė į mašiną ir jie išvažiavo namo. Jis močiutės specialiai prispaudęs nelaikė. Pinigų neėmė, tik nuo žemės pakėlė maišelį su pinigais ir padavė jį močiutei. Kad pinigus būtų paėmęs R. K., nematė. Gali būti, kad ant močiutės buvo užgriuvęs ir R. K., bet jis nematė. Jis sėdėjo netoli močiutės, kai jis griuvo. Nematė, kad R. K. turėtų pinigų. Močiutės parodymai kiekvieną kartą apklausiant vis skirtingi. Kai kur ji sako, kad jis ištraukė pinigus, kai kur, kad tik prispaudė ranką. Žalą atlygino jo patėvis S. M. ir dar jo mama. Nuo jo užgriuvimo iki tol, kol jis pakėlė nuo žemės maišelį, galėjo praeiti kelios minutės. Nežino, dėl ko R. K. buvo išbėgęs į lauką. Jis sakė, kad nusišlapinti. S. M. sakė, kad neturi pinigų. A. M. vėl nuėjo miegoti po visko. Mano, kad močiutė ne viską pamena. Močiutė meluoja, kad jis užrašė ant laikraščio vardą ir pavardę žmogaus, kuris grąžins pinigus. Jis neliepė močiutei nieko rašyti. S. M. yra jo patėvis. Močiutė prašė grąžinti pinigus, jis ir atidavė. Advokatas patarė grąžinti pinigus, todėl pinigus grąžino ir jo mama. Taip jie elgėsi, nes galvojo, kad bus geriau

Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino ir parodė ,kad važiavo jis, V. K. ir S. M. į L. kaimą atsigerti alaus. Nevažiavo konkrečiai pas J. M. Neatsimena, kaip atsidūrė pas J. M.. Įėjo į namus. Turėjo alaus „pūslę“ ar dvi „pūsles“. Namuose rado J. M. ir A. M., kurį pažinojo iš matymo. J. M. iš anksčiau nepažinojo. Pas juos gėrė alų. Jis jau ir prieš tai buvo išgėręs. Alų gėrė virtuvėje. Jis pasigėręs ėjo miegoti. Močiutė sako, kad jis jai buvo prispaudęs ranką, jis to neatsimena. Močiutė iš pradžių buvo tame pačiame kambaryje, kur ir jie, paskui išėjo į kitą kambarį. Jis to, kas vyko, nepamena dėl girtumo, buvo labai girtas. Jautėsi apsvaigęs. Atsimena, kad močiutė rodė maišiuką ir sakė, kad trūksta pinigų. Jis, prieš važiuodamas pas J. M., pas save didesnės pinigų sumos neturėjo. Iš pradžių gėrė pas Siriūną, tada tik atvažiavo pas J. M. Nežino dėl žalos atlyginimo, kas atlygino, pats nemokėjo nė kiek. Blaivus nebūtų taip pasielgęs. Jie nelaukė, kol močiutės sūnus nueis miegoti, ilgiau sėdėjo, nes turėjo dar alaus ir gėrė. Močiutė nekalbėjo, kad buvo gavusi pensiją. Močiutės sūnus nekalbėjo, kad jo motina gavo pensiją. Nežinojo, kad S. M. sumokėjo pinigus nukentėjusiajai. Močiutė buvo blaivi, kartu negėrė. Kai parėjo iš lauko, nebuvo klausimo, ar ne jis paėmė pinigus. Pas močiutę matė maišiuką, bet neprisimena, kas jai jį padavė. Močiutės parodymais tikėti galima. Jeigu močiutė taip sako, taip ir buvo. Gailisi. Pažada, kad toks elgesys nebepasikartos. Atsimena, kad V. K. buvo nusirengęs ir siūlė tikrinti rūbus. Močiutė rūbus tikrino. Jis nenusirengė. Į kitą kambarį ėjo griūdamas. Matė močiutę kambaryje, prieš ten eidamas. Vesti jo nereikėjo, ėjo pats svyruodamas. Nematė, ar į tą kitą kambarį ėjo V. K. Galėjo netyčia užgriūti ant močiutės. Nepamena momento, kad būtų paėmęs pinigus. Nežinojo ,kur pinigus laiko močiutė. Nepamena, kad V. K. ėjo kelti S. M.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. K. savo kaltės iš viso nepripažino , jo kaltė yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji J. M. parodė ,kad kaltinamųjų anksčiau nepažinojo, nebendravo. Gyvena Pakruojo rajone, o kaltinamieji gyvena Pasvalio rajone, todėl neturėjo galimybės sutikti. Neatsimena įvykio datos, žino tik, kad tai buvo šiais metais. Pas ją į namus mašina atvažiavo S. M., R. K. ir V. K.. Kažkuris iš jų iš pradžių jos paprašė 10 litų benzinui, bet aš sakė, kad pinigų neturi. Jie atsinešė išgerti alaus vieną „pūslę“ ir dar kokio gėrimo. Vyrai susėdo už stalo virtuvėje ir gėrė, ji negėrė, tik prisėdo prie stalo, kartu sėdėjo ir jos sūnus A. M. Jis kartu su jais negėrė, gal tik kokią stiklinę. Jos sūnus gana greitai, po keleto minučių, nuėjo į kitą kambarį miegoti, nes buvo išgėręs bare, po to miegoti šalia jo nuėjo ir S. M. Ji pati irgi nuėjo į kitą kambarį, kadangi visiškai nevartoja alkoholio, įsijungė televizorių, atsisėdo ant lovos. Virtuvėje liko gerti V. K. ir R. K. Ji sėdėjo ant lovos, kai atėjo V. K. ir R. K. Jie ją parvertė skersai lovos ant nugaros, sukrito ant jos abu, vieną jos ranką prispaudė R. K., V. K. irgi ant jos užsigulė. Sakė, kad atsikeltų, nes nulauš ranką. Nematė, kuris iš jų ištraukė jos pinigus, kurie buvo įkišti už rūbų prie krūtinės ir buvo plastmasiniame maišiuke, kur atskirame pundelyje buvo smulkesni pinigai – kupiūromis po 10 Lt ir 20 Lt, kitame pundelyje atskirai susukti buvo 700 Lt kupiūromis po 100 Lt. Jai V. K. atidavė smulkesniuosius pinigus, buvusius maišiuke, kurį rado. Likusių pinigų nebebuvo. Po to, kai pasakė, kad trūksta pinigų, V. K. netgi išsirengė iki apatinių kelnaičių, liepė apžiūrėti jo drabužius, kad parodytų, kad pinigų jis neturi. V. K. sakė, kad pinigų neėmė. R. K. irgi sakė, kad pinigų neėmė, bet jis jau buvo išėjęs į lauką ir grįžo, todėl galėjo pinigų nebeturėti. Jis irgi pasisiūlė nusirengti, bet ji pasakė, kad nereikia. Tada vyrai pažadino S. M. ir išvažiavo namo. Ji pasiuntė sūnų, kad nueitų pas kaimynę ir iškviestų policiją. Kaimynė paskambino policijai. Atvažiavo policija, viską surašė. Netrukus, gal kitą dieną ,jai S. M. atvežė pinigus – 400 Lt. Šiuo metu jai yra grąžinti 700 Lt. Ji buvo apsirengusi suknelę ir ant jos megztuką. Pinigų turėjo iš viso 1100 Lt. Kai vyrai ant jos užgriuvo, ji kvietėsi pagalbos . Tuo metu jos sūnus ir S. M. miegojo. Ją pargriovę čiupinėjo abu vyrai, ji nežino, kuris iš jų ištraukė pinigus. Ji sūnui šaukė„ ratavokit“. Virtuvėje būdama pinigų nebuvo išsitraukusi. R. K. galėtų dovanoti, tik nori kad kažkas panašaus nebepasikartotų. Ji ant vyrų nebepyksta. Jai pinigus vežė kelis kartus: pirmą kartą 400 Lt, po to 100 Lt ir dar kartą 200 Lt. Jai pinigus grąžino S. M., paskui dar 200 Lt atvežė tokia moterėlė. Kai atėmė pinigus, pensiją buvo gavusi neseniai. Jos sūnus žinojo, kur ji laiko pinigus. Mano, kad sūnus galėjo pasakyti vyrams, kur ji laiko pinigus. Atėję į miegamąjį, kur ji sėdėjo ant lovos, vyrai nieko nesakė, parvertė ant lovos ir viskas. Jos V. K. neatsiprašė. R. K. jos atsiprašė policijoje. R. K. ji atleistų, sutiktų susitaikyti. Vyrai ją užgavo, kai užgulė ant jos lovoje. Jai po to skaudėjo ranką ir krūtinę. Pasipriešinti vyrams negalėjo. Po įvykio teko važiuoti pas gydytojus, nes pablogėjo sveikata. Užpuolimo metu ir po jo buvo išsigandusi. Tame pačiame kambaryje, kur ant jos užgriuvo vyrai, miegojo ir S. M.. Pirmiausiai, įėję į kambarį, jie užgulė ją, o ne kėlė S. M.. S. M. ant jos užgriuvo po to, kai jau šaukė „ratavokit“. V. K. ir R. K. užgriuvo ant jos pirmiau, pinigai jau buvo paimti, kai užgriuvo S. M.. S. M. atėjo jos „ratavoti“ ir pats užgriuvo dėl girtumo. R. K. buvo išėjęs į lauką, grįžo ir bandė įrodyti, kad pinigų neėmė. Kokius konkrečiai veiksmus atliko V. K., negali pasakyti. Galvą susimušė, kai ją vertė ant lovos ir ji galva atsitrenkė į lovos kraštą. V. K. padavė jai maišelį su pinigais, bet ji nematė, kad maišelis būtų pakeltas nuo žemės. V. K. jai liepė užsirašyti pavardę, kas jai grąžins pinigus. Tos pavardės ji nežino, ji yra jai nepažįstamo žmogaus. Pavardę užsirašė ant laikraščio krašto.

Liudytojas S. M. parodė, kad V. K. yra jo posūnis, jis yra vedęs jo motiną. R. K. jam ne giminaitis. Š.m. vasario 18 d. nuvažiavo jis, R. K., V. K. pas J. M. Parvežė A. M. Prieš tai buvo daug gėręs. Nusivežė alaus. Jis pasigėrė ir užmigo. Atsigulė miegoti kitame kambaryje, kur iš pradžių gulo vienas. Nubudo, kai jį pažadino V. K. ir jis tada ant jo užgriuvo. Po to jį nuvedė į mašiną ir jie išvažiavo namo. Jis girdėjo, kaip J. M. sakė, kad jai pavogė 500 Lt. Ji nesakė, kas pavogė. Jis rytojaus dieną atvežė jai 400 Lt, o po dviejų dienų – dar 100 Lt. Tuos pinigus turėjo namuose. V. K. ir R. K. buvo sulaikyti, todėl norėjo, kad jiems būtų geriau, kad jiems atleistų, todėl atvežė pinigus. Posūnis jam nieko nepasakojo, kaip ten viskas įvyko, nes buvo suimtas. V. K. pas J. M. negėrė ar išgėrė tik kokią stiklinę alaus. Jis pats suprato, kad J. M. pinigus pavogė tą kartą, kai jie ten buvo. Ką darė tuo metu V. K., nematė. Kai atsikėlė, R. K. atėjo iš virtuvės, o V. K. nusirenginėjo. Jis tikėjo močiute, kad jai dingo pinigai, todėl atvežė pinigus. Kai atsikėlė, jam močiutė liepė parodyti kišenes.

Liudytoja V. K. parodė, kad V. K. pažinojo iš seniau, o R. K. matė tik vieną kartą. Vasario 18 d. pas kaimynę J. M. pastebėjo mašiną. Pradėjo loti jos šuo. Norėjo J. M. sūnaus paprašyti cigaretės, bet nutarė palaukti, kol išvažiuos ta mašina. Po kiek laiko nuėjo pas J. M. ir rado sėdintį R. K., V. K., A. M., o S. M. kartu su jais nebuvo. Jai pasakė, kad jis yra atsigulęs. Tuo metu kaimynė J. M. vaikštinėjo aplink dujinę viryklę. Ji daugiau nieko nematė. Grįžo namo. Kai jau atsigulė, išgirdo, kad prie durų kalba kaimynės sūnus. Jis prašė paskambinti į policiją. Ji, nuėjusi pas kaimynę, paskambino į policiją. Policija atvažiavo apie 24 valandą. Policijos atvažiuojant laukė pas kaimynę. Kaimynė buvo išsigandusi, sėdėjo ant lovos, buvo susiėmusi už rankos. Ji jai sakė, kad jai užlaužė rankas ir atėmė pinigus. Pinigus ji laikė prie krūtinės. Kaimynė sakė, kad ją puolė R. K. ir V. K.. Ji sakė, kad V. K. buvo nusirengęs iki apatinių, bet pinigų pas jį nebuvo. Ji sakė, kad nematė, kas paėmė pinigus, ji buvo parversta ant lovos aukštielninka ir negalėjo matyti. Kaip tik tą dieną jai buvo atnešę pensiją. J. M. sakė, kad iš jos pavogė 700 Lt. Ji S. M. ir savo sūnaus nekaltino. Šalia J. M. gyvena jau 18 metų. Močiutę pažįsta. Nėra pasitaikę, kad ji meluotų ar apkalbėtų. Kai ji atėjo, močiutė buvo išsigandusi, jai skaudėjo krūtinę ir rankas. Jai močiutė rodė laikraštį, kuriame buvo užrašyta pavardė. Neatsimena, kokia pavardė ten buvo užrašyta, bet tikrai ne K. Gal užrašydami tą pavardę, vyrai norėjo nuslėpti, kas pavogė pinigus. Močiutė sakė, kad klausė jų pavardės ir paskui tą pavardę užrašė.

Liudytoja J. K. parodė, kad jos sūnus R. K. mėgsta išgerti, santykiai normalūs. Kitą kaltinamąjį pažįsta, santykiai normalūs. Nukentėjusiosios nepažįsta, gyvena skirtinguose rajonuose. Šių metų vasario 18 d. jos sūnus išėjo talkinti į kaimą. Pradėjo jau temti , todėl ji pradėjo rūpintis, kur sūnus, skambinti, kad grįžtų namo. Jis pasakė, kad yra L., kad jį iš ten parveš. Laukė jo grįžtant, paskui dar skambino, bet jis nebeatsiliepė. Paskui sūnus grįžo namo, pavalgė ir užmigo. Atvažiavo mašina, paaiškėjo, kad tai atvažiavo policininkai. Jie paklausė, ar jos sūnus yra namuose. Prašė parodyti sūnaus rūbus, jie apžiūrėjo juos, bet pinigų nerado. Jai vėliau sūnus pasakė, kas tada įvyko. Kai sūnus būna išgėręs, jis su juo nesikalba. Vėliau sūnus pasakė, kad buvo kvailas, kam ten važiavo, jis prisipažino, kad gėrė pas kažkokią bobutę ir dingo pinigai. Su sūnum telefonu paskutinį kartą tą vakarą kalbėjo apie 23 valandą. Jai iš balso sūnus neatrodė labai girtas, bet telefonu girtumą sunku nustatyti. Sūnus sugrįžęs buvo girtas, bet nelabai smarkiai, negriuvinėjo, pats nusirengė, atsigulė.

Nukentėjusiosios J. M. 2011-02-19 protokolu-pareiškimu, kad jai užlaužus rankas, prispaudus lovoje ,buvo paimti pinigai 700Lt,kurie buvo užkišti už palaidinės( b. l. 3);

2011-02-19 įvykio vietos apžiūros protokolu. Apžiūrėta įvykio vieta Laipuškių kaime, Pakruojo rajone, J. M. sodyboje. Įvykio vietoje nieko nepaimta (b.l.6-8);

2011-02-19 daiktų pateikimo protokolu, kuriuo buvo paimtas laikraštis ,ant kurio J. M. užrašė užpuoliko nurodytą tekstą (b.l.39).

2011-02-24 nukentėjusiosios J. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolu. J. M. parodė savo namuose kambarį ,lovą ,kur ji sėdėjo ir žiūrėjo televizorių, parodė, kaip buvo pargriauta abiejų užpuolikų, kaip buvo prie lovos prispaustos jos rankos, kaip užpuolikas ,jai už rūbų užkišęs ranką ,ištraukė pinigus (b.l.16-20).

2011-02-25 akistatų su įtariamaisiais R. K. ir V. K. protokolais ,kuriais nukentėjusioji J. M. patvirtina savo parodymus (b.l.21-22,23-25).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 str.), konstatuoja, kad kaltinamųjų V. K. ir R. K. kaltė įvykdžius jiems inkriminuojamą nusikaltimą, - tai yra plėšimo būdu pagrobus nukentėjusiosios J. M. turtą, yra įrodyta.

Teismas nesivadovauja kaltinamojo V. K. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad jis neįvykdė jam inkriminuojamo nusikaltimo, - jokių pinigų iš nukentėjusiosios neėmė, prieš ją fizinio smurto nenaudojo, nes šie jo parodymai paneigti kitais byloje surinktais įrodymais – nukentėjusiosios J. M. iš karto po įvykio 2011-02-19 00val.05min. parašytu protokolu-pareiškimu (b.l.3), nuosekliais nukentėjusiosios J. M. parodymais, kad ją apiplėšė abu kaltinamieji V. K. ir R. K., kurie atėjo į jos namus, virtuvėje gėrė alų kartu su jos sūnumi, o paskui, atėję į kambarį ,kur ji sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių, ją parvertė ant lovos, užlaužė rankas, atėmė už palaidinės prie krūtinės maišelyje laikytus pinigus-700Lt. Tokius savo parodymus nukentėjusioji patvirtino tiek ją apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b.l. 29-31), parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 16-20) bei akistatose su įtariamaisiais V. K. ir R. K. (b.l.21-22,23-25), tiek teisiamajame posėdyje. Šiais nukentėjusiosios J. M. parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtina, o tuo pačiu paneigia ir kaltinamojo parodymus, ir kiti byloje surinkti įrodymai –kito kaltinamojo R. K. parodymai ,kad jis to, kas vyko, nepamena dėl girtumo, tačiau atsimena, kad močiutė rodė maišiuką ir sakė, kad jai trūksta pinigų. Pas močiutę matė maišiuką, bet neprisimena, kas jai jį padavė. Jis nepatvirtino kaltinamojo V. K. parodymų ,kad šis maišelį su pinigais paėmė nuo žemės ir padavė J. M.. Kaltinamasis nurodė, kad močiutės parodymais tikėti galima, jeigu močiutė taip sako, taip ir buvo, nes jis galėjo netyčia užgriūti ant močiutės ,tačiau nepamena momento, kad būtų paėmęs pinigus. V. K. buvo nusirengęs ir siūlė tikrinti rūbus. Nepatvirtino kaltinamojo V. K. parodymų ,kad šis į kambarį ėjo kelti S. M.. Liudytojo S. M. parodymai, kad jis girtas atsigulė miegoti kitame kambaryje, nubudo, kai jį pažadino V. K. ir jis tada ant jo užgriuvo. Jis girdėjo, kaip J. M. sakė, kad jai pavogė 500 Lt, ji nesakė, kas pavogė. Jis rytojaus dieną atvežė jai 400 Lt, o po dviejų dienų – dar 100 Lt. Jis pats suprato, kad J. M. pinigus pavogė tą kartą, kai jie ten buvo. Ką darė V. K., nematė ,kai atsikėlė, R. K. atėjo iš virtuvės, o V. K. nusirenginėjo. Jis tikėjo močiute, kad jai dingo pinigai, todėl atvežė pinigus Liudytojos V. K. parodymai ,kad kai ji nuėjo pas J. M., ši buvo išsigandusi, sėdėjo ant lovos, buvo susiėmusi už rankos ,sakė ,kad jai skauda krūtinę ir rankas. Ji jai sakė, kad ją puolė R. K. ir V. K., jai užlaužė rankas ir atėmė pinigus 700Lt, kuriuos ji laikė prie krūtinės. Ji sakė, kad nematė, kas paėmė pinigus, nes buvo parversta ant lovos aukštielninka ir negalėjo matyti. Ji S. M. ir savo sūnaus nekaltino. J. M. pažįsta 18 metų ir nėra pasitaikę, kad ji meluotų ar apkalbėtų. Jai močiutė rodė laikraštį, kuriame buvo užrašyta pavardė ir sakė, kad ji klausė pavardės ir paskui tą pavardę užrašė. Liudytoja J. K. parodė ,kad jos sūnus R. K. tikrai 2011-02-18 buvo Laipuškių kaime, grįžo namo girtas. Vėliau sūnus jai pasakė, kad buvo kvailas, kam ten važiavo, jis prisipažino, kad gėrė pas kažkokią bobutę ir dingo pinigai.

Kaltinamųjų V. K. ir R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., nes jie, veikdami bendrininkų grupėje, įvykdė plėšimą – tai yra, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą ,t.y. jėga parvertę J. M. ant lovos, užlaužę jai rankas, taip sukeldami jai fizinį skausmą , užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajai J. M. priklausantį turtą- už palaidinės laikytus 700 litų. Fizinis smurtas plėšimų bylose teismų praktikoje kvalifikuojamas tada, kai nukentėjusiajam asmeniui sutrikdoma sveikata ar bent jau sukeliamas fizinis skausmas .Nukentėjusioji J. M. parodė ,kad kaltinamųjų veiksmais jai buvo sukeltas skausmas, skaudėjo rankas ir krūtinę. Kaltinime buvo nurodyta dar vienas plėšimą kvalifikuojantis požymis ,kad kaltinamieji atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis. Tačiau Teismų praktikoje kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnyje, kvalifikuojamas tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz., kaltininkas panaudoja apgaulę ar prievartą, paprastai nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu – nukentėjusiojo tyčinis nugirdimas, apsvaiginimas, įmaišant į gėrimą migdančių ar kitaip svaiginančių medikamentų, nukentėjusiojo surišimas, uždarymas į patalpą ir kt.). Kadangi kaltinamieji V. K. ir R. K. nukentėjusiosios valiai ir pasipriešinimui palaužti panaudojo tik šiuos veiksmus – parvertė J. M. ant lovos ir užlaužė jai rankas ,tai yra panaudojo fizinį smurtą, o kitų veiksmų nenaudojo, todėl kaltinamųjų veika kvalifikuotina tik kaip plėšimas, panaudojant fizinį smurtą, iš kaltinimo išjungiant kitą plėšimą kvalifikuojantį požymį – atėmimą galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybę, į jų baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į įvykdytos veikos pavojingumą ir veikos padarymo aplinkybes, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str.,55str.,56str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamojo V. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad atlygino nusikaltimu padarytą žalą (LR BK 59str.1d.3p.). Kaltinamojo R. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo R. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veiką padarė asmeniui, kuris dėl senatvės buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo (BK 60 str. 1 d. 1 p.,6p.,9p.).

Kaltinamojo V. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė bendrininkų grupėje, bei veiką padarė asmeniui, kuris dėl senatvės buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo (BK 60 str. 1 d. 1 p.,6p.).

Nors byloje yra duomenų (nukentėjusiosios, liudytojų parodymai), kad nusikaltimo įvykdymo metu V. K. buvo išgėręs alkoholio, tačiau ši aplinkybė nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia, kadangi neįrodyta, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis R. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (b.l.146), iš gyvenamosios vietos charakterizuojamas gerai (b.l.149),gyvena vienas ,yra bedarbis (b.l.1502), į psichiatrinę įskaitą neįrašytas (b.l.151). Kadangi jis prisipažino nusikaltimą padaręs , pasižada ateityje nebenusikalsti, atsiprašė nukentėjusiosios ir nukentėjusioji jam jokių pretenzijų neturi, yra jo atsakomybę lengvinanti ir kelios sunkinančios aplinkybės, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas arešto bausme (LR BK 41 str., 49 str.). R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius neatleistinas, nes, nors žala nukentėjusiajai atlyginta, bet pats jis žalos savo noru neatlygino ,žalą atlygino kaltinamojo V. K. giminės. Be to ,atsižvelgtina į R. K. asmenybę, į tai ,kad R. K. baustas administracine tvarka (b.l. 146,147-148),įrašytas į narkologinę įskaitą (b.l.152 ), ir nėra pagrindo manyti ,kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jau anksčiau R. K. baudžiamoji byla buvo nutraukta pagal LR BK 38str.1d.3p.(b.l.146).Nors po šios bylos nutraukimo praėjo daugiau kaip 4metai,tačiau R. K., būdamas girtas, vėl padarė naują apysunkį nusikaltimą ,smurtaudamas prieš seną (84m) ,jam nepajėgiančią pasipriešinti močiutę.

V. K. nusikaltimą padarė būdamas teistas 5 kartus, lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu (b.l.117-120,122-123,124,125,126,127128,129,130-131,132-134,135,), padarė vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), iš gyvenamosios vietos charakterizuojamas patenkinamai (b.l.143), administracine tvarka nebaustas ( b. l. 139), neįrašytas į narkologinę ar psichiatrinę įskaitą (b.l.141),gyvena su sugyventine ,turi mažametį vaiką ( b.l.144),žalą atlygino.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesnės bausmės kaltinamajam V. K. reikiamo poveikio nedaro, jis už nusikaltimus nuosavybei teisiamas ne pirmą kartą, išvadų nepadarė, vėl nusikalto. Kadangi V. K. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nepasitaisė, todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas terminuota laisvės atėmimo bausme (BK 27 str. 1 d., 50str.,56 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji prašė teismo kaltinamojo griežtai nebausti, todėl V. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijose už jo įvykdytą nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam V. K. paliktina galioti kardomoji priemonė-suėmimas.

Į skirtiną bausmę įskaitytini kaltinamojo V. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai . Jam skirtina bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2010-05-14 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme (BK 64 str. 1 d., 3 d.).

Byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. M. pareiškė 700 litų dydžio civilinį ieškinį, tačiau jai civilinis ieškinys 700Lt buvo atlygintas ,todėl jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-299,301-304,306-308,312-313str.str.teismas

nusprendė:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą numatytą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir jam skirti laisvės atėmimą vienerius metus ir dešimt mėnesių (1 m 10 mėn.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. taisyklėmis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį-2mėn. laisvės atėmimo bausmės, neatliktos pagal 2010 m. gegužės 14d.Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį, ir V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2011-02-19 iki 2011-04-21.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2011-04-22).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. skirtos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti.

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d., ir jį nubausti 30 (trisdešimties) parų areštu.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus. Į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-02-19 iki 2011-02-20.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nekeisti.

Nukentėjusiosios J. M. civilinį ieškinį 700Lt atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėjas

Teisėja