Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. (toliau – V. Z.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 75 MGL (3 750 eurų) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas V. Z. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 16 d. 21.40 val. iki 2019 m. spalio 17 d. 15.34 val., t. y. 1 (viena) para, prilyginant ją 2 MGL (100,00 eurų) dydžio baudai.

V. Z., vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. Z. priteista konfiskuotino turto – automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 200 eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. Z. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. spalio 16 d., apie 20.00 – 20.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su V. Z. paskirtos bausmės dydžiu, prašant bausmę sušvelninti arba nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. Z. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

1.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

7. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę V. Z. atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, įvertino V. Z. asmenybę – praeityje vieną kartą teistas (b. l. 46-47), teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, tačiau nuobauda nebegalioja (b. l. 48-49), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 51), vykdo individualią veiklą (b. l. 104), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 53), atsižvelgė į vieną V. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismas V. Z. skyrė švelniausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Pažymėtina, kad baudos už padarytą nusikalstamą veiką dydis straipsnio sankcijoje nenurodomas, todėl jį nustato teismas skirdamas bausmę (BK 47 straipsnio 5 dalis), atsižvelgęs į BK 47 straipsnio 3 dalyje nurodytus minimalius ir maksimalius baudų dydžius pagal nusikalstamų veikų rūšis ir nusikaltimų kategorijas. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą galima skirti nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio baudą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam skyrė 75 MGL (3500 eurų) baudą, taigi nustatė bausmės dydį, artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui, todėl dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą baudą, net ir vertinant apelianto akcentuojamas aplinkybes, kad jis gauna mažas pajamas, todėl toks baudos dydis jam yra nepakeliama finansinė našta, nėra pagrindo.

8. Praeityje nuteistasis buvo teistas už viešosios tvarkos pažeidimą bei baustas administracine tvarka už iš esmės analogiškų veiksmų atlikimą – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai jam nustatytas 2,75 promilių girtumas, neturint teisės vairuoti, tačiau, akivaizdu, jog jokių išvadų iš tokio savo neteisėto elgesio jis nedaro, nesistengia pasitaisyti, kas jį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai ir atskleidžia nuteistojo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šios aplinkybės patvirtina, jog V. Z. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Pažymėtina, kad V. Z. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė beveik dvigubai viršijęs BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą neblaivumo ribą – automobilį vairavo, kai jam nustatytas 2,72 promilių girtumas (b. l. 19), taip pat, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 43), be to, automobilis buvo be privalomos techninės apžiūros, neapdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 38), o tai neabejotinai didina tiek V. Z. įvykdyto nusikaltimo, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir neleidžia manyti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtas baudos bausmės dydis yra per didelis ar neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Juo labiau, jog įvertinęs tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai, o byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, kurių pagrindu V. Z. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

9. Atmetant V. Z. apeliacinį skundą pažymėtina, kad bausmė ar taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo teigimu, automobilį jis įsigijo važinėti į darbą, nors teisės vairuoti niekada neturėjo. Įvykio dieną su draugu išgėrė butelį degtinės ir po pusvalandžio važiavo, manė, kad viskas bus gerai, nors jautėsi apsvaigęs, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į griovį ir apgadino automobilį. Toks V. Z. elgesys neabejotinai atskleidžia itin atsainų nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymais vairuotojams keliamus reikalavimus. Nors jokios materialios pasekmės dėl aptariamo įvykio nekilo, kaip tai ypatingai savo skunde pabrėžia ir apeliantas, tačiau jo veiksmai neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Tuo tarpu žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių, kurias gindamas įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Esant šių duomenų visumai teigti, jog nuteistajam paskirta galutinė 50 MGL dydžio bauda buvo paskirta nepagrįstai ir yra per griežta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

10. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginys dėl prastos nuteistojo finansinės padėties – nuteistojo gaunamos pajamos tėra apie 500 eurų, todėl jis neturi jokios finansinės galimybės sumokėti priteistą 2500 eurų baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis neabejotinai žinojo apie savo finansinę padėtį ir gaunamas pajamas, tačiau, nepaisant gresiančios atsakomybės ir finansinių pasekmių, pasiryžo būdamas girtas (nustatytas 2,72 promilių girtumas) vairuoti transporto priemonę, net neįgijęs tokios teisės. Taigi, apeliantas pats savo neapgalvotais, neatsakingais veiksmais sukėlė sau finansinius nuostolius, todėl nedidelės nuteistojo gaunamos pajamos šiuo atveju nesudaro pagrindo dar labiau mažinti jam paskirtą ir taip nedidelę baudą. Juolab, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad nuteistasis turi rimtų sveikatos problemų, trukdančių jam dirbti ir gauti didesnes pajamas.

11. Taip pat nėra pagrindo keisti ir pirmosios instancijos teismo nustatyto dviejų mėnesių termino paskirtai baudai sumokėti. Byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo V. Z. finansinę padėtį (gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus ir kt.), kurie patvirtintų apeliacinio skundo argumentus, jog nuteistasis negalės per teismo nustatytą terminą sumokėti jam paskirtos baudos. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudos bausmė jam buvo paskirta po to, kai nesutinkant su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – areštu, jo reikalavimu buvo surengtas bylos nagrinėjimas teisme. Teismo posėdžio metu, pats kaltinamasis prašė skirti būtent baudos bausmę, nurodydamas, kad jo gaunamos pajamos yra 500-600 eurų, jam žinoma kokio dydžio baudos gali būti skiriamos, kad baudą jam padės sumokėti artimieji. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta 2019 m. spalio 16 d., skundžiamas nuosprendis priimtas 2020 m. sausio 16 d., todėl nuteistasis turėjo pakankamai laiko sukaupti atitinkamą pinigų sumą baudai sumokėti.

12. Kita vertus, aukščiau paminėtų aplinkybių visuma, neužkerta kelio nuteistajam, nuosprendžio vykdymo metu, kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, kadangi tikrąsias nuteistojo V. Z. galėjimo (ar negalėjimo) sumokėti baudą galimybes bus galima nustatyti tik pradėjus vykdyti nuosprendį. BK 47 straipsnio 7 dalyje netgi yra numatyta galimybė, nuteistajam dėl objektyvių priežasčių negalint sumokėti paskirtos baudos, pakeisti ją viešaisiais darbais.

13. Aukščiau išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, skirdamas V. Z. bausmę ir nustatydamas jos dydį, BK 41, 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Aplinkybės, turinčios reikšmės V. Z. paskirtos bausmės individualizavimui, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti V. Z. teisinę padėtį, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Alytaus apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.