- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- 1-993-935/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59902-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Kaltinamasis
- D. D.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 258 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D. neteisėtai nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 25 d. 20.13 val., nuosavybės teise priklausančiame automobilyje BWM X5, v. n. (duomenys neskelbtini) vežiojo pramoniniu būdu pagamintą kastetą, kuris priskiriamas smogiamojo pobūdžio šaltiesiems ginklams, kuomet jis buvo sustabdytas patikrinimui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos pareigūnų ir automobilio apžiūros metu tarp priekinių automobilių sėdynių buvo rastas šis civilinėje apyvartoje uždraustas daiktas.
Šiais savo veiksmais D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu D. D. parodė, kad automobilį BMW X5 įsigijo 2016 m. gruodžio 9 d. Gavęs automobilį, neapžiūrėjo viso automobilio salono vidaus. Tą pačią dieną nuvyko registruoti automobilio į VĮ „Regitra“. VĮ „Regitra“ patikrinimo metu automobilio salone nerado jokio kasteto. Automobilį duodavo naudotis savo pažįstamiems, taip pat šį automobilį vežė į autoservisą. Po kelių dienų, t. y., po VĮ „Regitra“ patikros ir registravimo, matė savo automobilio salono viduje, tarp priekinių sėdynių, daiktadėžėje metalo gabalą. Nekreipė dėmesio, nes nesuprato, kad tai kastetas. Su kastetu važinėjo pora savaičių. Supranta, kad šis daiktas yra uždraustas civilinėje apyvartoje. Supranta, kad atsako už automobilio turinį kaip automobilio savininkas. Pripažįsta, kad vežiojosi smogiamąjį šaltąjį ginklą. Supranta ginklo paskirtį. Tikslo kažką žaloti neturėjo. (b. l. 39)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. R. parodė, kad 2016 m. gruodžio 25 d. patruliavo su kolegomis. Apie 20.13 val. važiuojant tarnybiniu automobiliu ties Pelesos g. – Jaroševičiaus g. sankryža pastebėjo, kaip iš Adutiškio g. į sankryžą įvažiavo automobilis BMW X5, v. n. (duomenys neskelbtini) ir ties sankryža sustojo. Tokie veiksmai sukėlė įtarimą. Priėjus prie automobilio, jame sėdėjo du vyrai. Prie vairo sėdėjo G. P., kuris teigė, kad jis nevairavo automobilio ir tam neturi teisės. Keleivio vietoje sėdėjo D. D.. Raktų automobilio užvedimo spynelėje nebuvo. Vyriškiai buvo paprašyti išlipti iš automobilio. Policijos pareigūnai automobilyje ėmė ieškoti raktų. Abu vyrai buvo pasimetę, kažko bijojo, trypčiojo, buvo neramūs. Paklausus, ar turi ką nors draudžiamo automobilyje, atsakė neigiamai. Apžiūrint automobilio vidų, tarp priekinių sėdynių, daiktadėžėje, buvo rastas kastetas. Iš pradžių autmobilio vairuotojas nebuvo nustebęs dėl rasto kasteto, nieko dėl jo nesakė. D. D. nurodžius, kad už kasteto turėjimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, jis paaiškino, kad nežino, kas tai yra ir iš kur minėtas daiktas atsirado automobilyje. (b. l. 21-22)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. P. parodė, kad kaimynas D. D. nusipirko naują automobilį BMW X5. Eidamas iš parduotuvės „Maxima“ 2016 m. gruodžio 25 d., apie 20.00 val., pamatė stovintį kaimyno automobilį BMW X5. Automobilis stovėjo ties Pelesos g. – Jaroševičiaus g. sankryža. Kaimynas sėdėjo keleivio vietoje. Norėdamas apžiūrėti automobilį, atsisėdo į vairuotojo vietą. Priekyje, keleivio vietoje, sėdėjo D. D.. Tuomet priėjo policijos pareigūnai ir pasakė „pravažiuoti“. Vėliau pareigūnai paprašė abiejų išlipti iš automobilio. Pareigūnai paklausė, kieno automobilis ir kas yra automobilio savininkas. Jis atsakė, kad tai D. D. automobilis. Išlipus pareigūnai jį apieškojo. Vėliau pareigūnai pradėjo tikrinti automobilio vidų. Patikrinimo metu pareigūnai tarpusavyje kalbėjo, kad kažką rado. Pareigūnai neįvardino, ką surado. Jie parodė mėlyną maišelį, tačiau jis nematė, kas buvo maišelyje. Po to pareigūnai paimdami paaiškinimą pasakė, kad maišelyje buvo kastetas. Jis nežino, kieno tai kastetas. Sėdėdamas automobilyje, nematė, kad tarp priekinių sėdynių yra padėtas kastetas. D. D. nieko nesakė apie kastetą. (b. l. 25)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. gruodžio 25 d. 20.47 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog patikrinimo metu automobilyje BMW X5, v. n. (duomenys neskelbtini) rastas kastetas. (b. l. 2)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. gruodžio 25 d. 20.13 val. patruliuojant Jeroševičiaus g., Vilniuje, pastebėjo automobilį BMW X5, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris prieš policijos pareigūnų tarnybinį automobilį išsuko iš Adutiškio g. į Jaroševičiaus g. ir sustojo važiuojamosios kelio dalies kairiajame kelkraštyje, ties sankryža su Pelesos g. Automobilio manevras pasirodė įtartinas, todėl buvo nuspręsta patikrinti automobilio vairuotoją. Patikrinimo metu nustatyta, kad automobilį vairavo G. P., o šalia vairuotojo sėdėjo D. D.. Abu asmenys nurodė, kad laukia draugo. Patikrinus vairuotoją alkotesterio prietaisu, buvo nustatyta, kad jis yra blaivus, tačiau vyrai vis tiek elgėsi įtartinai, todėl buvo nuspręsta patikrinti automobilį. Tikrinant vidurinėje rankos atramoje, esančioje tarp vairuotojo ir priekinio keleivio sėdynės, kur įrengta vieta daiktams laikyti, buvo rastas juodos spalvos, žmogui žaloti skirtas įrankis – kastetas. Vyrai nesugebėjo paaiškinti, kam kastetas priklauso. (b. l. 4)
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis BMW X5, v. n. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus nustatyta, kad automobilis yra juodos spalvos, kairės pusės ratais užvažiavęs ant šaligatvio. Atidarius automobilio priekinės kairės pusės dureles matosi tarp priekinių sėdynių atidarytas rankų atramos skyrius (daiktadėžė). Daiktadėžėje guli juodos spalvos įrankis – kastetas. Apžiūros metu paimtas juodas kastetas. (b. l. 7-9)
Iš automobilio pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad 2016 m. lapkričio 10 d. D. D. automobilį BMW X5, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), nupirko iš A. N.. (b. l. 19)
Iš specialisto išvados Nr. 140-(460)-IS1-711 matyti, kad tirti pateiktas objektas yra kastetas, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams priskiriamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas. Kastetas pagamintas pramoniniu būdu. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme kastetų priskyrimas konkrečiai ginklų kategorijai nėra numatytas. Tirti pateiktas kastetas gali būti panaudotas žmonėms žaloti. (b. l. 12-13)
D. D. neprieštaravo tam, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, pareiškė, jog sutinka su siūloma prokuroro bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė siūlomą prokuroro baudą leisti sumokėti per tris mėnesius. (b. l. 55-56)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalyje.
D. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Be paties D. D. prisipažinimo jo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina liudytojų R. R. bei G. P. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklėje, tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, specialisto išvada. Pažymėtina, jog specialisto išvadoje Nr. Nr. 140-(460)-IS1-711 nurodyta, kad D. D. automobilyje rastas kastetas yra civilinėje apyvartoje draudžiamas ginklas, priskiriamas smogiamojo pobūdžio šaltajam nešaunamajam ginklui, kuris gali būti panaudotas žaloti žmonėms. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje surinktus įrodymus, nešaunamojo ginklo radimo vietą, konstatuotina, jog yra visiškai įrodyta, kad D. D. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, pritaikytu žaloti žmonėms, t. y. jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalyje.
D. D. buvo kaltinamas kasteto įgijimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Šioje byloje D. D. pateiktas kaltinimas dėl nešaunamojo ginklo įgijimo, tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu disponavimo šiuo ginklu faktu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis, kada tiksliai, kur, iš ko bei pan., D. D. pas jį rastą kastetą įgijo. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis, t. y. anksčiau minėto nešaunamojo ginklo įgijimas nepagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl šalintinas iš D. D. pateikto kaltinimo. Juo labiau, kad jis šiuo konkrečiu atveju neturi esminės įtakos sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, kadangi byloje yra įrodytas vienas iš alternatyvių Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių.
D. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 59 bei 60 straipsniuose, nenustatyta.
Skirdamas D. D. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamasis nusižengimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia. D. D. anksčiau nėra teistas (b. l. 47), yra baustas administracine tvarka (b. l. 51-52), dirba. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, D. D. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas šio bausmės minimaliai ribai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitiks padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad D. D. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu D. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kastetas, perduotas laikinam saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus išimtosios iš civilinės apyvartos ginkluotės saugyklą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir jam 6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. D. paskirti 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. D. panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kastetą, perduotą laikinam saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus išimtosios iš civilinės apyvartos ginkluotės saugyklą (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijas skyriaus tyrėjos 2017 m. vasario 20 d. nutarimas), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
1) baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą laikotarpį – tris mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu;
2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, asmuo turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
4) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
6) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.